- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 2-13403-877/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09405-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- Ž. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant pareiškėjos įgaliotai atstovei R. M., pareiškėjos atstovei advokatei D. D., nedalyvaujant pareiškėjai Ž. J., suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas E. J., gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirtis įregistruota 2006 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure mirties metrikų knygoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Velionis testamento nepaliko. Po jo mirties liko jo su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Po E. J. mirties įpėdiniai pagal įstatymą buvo jį pergyvenusi sutuoktinė V. J., mirusi (duomenys neskelbtini) ir pareiškėja. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai nėra žinomas V. J. teisių perėmėjas, todėl suinteresuotu asmeniu šioje byloje turi dalyvauti valstybė. Pareiškėja įstatyme nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po tėvo mirties pareiškėja jį palaidojo, jai atiteko dalis tėvo asmeninių ir namų apyvokos daiktų, sumokėjo dalį būsto išlaikymo mokesčių.
Pareiškėjos atstovė advokatė D. D. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad į Kauno apylinkės teismą kreipėsi V. J. įpėdinis J. L. J., kuris prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tetos V. J. mirties (duomenys neskelbtini), jis palikimą priėmė faktiškai turtą valdydamas. Atstovė paaiškino, kad pareiškėja po tėvo mirties buto išlaikymui skirtas lėšas perduodavo V. J., kuri buvo įsipareigojusi sumokėti kreditoriams, tačiau dėl pastarosios piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais būdavo, kad ši už butą nesumokėdavo, todėl susidarė įsiskolinimai, kuriuos pareiškėja dalimis moka lig šiol.
Pareiškėjos įgaliota atstovė R. M. palaikė prašymą, prašė jį tenkinti, patvirtino, kad pareiškėja rūpinosi tėvo laidotuvėmis bei likusiu po jo mirties turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-06-17 atsiliepimu nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu pareiškėja įrodys, kad paveldėto turto valdymą per įstatymo nurodytą 3 mėnesių terminą (26 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (10 b.l.), kuris buvo pareiškėjos tėvas (8,9 b.l.). E. J. ir V. (B.) J. susituokė 1987-11-19 (11 b.l.). V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Notarė R. L. liudija, kad po E. J. ir V. J. mirties Kauno miesto 1-jame notarų biure niekas iš įpėdinių palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, nėra užvestos paveldėjimo bylos, duomenys patikrinti 2014-01-23 Testamentų registre (7 b.l.). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, E. J. ir V. J. gyvenant santuokoje, V. J. nuosavybės teise 1997-08-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14-15 b.l.). Iš pateiktų UAB „Kauno vandenys“ sąskaitų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. 649,22 Lt skola šiai įmonei 2014-03-31 sumažėjo iki 9,79 Lt (21,22 b.l.).
Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovių paaiškinimų ir liudytojos B. S. parodymų nustatė, jog Ž. J. po savo tėvo E. J. mirties jį palaidojo, iš dalies rūpinosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame po pareiškėjos tėvo mirties liko gyventi jo sutuoktinė V. J., priežiūra ir išlaikymu. Po tėvo mirties Ž. J. faktiškai pradėjo valdyti jos tėvui priklausiusią turto dalį, laikė save viso šio turto savininke, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad Ž. J. po jos tėvo E. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai Ž. J. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos išieškotina pašto išlaidų valstybei suma – 3,88 Lt yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš pareiškėjos valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.