Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2008 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.27 val., Gariūnų g., ties 45 pastatu, Vilniuje, neįsitikino, kad ištraukė benzino užpylimo žarną, pavažiavo ir sugadino benzino užpylimo pistoletą. Be to D. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais D. M. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.

D. M. teismo posėdžio metu bei paaiškinime, esančiame administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodė, kad norėjo degalinėje įsipilti degalų, įstatė degalų užpylimo pistoletą. Šiam neveikiant nuėjo į Statoil degalinę išsiaiškinti, kodėl nepilami degalai. Degalinėje jam buvo paaiškinta, kad šis degalų užpylimo pistoletas neveikia ir kad degalus galės įsipilti prie kitos kolonėlės. Grįžęs į automobilį D. M. pamiršęs ištraukti degalų užpylimo pistoletą nuvažiavo prie kitos kolonėlės. Nuvažiuodamas jis nuplėšė kuro užpylimo pistoletą. Po šio įvykio D. M. sustojo, sutvarkė įvykio vietą ir laukė degalinės darbuotojų, tačiau jie pamojo ranka, todėl jis, pamanęs, jog nepadarė žalos, nuvažiavo. Kad toks žalos padarymas yra autoįvykis, jis nesuprato.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Teismas nustatė, kad D. M. 2008 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.27 val., Gariūnų g., ties 45 pastatu, Vilniuje, Statiol degalinėje, įstatė benzino užpylimo žarną į automobilio kuro užpylimo vietą, vėliau, pastebėjęs, jog degalai nebėga kreipėsi į operatorių. Degalinės operatorius nurodė, kad ši kolonėlė neveikia, todėl piltis degalus reikia kitoje kolonėlėje. D. M. sumokėjęs už degalus iš anksto, grįžęs prie automobilio neįsitikino, kad ištraukė benzino užpylimo žarną, pavažiavo iki kitos degalų užpylimo kolonėlės. Kitoje kolonėlėje jis užsipylė degalų, supratęs, jog nuvažiuodamas sugadino ankstesnę kolonėlę, grįžęs į įvykio vietą, sutvarkė kolonėlę ir nuvažiavo. Tokiu būdu jis apgadino degalų kolonėlės kuro užpylimo pistoletą ir savo automobilį. Žalą, padarytą degalinei, pažeidimu įtariamas asmuo atlygino.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. M. veiksmuose nėra tyčios. Degalinės darbuotojos E. S. , dirbusios tą dieną ir tiesiogiai mačiusios bei dalyvavusios tame įvykyje parodymų, matyti, kad D. M. įsipylęs degalų pamatė, jog nutraukė degalų užpylimo pistoletą. Jis atėjo į įvykio vietą, viską sutvarkė. Per laikotarpį, kol administraciniu teisės pažeidimu įtariamas asmuo pylėsi degalus kitoje kolonėlėje, degalinės darbuotojai nepriėjo ir jokių pretenzijų jam nepareiškė. D. M. teigia, jog jam viską sutvarkius, degalinės darbuotoja pamojo ranka, jog jis gali važiuoti. Degalinės darbuotoja E. S. pareiškime taip pat pripažino, jog ji pamojo D. M. ir jos mostą buvo galima suprasti kaip leidimą važiuoti. D. M. įvykį suvokė ne kaip eismo, bet kaip nereikšmingą svetimą turto sužalojimą, todėl nemanė, jog jis pasišalina iš įvykio vietos. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju D. M. veiksmuose nėra tyčios.

Be to, D. M. veiksmai negali būti traktuojami kaip eismo įvykis, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Eismo įvykiu negalima laikyti kiekvieną įvykį, susijusį su transporto priemone. Esminę reikšmę, lemiančią veikos kvalifikavimą eismo įvykiu, turi pažeidimo esmė ir taisyklės, kurios buvo pažeistos. Kaip minėta, teismas nustatė, jog D. M. neištraukė kuro pylimo pistoleto iš automobilio, nuvažiavo prie kitos degalų pylimo kolonėlės ir išvažiavo iš įvykio vietos. T.y. veiksmus galima suskirstyti į kelis etapus: pirmas, neištraukė kuro pylimo pistoleto iš automobilio, antras, nuvažiavo prie kitos degalų pylimo kolonėlės, trečias, išvažiavo iš įvykio vietos. Pirmoji veika pasireiškė neveikimu – neištraukė degalų užpylimo pistoleto iš savo automobilio. Antrasis veiksmas buvo sugadinimas, t.y. pirmojo pažeidimo padarymo būdas – pajudat automobiliui. Taigi šiais veiksmais D. M. netinkamai naudojosi kuro pylimosi įranga, todėl pažeidė bendrąsias kuro užpylimo savitarnos būdu taisykles – užsipylus degalus, automobilis gali pajudėti, kai degalų užpylimo pistoletas yra išimtas ir įtvirtintas degalų kolonėlėje. D. M. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pradėjo važiuoti neištraukęs degalų užpylimo pistoleto iš savo automobilio kuro užpylimo vietos, todėl pažeidė bendrąsias naudojimosi degalų užpylimo sistema savitarnos būdu taisykles ir sugadino užpylimo įrangą. Jis nesiekė išvengti atsakomybės, bet grįžo į įvykio vietą ir degalinės darbuotojos veiksmus supratęs kaip leidimą važiuoti, išvažiavo iš įvykio vietos. Dėl to darytina išvada, kad degalinės turto sugadinimą lėmė ne Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet pirmojo etapo veika - naudojimosi kuro užpylimo sistema savitarnos būdu taisyklių pažeidimas, konkrečiai – pistoleto neištraukimas. Taigi iš esmės visų pirma buvo pažeistos ne Kelių eismo taisyklės, bet bendrosios naudojimosi degalų užpylimo sistema savitarnos būdu taisyklės. Todėl asmuo negali būti laikomas pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes administracinė byla, pradėta dėl pažeidimų numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 3 dalyje, nutrauktina, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. M., pradėtą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.