Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjai B. R., pareiškėjos atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, atsakovės atstovams Vaidai Momkuvienei ir Gintarui Valdenui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal B. R. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad yra neįgali, neįgalumas pripažintas nuo 2007-01-04. Pareiškėja 2006 m. kreipėsi dėl nemokamo sąnario endoprotezo skyrimo ir buvo įrašyta į eilę. Pareiškėja 2008-09-09 sužinojo, kad 2007-09-07 jai buvo skirtas endoprotezas, tačiau ji negavo pranešimo. Pareiškėjai buvo pasiūlytas kitas endoprotezas, tačiau 2008 m. rugsėjo mėnesį jai buvo darytas nuskausminimas ir gydytojai neleido daryti operacijos.

Neteisėti Valstybinės ligonių kasos veiksmai pasireiškė tuo, kad pareiškėjai pranešimas nebuvo išsiųstas registruotu paštu ir pareiškėjai skirtas protezas buvo atiduotas kitam asmeniui. Dėl to, kad ilgą laiką pareiškėjai nebuvo atlikta operacija, pareiškėjos sveikatai yra padaryta žala – sąnario dilimas padidėjo nuo 3-4 laipsnio iki 5 laipsnio, prasidėjo septinė nekrozė, kairė koja sutrumpėjo, dėl ko buvo pažeistas ir dešinys sąnarys. Dėl dubens netaisyklingos padėties atsirado lėtinės radikulalgijos ir šlapimo nelaikymo sindromas. Pusantrų metų turėjo kentėti didelius skausmus: ir fizinius dėl pažeisto sąnario, ir nervinius dėl abstinencinių reiškinių po nuskausminimo procedūrų. Blogėjanti sveikatos būklė neigiamai paveikė psichiką, buvo diagnozuota depresinė liga.

Seimo kontrolierius savo 2008-12-05 pažymoje Valstybinės ligonių kasos pareigūnų veiksmus pripažino netinkamais.

Dėl netinkamų Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) pareigūnų veiksmų sveikatai padarytos žalos atsitaisyti jau neįmanoma, šią žalą vertina 100 000 Lt. Patirtą skausmą, nervinę įtampą vertina 20 000 Lt.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti.

Paaiškina, kad VLK iki 2007-09-01 pacientams skirstė ir kompensavo sąnarių endoprotezus vadovaudamasi Išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarka, patvirtinta Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 1999-09-28 nutarimu Nr. 3/4 „Dėl išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos“ ir VLK buvo susiklosčiusi praktika, kad pacientai apie sprendimą buvo informuojami neregistruotais laiškais ir jokių ginčo atvejų nėra buvę. Endoprotezo skyrimas pareiškėjai vyko galiojant tiek minėtai tvarkai, tiek naujai šios tvarkos redakcijai, įsigaliojusiai nuo 2007-09-01 (sveikatos apsaugos ministro 2007-08-01 įsakymu Nr. V-638 patvirtintas Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašas). Todėl pareiškėja buvo informuota pagal ankščiau galiojusios tvarkos reikalavimus. Pareiškėja minėtame procese pati buvo nepakankamai rūpestinga. Į eilę nemokamam kairio klubo sąnario endoprotezui gauti pareiškėja įrašyta 2006-09-22. Planinei operacijai atlikti pareiškėja pasirinko VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. VLK darbuotojai, įvertinę eilių dydį ir operacijos laukimo trukmę keliose ligoninėse, veikdami išskirtinai pareiškėjos interesais, pasiūlė pareiškėjai pasirinkti kitą ligoninę, kurioje laukimo eilės yra mažesnės. Jei VLK darbuotojai nebūtų pasiūlę pakeisti ligoninės, VLK informacinės sistemos duomenimis 2009-02-20 ji eilėje dar būtų buvusi Nr. (duomenys neskelbtini) ir operacija dar nebūtų atlikta. Pareiškėja 2007-04-24 pasinaudojo šia galimybe ir pasirinko VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo ligoninę. VLK specialistas, tuo metu įvertinęs turimus duomenis, B. R. preliminariai nurodė, kada ji gali tikėtis gauti sąnario endoprotezą. Preliminarus endoprotezo suteikimo terminas tuo metu buvo apie 6 mėnesius, tačiau pacientė nei po šešių mėnesių, nei vėliau į VLK dėl klubo sąnario endoprotezo eilės pasitikslinimo nesikreipė. VLK išsiuntė pareiškėjai informacinį pranešimą, kuriame nurodė, kad ji įrašyta į eilę sąnario endoprotezui gauti, nurodė eilės numerį ir registracijos numerį. Informacinis pranešimas apie sąnario endoprotezo skyrimą B. R. išsiųstas neregistruotu laišku prašyme nurodytu adresu. Pareiškėja prašymuose nurodė adresą, kuriuo negyveno, dėl to ir negavo pranešimo. Apie adreso pasikeitimą pareiškėja informavo tik 2008-09-09. Mano, kad laiško pareiškėja negavo ne dėl to, kad VLK 2007-09-14 pareiškėjai išsiuntė neregistruotą laišką prašyme nurodytu adresu, o dėl to, kad ji nepranešė apie pasikeitusį adresą, nes nuo 2006-10-04 gyveno Vilniaus miesto nakvynės namuose, Vilkpėdės g. 12 (taip nurodė Vilniaus m. nakvynės namai 2008-02-20 rašte Nr. 1.15-112). Todėl tarp VLK darbuotojų veiksmų ir pareiškėjos nurodomos žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio. Atsakovė išsamiai išanalizavo pareiškėjos medicininius dokumentus, tačiau juose nerado sveikatos pablogėjimo požymių, kuriuos galėjo įtakoti sąnario endoprotezo operacijos termino praleidimas. Pareiškėjos minėti susirgimai išsivystė ankščiau nei pacientė buvo įrašyta į eilę nemokamam endoprotezui gauti. Pareiškėjai 2008-09-09 žodžiu ir 2008-09-15 raštu Nr. 4K-40-4808 buvo išaiškinta galimybė atstatyti savo eilę endoprotezui gauti. Pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo. Prašymą atstatyti savo eilę pirminio VLK prašymo data pareiškėja pateikė tik 2008-12-03 t. y. po 3 mėnesių nuo sužinojimo apie praleistą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai Valstybinės ligonių kasos pareigūnų padarytos žalos. Pareiškėja aiškina, kad dėl to, kad laiškas apie jai paskirtą endoprotezą buvo išsiųstas paprastu, o ne registruotu laišku, kaip yra nustatyta sveikatos apsaugos ministro 2007-08-01 įsakymu Nr. V-638 patvirtintame Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos apraše, ji laiku nesužinojo apie paskirtą endoprotezą ir pareiškėjai skirtas protezas buvo atiduotas kitam asmeniui. Dėl tokių neteisėtų VLK pareigūnų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir padaryta didelė žala jos sveikatai.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad VLK 2006-09-22 buvo gautas B. R. prašymas skirti jai nemokamą kairio klubo sąnario endoprotezą. Prašyme yra VšĮ Centro poliklinikos traumatologo-ortopedo įrašas, kad tikslinga kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Pareiškėja nurodė, kad norėtų būti operuojama VGPU ligoninėje. Prašyme B. R. adresas yra nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. I, b. l. 92). Pareiškėja 2007-04-24 pateikė VLK sąnarių endoprotezų skirstymo komisijai prašymą pakeisti VGPU ligoninę į VRK (t. I, b. l. 93). Šiame prašyme nurodytas toks pat adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

VLK 2007-04-24 raštu pranešė pareiškėjai, kad nuo 2006-09-22 ji yra įtraukta į VLK eilę nemokamam klubo sąnario endoprotezui gauti. Nurodytas jos registracijos numeris, eilės numeris. Nurodyta, kad centralizuota tvarka nupirkus endoprotezą, pareiškėja bus informuota raštu (t. I, b. l. 6). Pranešimas pareiškėjai siųstas adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Pareiškėja neneigia, kad šį pranešimą gavo.

Valstybinės ligonių kasos specialistas V. P. elektroniniu paštu 2007-09-07 išsiuntė Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filialui (toliau - VULSKCF) sąrašą pacientų, kuriems eilės tvarka skirtos pirminės klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos (t. I, b. l. 90). Pranešime buvo nurodyta, kad jei iki 2007-09-28 atsiras pacientų, kurie nesikreips susitarti dėl operacijos dienos arba dėl kitų priežasčių negalės operuotis, prašo informuoti VLK kartu su III ketvirčio ataskaita. Nurodytame sąraše 57 numeriu buvo nurodyta B. R., kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. I, b. l. 104). VLK 2007-09-10 paštu išsiuntė Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filialui pranešimą apie minėto elektroninio laiško išsiuntimą. Pranešime nurodyta analogiška informacija kaip ir minėtame elektroniniame laiške (t. I, b. l. 88).

VLK specialistui V. P. 2007-09-10 raštu buvo pavesta pagal pridedamus sąrašus išsiųsti laiškus pacientams apie išskirtus sąnarių endoprotezus (t. I, b. l. 87).

Į bylą yra pateiktas pareiškėjai siųstas pranešimas. Pranešime nurodyta, kad B. R. yra skirtas klubo sąnario endoprotezas VU ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale (Žygimantų g. 3). Nurodyta kreiptis iki 2007-10-10 į minėtos ligoninės specialistus ir preliminariai susitarti dėl konsultacijos ir operacijos dienos. Įspėjama, kad iki nurodytos dienos nesikreipus į minėtos ligoninės specialistus, endoprotezas gali būti paskirtas kitam pacientui. Nurodoma, kad, jeigu buvo keičiama ligoninė ir VU ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale gydytojas ortopedas traumatologas nėra konsultavęs, reikia kreiptis dėl konsultacijos. Pranešime nurodytas B. R. adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. I, b. l. 96). Pagal Lietuvos pašto dokumentą, VLK 2007-09-14 pateikė išsiųsti paprastą pašto siuntos korespondenciją (iš viso 133) (t. I, b. l. 89). Šis pranešimas nereiškia, kad operacija turėjo būti atlikta būtinai 2007 m. spalio mėnesį, nes, kaip matyti iš pranešimo, iki operacijos dar turi būti atlikti tam tikri veiksmai, tyrimai ir pan. Tai reiškia, kad nuo 2007 m. spalio tokia galimybė atlikti operaciją buvo.

VLK neneigia, kad pranešimą apie paskirtą nemokamą endoprotezą pareiškėjai siuntė paprasta pašto siunta.

Pareiškėja kreipėsi į VLK, siekdama įgyvendinti savo teises, nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, kurio 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką ir sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

Pareiškėjos kreipimosi į VLK metu galiojo Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 1999-09-28 nutarimu Nr. 3/4 patvirtinta Išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarka (toliau - Tvarka), kurios 2 punkte buvo nustatyta, kad remiantis šia tvarka, išlaidos būtų kompensuojamos apdraustiesiems, kuriems sąnarių endoprotezavimo operacijos bus atliktos nuo šios tvarkos įsigaliojimo dienos. Šios tvarkos I skyriuje buvo nustatyta kreipimosi į Valstybinę ligonių kasą tvarka, kuria pasinaudojo pareiškėja. Šios tvarkos II skyriuje buvo nustatyta, kad per dvi savaites nuo endoprotezo paskyrimo pacientui išsiunčiamas pranešimas.

Nuo 2007-09-01 įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro 2007-08-01 įsakymu Nr. V-638 patvirtintas Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato sąnarių endoprotezavimo paslaugų teikimo reikalavimus, sąnarių endoprotezavimo operacijų skyrimo ir atlikimo tvarką, sąnarių endoprotezų pirkimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarką. Aprašo 20.6. punkte nustatyta, kad priėmus sprendimą dėl sąnario endoprotezo paskyrimo, VLK ne vėliau kaip per 7 dienas registruotu laišku išsiunčia pranešimą pacientui, informuodama apie sąnario endoprotezo paskyrimą. Aprašo 20.7. punkte nustatyta, kad pacientas, gavęs VLK pranešimą, per 30 dienų turi atvykti į ASPĮ, kurioje nori būti operuojamas, ir suderinti sąnario endoprotezavimo operacijos atlikimo laiką ASPĮ nustatyta tvarka. Aprašo 20.8. punkte nustatyta, kad jeigu per 30 dienų nuo pranešimo gavimo pacientas neatvyksta į ASPĮ arba raštu atsisako operuotis, apie tai ASPĮ praneša VLK raštu arba elektroniniu paštu, o šio Aprašo nustatyta tvarka sąnario endoprotezas paskiriamas tolesniam tos ASPĮ eilėje laukiančiam pacientui. Aprašo 20.11. punkte nustatyta, kad pacientai, kurie nustatytu laiku nesikreipė į ASPĮ dėl operacijos arba neatvyko į operaciją suderintu laiku, gali vieną kartą pasinaudoti galimybe atstatyti savo eilę savo pirminio VLK prašymo data. Ši galimybė galioja ne ilgiau kaip 730 dienų nuo sąnario endoprotezo paskyrimo VLK dienos. Nepasinaudojus šia galimybe, pacientai, kuriems reikia sąnario endoprotezavimo šio aprašo nustatyta tvarka, gali registruotis į minėtą eilę iš naujo.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjos teisės gauti nemokamą endoprotezą įgyvendinimo metu skirtingais laikotarpiais galiojo skirtingi teisės aktai, reglamentuojantys šios teisės įgyvendinimą. Tvarkoje ir Apraše skirtingai buvo reglamentuojamas klausimas dėl pacientų informavimo apie sprendimo skirti nemokamą endoprotezą priėmimą. Tvarkoje nebuvo reikalavimo siųsti pacientui registruotą laišką. Apraše toks reikalavimas yra nustatytas.

VLK pati nurodo, kad pranešimą apie paskirtą endoprotezą pareiškėjai išsiuntė paprasta pašto siunta 2007-09-14. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausta liudytoja VLK kanceliarijos darbuotoja I. Ž., kuri parodė, kad ji yra atsakinga už laiškų išsiuntimą. Liudytoja paaiškino kad gautus laiškus, sudėtus pagal pacientų sąrašą, dar kartą patikrina ir tada atiduoda paštui, paštas uždeda antspaudą, kad laiškus priėmė. 2007-09-14 laiškus paštui pateikė sena tvarka, dėl apsirikimo laiškai nebuvo teikiami išsiųsti registruotu paštu. Laiškus registruota pašto siunta pradėjo siųsti 2007 m. pabaigoje. Liudytoja iš kolegės sužinojo, kad tokie laiškai turi būti siunčiami registruota pašto siunta (2010-08-31 teismo posėdžio protokolas, t. II, b. l. 101-102). Liudytojas V. P. parodė, kad jis spausdina pranešimus pacientams ir su pacientų sąrašu atiduoda kanceliarijai išsiųsti. Liudytojas patvirtino, kad pranešimą B. R. tikrai atspausdino ir šios pacientės pavardė tikrai buvo sąraše (2010-08-31 teismo posėdžio protokolas, t. I, b. l. 100-101). Taigi pranešimas pareiškėjai buvo siunčiamas. Pranešimas buvo siunčiamas jau įsigaliojus Aprašui. Todėl VLK turėjo vadovautis šio Aprašo reikalavimu siųsti registruotą laišką, nes Apraše nebuvo nustatyta, jog pagal Tvarką pradėtas procesas turėtų būti užbaigtas pagal jos reikalavimus. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog VLK veiksmai buvo neteisėti. Šių veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008-12-05 pažymoje išnagrinėjus B. R. skundą (t. I, b. l. 19-20).

VLK veiksmai yra neteisėti nepaisant to, kad pareiškėja laiku nepranešė VLK apie pasikeitusį savo adresą. Apie pasikeitusį adresą pareiškėja VLK informavo tik 2008-09-09 prašymu, kuriame nurodė, kad jos adresas Vilkpėdės 12-125 (t. I, b. l. 94), nors pagal Vilniaus miesto nakvynės namų 2009-02-20 raštu Nr. 1.15-112 pateiktą informaciją, B. R. Vilniaus miesto nakvynės namuose, Vilkpėdės g. 12, gyvena nuo 2006-10-04 (t. I, b. l. 99). VLK veiksmai yra neteisėti, nes ji pažeidė Apraše nustatytą pranešimų siuntimo tvarką. Išsiuntusi pranešimą paprasta pašto siunta, ji negali pateikti įrodymų, kad pacientas pranešimą tikrai gavo, o jeigu negavo, tai dėl kokios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tvirtina, kad pranešimas prašyme nurodytu adresu nebuvo gautas. Pareiškėja 2010-05-19 raštu paaiškino, kad bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenanti jos gera draugė G. M., pas kurią pareiškėja kurį laiką gyveno, apie iš VLK siųstą pranešimą nieko nepranešė. G. M. išvažiavusi į Italiją pas dukrą, tačiau apie pareiškėjos ir G. M. gerus santykius gali paliudyti V. B. (t. II, b. l. 74). Teisme liudytoja V. B. parodė, kad su pareiškėja draugauja jau seniai, žino apie pareiškėjos sveikatos problemas, padėjo pareiškėjai, nes pareiškėja neturėjo pinigų vaistams. Parodė, kad laukdama operacijos pareiškėja gyveno pas G., po to persikraustė į nakvynės namus. Laiško apie skirtą endoprotezą, pareiškėja negavo. Liudytoja pati apie tai teiravosi pareiškėjos. Gavusi laišką iš VLK G. M. tikrai būtų jį atidavusi pareiškėjai (2010-08-31 teismo posėdžio protokolas, b. l. 98-100). Pareiškėjos tvirtinimų ir liudytojos parodymų, kad pareiškėjai laiškas iš VLK adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo gautas, atsakovė negali paneigti objektyviais įrodymais, o teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos V. B. parodymais. Dėl to neatmestina galimybė, kad atsakovei išsiuntus pranešimą Apraše nustatyta tvarka, t. y. registruotu laišku, pareiškėja būtų tinkamai informuota apie paskirtą endoprotezą, nes nenustatyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenanti pareiškėjos draugė dėl kokių nors priežasčių nebūtų laiško perdavusi pareiškėjai. Todėl atsakovės argumentai, kad ne jos veiksmai, o pačios atsakovės nerūpestingumas dėl to, kad laiku neinformavo apie pasikeitusį adresą, nulėmė pareiškėjos nurodomas pasekmes, atmestini kaip nepagrįsti, tačiau į juos atsižvelgiama vertinant VLK kaltės laipsnį. Siunčiant pranešimą registruota pašto siunta, VLK būtų informuota ir kam įteikta siunta, ar, kad jos įteikti galimybės nėra, kodėl tokios galimybės nėra.

Kita būtina valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga yra neteisėtais veiksmais padarytos žalos faktas. Pareiškėja nurodo, kad dėl to, kad pranešimas nebuvo išsiųstas registruotu paštu, ji laiku nesužinojo apie paskirtą endoprotezą ir nesikreipė pas ortopedą traumatologą dėl operacijos, todėl pareiškėjai skirtas protezas buvo atiduotas kitam asmeniui. Dėl to, kad ilgą laiką pareiškėjai nebuvo atlikta operacija, pareiškėjos sveikatai yra padaryta žala – sąnario dilimas padidėjo nuo 3-4 laipsnio iki 5 laipsnio, prasidėjo septinė nekrozė, kairė koja sutrumpėjo, dėl ko buvo pažeistas ir dešinys sąnarys. Dėl dubens netaisyklingos padėties atsirado lėtinės radikulalgijos ir šlapimo nelaikymo sindromas. Pusantrų metų turėjo kentėti didelius skausmus: ir fizinius dėl pažeisto sąnario, ir nervinius dėl abstinencinių reiškinių po nuskausminimo procedūrų. Blogėjanti sveikatos būklė neigiamai paveikė psichiką, buvo diagnozuota depresinė liga.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnis nustato žalos atlyginimą jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Minėtų išlaidų buvimo pareiškėja nenurodo, priešingai, pareiškėja aiškino, kad nuskausminamus vaistus gaudavo arba nemokamai, arba juos nupirkdavo už iš labdaros gautas lėšas. Kitoks medikamentinis gydymas sąnariui nebuvo taikomas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Pareiškėja operuota 2009-10-19 (t. II, b. l. 27, 43-44).

Į bylą pateikti medicininiai dokumentai pilnutinai nepatvirtina pareiškėjos teiginių, kad dėl ilgo operacijos neatlikimo pablogėjo jos sveikata, t.y. nepatvirtina visų pareiškėjos nurodomų jos sveikatos sutrikdymo aplinkybių.

Visų pirma, pareiškėja tik 2008-09-09 kreipėsi į VLK, nurodydama, kad pasikeitė jos adresas (t. I, b. l. 94), tik 2008-12-03 paprašė atstatyti jos eilę (t. I, b. l. 95), nors eilė galėjo būti atstatyta anksčiau. VLK 2008-09-15 rašte garantavo pareiškėjai galimybę atstatyti jos eilę pagal pirminių dokumentų padavimo datą (t. I, b. l. 97). Taigi sąnario endoprotezavimo operacija galėjo būti atlikta 2008 m. maždaug po 2008-09-15, daugiausiai per kelis mėnesius. Pareiškėja prašymą atstatyti eilę pateikė tik 2008-12-03, nors apie tokią galimybę sužinojo po 2008-09-15, kai gavo VLK raštą. Kaip aiškino pareiškėja, tuo metu jai gydytojai nerekomendavo atlikti tokio pobūdžio operaciją dėl skausmo gydymo pasekmių, taip pat ir po jos prašymo atstatyti eilę jai pasiūlytu laikotarpiu – 2009 m. vasario mėnesį. Šalims leista susipažinti su teismo 2009-05-04 nutartimi (t. I, b.l. 170) nevieša pripažinta pareiškėjos asmens sveikatos bylos kopija, kurioje yra 2009-02-19 pranešimas, kad pareiškėjai skirtas klubo sąnario endoprotezas (t. I, b. l. 141), taigi tuo metu operacija jau galėjo būti atlikta. Pareiškėja buvo operuota tik 2009-10-19, tačiau šiuo atveju nėra duomenų, kad dėl tokios datos yra VLK kaltė. VLK eilę atstatė kur kas ankstesniam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad spręstinas klausimas, ar buvo padaryta žala sveikatai periodu nuo 2007-10-10 (iki nurodytos datos pagal negautą pranešimą pareiškėja turėjo kreiptis į specialistus ir tartis dėl operacijos) iki 2008 m. spalio mėnesio, kai pareiškėjai jau buvo sudaryta galimybė atstatyti jos eilę, ar vėliausiai iki 2009 m. vasario mėnesio, kai eilė faktiškai buvo atstatyta.

Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 15 (vertinimas pradėtas 2007-01-03, baigtas Nr. 2007-01-03) nustatytas pareiškėjos 40 proc. darbingumas. Akte yra duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę: „Serga daug metų. Skausmai kairiame klubo sąn. stiprėja, gausiai vartoja analgetikus. Paskutiniu metu atsirado skausmai ir deš. klubo sąn. Skundžiasi skausmais einant, sunku sėdėti ir gulėti dėl skausmų k. kojoje. Obj: eina šlubuodama, k. kojos raumenų hipotrofija, koja trumpesnė 2 cm, judesiai skausmingi, riboti: išlenkimas 80*, atitraukimas/pritraukimas 5*/10*. R-grama 2006.06.13 k. klubo sąn. tarpas susiaurėjęs, apatinėje sąn. dalyje – praplatėjęs, kapsulėje osteofitai. Deš. susiaurėjęs sąnarinis tarpas. Lig. įrašyta į eilę EP operacijai“. Pagrindinė diagnozė, TLK kodas M16 Koksartrozė (klubo sąnario artrozė), M24.5 Sąnario kontraktūra. Gretutinė diagnozė, TLK-10 kodas H52.2 Astigmatizmas, G54.4 Juosmens –kryžmens nervų šaknelių ligos, neklasifikuojamos kitaip. K29.5 Lėtinis gastritas, nepatikslintas, H93.3 Klausos nervo pažeidimai. Akte nurodyta, kad nustatomas bazinis darbingumas 40 procentų, pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktus XIII.75.3 (dėl nurodytų kriterijų taikymo bus pasisakyta, t. III, b. l. 101-102).

Taigi, jau 2007 m. pradžioje yra konstatuotas kairės kojos sutrumpėjimas 2 cm, judesių skausmingumas, todėl pareiškėjos teiginys, kad kairė koja sutrumpėjo dėl to, kad ji nepagrįstai ilgai laukė operacijos, yra nepagrįstas. Ši sąnario ligos pasekmė egzistavo jau 2007 m. sausio mėnesį.

Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 1301 (vertinimas pradėtas 2007-09-18, baigtas 2007-10-08) nustatytas pareiškėjos 40 proc. darbingumo lygis, šiuo aktu bazinis darbingumas nevertintas. Akte nurodomi tokie duomenys apie sveikatos būklę: „2006 m. diagnozuota kairiojo klubo sąnario displazija, III-IV st. artrozė, dešiniojo klubo sąnario artrozė. Numatomas kairiojo klubo sąnario protezavimas. Nustatyta stuburo l/s dalies osteochondrozės diagnozė“. Pagrindinė diagnozė, TLK-10 kodas M16 Koksartrozė (klubo sąnario artrozė) (kairiojo klubo sąnario artrozė IV st. FN - III?, dešiniojo klubo sąnario artrozė III st. FN II?. Ryški kairiojo klubo sąnario kontraktūra.), Q65.0 Vienpusė įgimta klubo sąnario dislokacija. Gretutinė diagnozė, TLK-10 kodas H93.3 Klausos nervo pažeidimai, H52.2 Astigmatizmas, M13.9 Artritas, nepatikslintas, M54.1 Radikulopatija (t. I, b. l. 157-159). Tokie patys pagrindinės diagnozės ir gretutinės diagnozės duomenys buvo nurodyti ir Darbingumo lygio vertinio akte Nr. 3978 (vertinimas pradėtas 2007-09-05, baigtas 2007-09-12) (t. III, b. l. 112-113). Šiuose dokumentuose nefiksuota, ar pasikeitė kairės kojos sutrumpėjimo lygis. Tačiau nustatytas bazinis darbingumas 40 procentų, pagal darbingumo lygio nustatymo kriterijų punktus XIII.75.3 ir kitas gretutines diagnozes. Dėl nurodytų kriterijų bus pasisakyta toliau.

Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (vertinimas pradėtas 2008-09-16, baigtas 2008-09-26, t. III, b.l. 148-151) nustatytas pareiškėjos 40 proc. darbingumo lygis, 21 punkte nurodyta, kad bazinis darbingumas pagal visas vertintas diagnozes nustatomas 40 procentų, pagal kriterijų punktus XIII.75.3. Akte nurodomi tokie duomenys apie sveikatos būklę: „Serga daug metų. Skausmai kairiame klubo sąn. stiprėja, gausiai vartoja analgetikus. Paskutiniu metu atsirado skausmai ir deš. klubo sąn. Skundžiasi skausmais einant, sunku sėdėti ir gulėti dėl skausmų k. kojoje, sutriko dubens organų funkcija – nelaiko šlapimo. Obj: eina šlubuodama, k. kojos raumenų hipotrofija /6 cm/, koja trumpesnė 3 cm, judesiai skausmingi, riboti: išlenkimas 80*, atitraukimas/pritraukimas 5*/10*, rotacija – išorinė/vidinė 5/0/5*. Lig. įrašyta į eilę EP operacijai“. Pagrindinė diagnozė, TLK-10 kodas Q65 Įgimta klubo sąnario deformacija, M16 Koksartrozė (klubo sąnario artrozė), M24.5 Sąnario kontraktūra. Gretutinė diagnozė, TLK-10 kodas G99.2 Mielopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, G09 Centrinės nervų sistemos uždegiminių ligų padariniai, E78.9 Nepatikslinti lipoproteinų apykaitos sutrikimai (t. III, b. l. 148-151). Akto 21 punkte nurodytas bazinio darbingumo nustatymo kriterijus – kairio klubo sąnario koksartrozė IV laipsnio. Tokie patys pareiškėjos sveikatos duomenys užfiksuoti ir 2009-03-12 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-3182-1, nes 21 punkte nurodytas tas pats kriterijų aprašo punktas, pagal jį nurodytas tas pats bazinio darbingumo procentas. Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo redakcijos, patvirtintos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006-05-02 įsakymu Nr. A1-139/V-356, 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ XIII dalies punktas 75.3. numato (toliau – ir kriterijų aprašo I priedas, I priedas), kad jam priskiriami sveikatos sutrikimai, kai asmuo gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III-IV rentgenologinė stadija, tokiu atveju leidžiama nustatyti nuo 40 iki 30 proc. bazinį darbingumą. Šio punkto pastaboje nurodyta, kad III rentgenologinė stadija reiškia vidutinį sąnario plyšio susiaurėjimą, nedidelę pokremzlinę osteosklerozę, daug vidutinio dydžio osteofitų, IV stadija – ryškų sąnario plyšio susiaurėjimą, nekremzlinio kaulo sklerozę, didelius osteofitus (2009-03-12 Darbingumo lygio vertinimo akto punktas 21, t. III, b. l. 153-154). Pareiškėja skundė aktą, tačiau dėl kitų priežasčių, nei sąnario būklės pablogėjimas (Ginčų komisijos prie SADM 2009-08-13 sprendimas Nr. S-118, t. III, b. l. 160-161). Taigi, 2009-03-12 Darbingumo lygio vertinimo akte (kai operacija jau galėjo būti atlikta) kairio klubo sąnario sveikatos sutrikimų laipsnis įvertintas taip pat, kaip ir 2008-09-16 akte, ir 2007-01-03 Darbingumo lygio vertinimo akte (21 punktas, kuriame nurodytas tas pats bazinio darbingumo procentas ir tas pats kriterijų aprašo 1 priedo 75.3 punktas, t. III, b. l. 102). Todėl šie dokumentai patvirtina tai, kad per laikotarpį nuo tada, kai operacija galėjo būti atlikta pagal netinkamai nusiųstą pranešimą, iki kol pareiškėjai buvo pranešta 2008 m. rugsėjo mėnesį, kad ji gali būti atstatyta į eilę pagal pirminį prašymą, ir netgi iki 2009 m. vasario mėnesio, kai eilė jau buvo atkurta, pareiškėjos sveikatos sutrikdymo laipsnis iš esmės išliko tas pats, nes pagal visas diagnozes nustatytas tas pats darbingumo lygis, buvo remiamasi tuo pačiu kriterijų aprašo punktu, kuris aiškiai aprašo sveikatos būklę, o atsižvelgiant į tai, kad bazinis darbingumas yra nustatomas didžiausia galima reikšme, reiškia šio punkto ribose ir kitų diagnozių ribose, sveikatos būklė nustatyta geriausia galima reikšme. Taip pat buvo vertinama per visą galimą žalos padarymo laikotarpį.

Tačiau, pagal nurodytus dokumentus, kojos sutrumpėjimas per šiam ginčui aktualų laikotarpį padidėjo nuo 2 iki 3 cm., po operacijos atsistatė vėl iki 2 cm. Duomenų apie kairiojo klubo sąnario artrozės stadiją ir laipsnį nuo 2008 m. rugsėjo neįgalumo nustatymo dokumentuose nėra, tačiau yra duomenų, kad kriterijų aprašo I priedo taikomas punktas nesikeitė ir pagal jį nustatomas bazinio darbingumo lygis procentais ir darbingumo lygis nesikeitė. Pareiškėja dėl I priedo 75.3. p. taikymo ir bazinio darbingumo laipsnio nustatymo pagal jį neįgalumo nustatymo dokumentų neskundė.

Byloje buvo paskirta ambulatorinė ir dokumentinė teismo medicinos ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Teismo ekspertams buvo pateikta administracinės bylos medžiagą kartu su teismo gauta medicinine dokumentacija. Ekspertams užduoti tokie klausimai: 1) Ar pakito pareiškėjos B. R. sveikatos būklė nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio?; 2) Ar dėl to, kad endoprotezavimo operacija buvo atlikta ne 2007 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, o 2009 metais, išsivystė (atsirado) kokie nors susiję su uždelsimu tiesioginiai ir šalutiniai sveikatos sutrikimai? Jeigu taip, tai kokius sveikatos sutrikimus įtakojo atidėtas operacijos atlikimas? 3) Ar pareiškėjai buvo nuo 2007 m. spalio mėnesio skirtas gydymas opiatais dėl to, kad klubo sąnarys nebuvo išoperuotas, ir ar ši aplinkybė galėjo turėti įtakos atidedant endoprotezavimo operaciją 2009 metais bei pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimui? 4) Ar įtakojo klubo sąnario endoprotezavimo atidėjimas nuo 2007 metų rugsėjo-spalio mėnesio iki 2009 metais atliktos operacijos kito klubo sąnario sudilimą? 5) Ar turėjo įtakos periodas nuo 2007 m. rugsėjo iki 2009 m. spalio mėnesio B. R.: a) kairiojo klubo sąnario būklei; b) dešiniojo klubo sąnario būklei; c) kairiosios kojos sutrumpėjimui; d) šlapimo nelaikymui išsivystyti; e) stuburo slankstelių ir tarpslankstelinių diskų dilimui? 6) Ar esant B. R. sveikatos būklei nuo 2007 m. sausio mėnesio iki sąnario endoprotezavimo operacijos fentanilio pleistrų naudojimas sukėlė pareiškėjos priklausomybę opiatams? Ar šių fentanilio pleistrų naudojimas buvo būtinas pareiškėjos sveikatos būklės dėl to, kad nebuvo pakeistas klubo sąnarys, pagerinimui, jos gydymui? 7) Ar pagal 2009 m. vasario mėnesio B. R. sveikatos būklę buvo galima atlikti pareiškėjai klubo sąnario operaciją įstatant dirbtinį endoprotezą? Jeigu ne, tai kokios priežastys nulėmė būtinumą atidėti operaciją? (t. II, b. l. 110-114). Ekspertizę atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jūratė Gincman-Dorošenko ir teismo medicinos ekspertas dr. Romas Raudys. Pateiktame ekspertizės akte Nr. EDG 53(133)/11(01) ekspertai, ištyrę visą pateiktą medicininę dokumentaciją, padarė išvadas, kad B. R. sveikatos būklė laikotarpyje nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 metų spalio mėnesio esminiai nepakito: prieš tai buvę nusiskundimai dėl dubens, kairio klubo sąnario, stuburo juosmeninės dalies, galvos skausmų, apsunkinto vaikščiojimo, susilpnėjusios klausos, rėmens graužimo, išliko ir po 2009 metų spalio mėnesio. Kairio klubo sąnario artrozė V laipsnio (nustatyta 2007-04-26 gydytojo G. D.), buvusi iki 2007 metų rugsėjo mėnesio, liko tokia pati. Šeimos gydytojos diagnozuotas šlapimo nelaikymas objektyviai nepagrįstas, nenurodoma konkreti jo priežastis ir tvirtinti, kad jis atsiradęs per minėtą nagrinėjamą laikotarpį nėra pagrindo. Atsiradusi kairio šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė nepablogino kairio kubo sąnario būklės iš esmės, nes bet kuriuo atveju ta pati kaulo dalis operacijos metu yra šalinama ir vietoj jos tvirtinamas endoprotezas. Vėliau atlikta operacija dešinio klubo sąnario patologijai įtakos taip pat neturėjo, nes po 2009 metų spalio mėnesio radiologiškai buvo nustatyta tik pradiniai dešinio klubo sąnario osteochondrozės požymiai. Dėl operacijos atidėjimo tiesioginių ir šalutinių somatinių sveikatos sutrikimų B. R. nekonstatuota. Psichikos sveikatos sutrikimo ir jo somatinių ligų priežastinio ryšio vertinimas (nurodomas depresinis susirgimas ir priklausomybė medikamentams) teismo medicinos ekspertų kompetencijai nepriklauso. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad 3-7 klausimų sprendimui reikalingos gilesnės specialiosios ortopedijos ir traumatologijos žinios, todėl į juos galėtų atsakyti tik kartu su šios srities specialistu gydytoju ortopedu – traumatologu (t. III, b. l. 55-74).

Tokiomis ekspertų išvadomis nėra pagrindo abejoti, o dėl to, kad ekspertai neturėjo specialisto-ortopedo išvados, teismas remiasi minėtais darbingumo lygio vertinimo dokumentais ir kitais, byloje esančiais medicininiais dokumentais, kuriuose pateikiami pakankamai objektyvūs duomenys apie kairio sąnario būklę. Be minėtų Darbingumo lygio vertinimo aktų, byloje yra kiti medicininiai dokumentai.

Gydančio gydytojo 2006-11-02 epikrizėje nurodyta išvada kairio klubo sąnario artrozė III-IV? (t. I, b. l. 38).

Pareiškėją 2007-04-26 konsultavo gydytojas ortopedas G. D.. Gydytojo įrašuose konstatuota, kad pareiškėjai yra kairio klubo sąnario V artrozė (t. I, b. l. 131, t. II, b. l. 46).

2008-08-28 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta diagnozė abiejų klubų sąnarių deformuojanti artrozė (t. I, b. l. 64). Gydytojas A. V. 2008-09-05 diagnozavo abiejų klubų artrozę III-IV laipsnių (t. I, b. l. 54).

Ortopedo 2008-09-15 konsultacijoje nustatyta kairio klubo V laipsnio artrozė (t. I, b. l. 132-137, t. II, b. l. 50).

Taigi duomenys apie artrozės laipsnį yra skirtingi, tačiau jie leidžia teigti, kad vienų medikų nuomone pastoviai (nuo 2006 m.) išliko III-IV laipsnio artrozė, kitų nuomone – pastoviai nuo 2007-04-26 iki 2008-09-15 išliko V laipsnio artrozė.

Todėl nurodyti dokumentai vertinami lyginant juos su objektyviais laikytinais Darbingumo lygio vertinimo aktais, kurie paneigia pareiškėjos teiginį, kad per laiką, kai jai skirtas endoprotezas buvo atiduotas kitam pacientui, ir jai teko laukti kito, sąnario dilimas padidėjo nuo 3-4 laipsnio iki 5 laipsnio. Pareiškėja Darbingumo lygio vertinimo aktų dėl kairio sąnario būklės įvertinimo neskundė teismui, reiškia su vertinimu sutiko. Minėta, kad Darbingumo lygio vertinimo aktais nustatyta, kad kairio klubo sąnario būklė nuo 2007 m. iki 2009 m. kovo mėnesio darbingumo lygio vertinimo dokumentuose aprašoma vienodai, taikant visą laiką tuos pačius kriterijus. Tuo tarpu darbingumo lygis akivaizdžiai nulemia ir asmens savijautą, jo galėjimą judėti, dirbti. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, šlapimo nelaikymas objektyviai nepagrįstas, tvirtinti, kad jis atsiradęs per minėtą nagrinėjamą laikotarpį nėra pagrindo. Vėliau atlikta operacija dešinio klubo sąnario patologijai įtakos taip pat neturėjo, tai nustatė ekspertai, be to, tai patvirtina minėti Darbingumo lygio vertinimo aktai. Kaip aiškinama ekspertizės išvadoje, atsiradusi kairio šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė nepablogino kairio kubo sąnario būklės iš esmės, kaip nurodė ekspertai - bet kuriuo atveju ta pati kaulo dalis operacijos metu yra šalinama ir vietoj jos tvirtinamas endoprotezas. Tačiau ši aplinkybė turėjo įtakos skausmui, kuri jautė pareiškėja. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad koja sutrumpėjo 5 cm. Pagal darbingumo lygio vertinimo aktus, 2007 m. nustatyta, kad kairė koja trumpesnė 2 cm, 2008 m. ir 2009 m. – 3 cm, 2011 m. – 2 cm, kas reiškia, kad koja per nagrinėjamą galimą žalos atsiradimo laikotarpį sutrumpėjo 1 cm.

Taigi, iš nurodytų dokumentų galima teigti, kad tuo, jog pareiškėjai netinkamai (pažeidžiant galiojantį norminį teisės aktą) buvo pranešta apie galimybę atlikti operaciją, jai buvo padaryta neturtinė žala, nes per tą laikotarpį kairės kojos sutrumpėjimas padidėjo 1 cm, o po operacijos atsistatė į buvusį lygį, pareiškėja gydėsi nuo skausmo. Šio skausmo gydymo pasekmių teismas šiuo atveju nevertina, nes nėra įrodyta, ar skausmas buvo gydomas tinkamai. Pareiškėja su tuo gydymu sutinka, reiškia ir jo galimas pasekmes vertina kaip teisėtas.

Žalą sveikatai pareiškėjo įvertino 100 000 Lt, nepagrisdama jos dydžio.

Pareiškėja, reikalaudama 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, žalos atsiradimą taip pat grindžia minėtais neteisėtais pareigūnų veiksmais, dėl kurių pareiškėja ilgą laiką negalėjo pasinaudoti teise gauti nemokamą endoprotezą.

Pareiškėja jokios turtinės žalos atlyginimo nereikalauja. Todėl spręstinas tik neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Pareiškėjos emocinės būklės pablogėjimą patvirtina psichologės D. J. pasirašytas 2008-12-22 raštas (t. I, b. l. 15). 2009-01-15 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėja pas psichiatrą gydosi nuo 2008-12-19, pacientei skirtas antidepresinis gydymas (t. I, b. l. 16).

Pateikti įrodymai, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2006-10-27 iki 2008-09-05 buvo atliekamos skausmo gydymo procedūros (t. I, b. l. 57-70). Kaip matyti iš 2011 metų darbingumo vertinimo aktų (2011-03-15, Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 170-194), pareiškėja ir toliau skundėsi skausmais klubų sąnariuose. Todėl nėra pagrindo teigti, kad skausmas ir jo gydymo pasekmės sietini vien tik su operacijos atidėjimu. Pareiškėja skausmu skundėsi ir iki kreipimosi į VLK, ir po to. Tačiau operacijos atidėjimas, kuris iš dalies įvyko ir dėl to, kad VLK netinkamai išsiuntė pranešimą dėl operacijos, prailgino poreikį gydytis nuo skausmo, kas laikytina neturtinės žalos padarymu.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad operacijos darymo laikas užsitęsė ir dėl pačios pareiškėjos elgesio, t. y. kaltės. Pareiškėjai VLK paaiškino, kad ji gali būti grąžinta į eilę. Apie tai VLK informavo pareiškėją 2008-09-15 raštu, kurį siuntė naujai nurodytu adresu, t. y. paaiškino pareiškėjai, kad jeigu pareiškėja ketina artimiausiu metu atlikti klubo sąnario operaciją, apie tai turi informuoti VLK. Tokiu atveju ji bus grąžinta į eilę pagal pirminių dokumentų padavimo datą. Prašė informuoti, jeigu dėl medicininių indikacijų negali operuotis. Nurodė, kad endoprotezas būtų skirtas per tris mėnesius. (t. I, b. l. 97). Prašymą atstatyti į eilę klubo sąnario endoprotezui gauti pareiškėja pateikė tik 2008-12-03 (t. I, b. l. 95). Eilė buvo atstatyta 2009 m. vasario mėnesį, nors galėjo būti atstatyta anksčiau, t. y. iš karto po 2008 m. rugsėjo mėnesio, kai pareiškėjai buvo išaiškinta tvarka, kaip atstatyti eilę.

VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo poliklinikoje esančios B. R. asmens sveikatos istorijoje yra 2009-02-19 pranešimas, analogiško turinio kaip ankščiau minėtas, kad B. R. yra skirtas klubo sąnario endoprotezas VULSKCF; yra nurodyta kreiptis iki 2009-02-27 į minėtos ligoninės specialistus (t. I, b. l. 141).

VLK pateiktas išrašas apie B. R. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-03-31 suteiktas specialistų konsultacijas, patvirtina, kad B. R. į VULSKCF gydytoją ortopedą traumatologą G. D. kreipėsi 2009-02-20 (t. I, b. l. 143-149). Asmens sveikatos istorijoje yra gydytojo įrašas, kad ligonė pageidauja perkelti operaciją į 2009-10-14 (t. I, b. l. 138). Pareiškėja teisme aiškino, kad gydytojas jai nerekomendavo atlikti operacijos dėl to, kad ji tuo metu gydėsi nuo skausmo, tačiau nenurodė, kad dėl to gydytojai būtų atsisakę atlikti operaciją. Pareiškėja nurodė, kad tuo metu tarp jos ir minėto gydytojo kilo konfliktas, dėl to operacija dar nusikėlė. Dėl to nėra VLK kaltės.

Taip pat, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėja visgi nurodė VLK ne visai patikimą draugės adresą, kur ji tuo laikotarpiu, kai turėjo gauti pranešimą, negyveno, nors pareiškėja turėjo galimybę nurodyti adresą, kuriuo ji iš tiesų gyveno. Tai apsunkino pranešimo įteikimą, apsunkintų netgi registruotos siuntos įteikimą. Pareiškėja, žinodama, kad ji nurodytu adresu negyvena, turėjo galimybę dažniau (bent kartą į mėnesį) domėtis, kaip sprendžiamas jos prašymas.

Priežastinis ryšys apibūdinamas CK 6.247 straipsnyje (Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu). Sprendžiant priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo klausimą konkrečiais atvejais turi būti atsižvelgiama į tokią aplinkybę kaip nukentėjusiojo elgesys. Todėl teismas pripažįsta, kad dėl pranešimo netinkamo įteikimo, siejant tai su pareiškėjos nurodomomis pasekmėmis ir teismo įvertintomis bei nustatytomis pasekmėmis, VLK kaltės laipsnis nėra didelis. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, galima teigti, kad operacijos atidėjimas 2009 m. pradžiai, galėjo sukelti tik tas pasekmes, kurias patvirtina objektyvūs duomenys – tai kairės kojos sutrumpėjimas ir poreikis gydyti skausmą per tą laikotarpį. Todėl pareiškėjos nurodomas 120 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 2 000 Lt sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos B. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškėjos B. R. naudai 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.