Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. V. K. skundą dėl antstolės R. S. veiksmų vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų, kaip paduotą nesilaikant nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

11. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023).

13. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų galima spręsti, kad ginčas tarp pareiškėjo ir antstolės R. S. kilo dėl to, kad pareiškėjui pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė R. S. 2025 m. lapkričio 19 d. išrašė pareiškėjui išankstinio apmokėjimo sąskaitą faktūrą dėl 160,70 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo (b. l. 4, 6). Nors pareiškėjas nurodo, jog į antstolę buvo kreiptasi („Siunčiau visus nurodymus antstoliai, kuriuos ji ignoravo“ (kalba netaisyta)), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka ir su skundu kreipėsi į antstolę R. S. Pareiškėjas tiesiogiai teismui pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (b. l. 3-6), kuris nagrinėjamas pagal CPK 510, 512, 513 straipsniuose nustatytas taisykles ypatingosios teisenos tvarka. Tokiose bylose teismas tikrina tik antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumą, dėl to pirmosios instancijos teismas, konstatavęs CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą, pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kad su analogišku skundu jis pirmiausia kreipėsi į antstolę, kad toks skundas buvo užregistruotas antstolės kontoroje, kad skundas antstolės nebuvo išnagrinėtas per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nurodytą penkių darbo dienų nuo jo gavimo terminą. O vien tik deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kad antstolė, neva, ignoravo pareiškėjo nurodymus, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo pasinaudota ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kaip ji yra reglamentuota CPK 510 straipsnyje.

15. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismų nutartys pareiškėjui neužkerta kelio teikti skundą CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl antstolės veiksmų ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis bei savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka.

16. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo R. V. K. skundą dėl antstolės R. S. veiksmų, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.