- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- ATP-447-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00239-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas K. K. surašytas už tai, kad jis 2016-01-23 apie 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas T. B. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirinkdamas važiavimo greitį, neįvertino kelio būklės, esant slidžiai kelio dangai, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir apšvietimo stulpas, be to, K. K. policijos įstaigai nepranešė apie įvykį ir bandė iš įvykio vietos nuvažiuoti, tačiau iš eismo įvykio vietos nepasišalino ne dėl jo valios, o dėl automobilio techninės būklės, nes dėl sugadintos priekinio kairio rato važiuoklės automobilis negalėjo važiuoti savo eiga. K. K. veiksmai vertinti kaip Kelių eismo taisyklių 9 p., 12 p., 219 p., 222 p. reikalavimų pažeidimai ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimu K. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 30 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu K. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimą dalyje, kurioje jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. l d., ir bylą šioje dalyje nutraukti; 2) prijungti papildomus pridedamus įrodymus; 3) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde nurodo, kad dėl to paties įvykio yra surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai – 2016-01-23 ir 2016-02-09. Pirmajame protokole nurodytas laikas 14.40 val., antrajame 13.30 val. Teismas išnagrinėjo bylą pagal 2016-02-09 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame papildomai nurodyta, kad K. K. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau su šiomis jam inkriminuojamo pažeidimo aplinkybėmis kategoriškai nesutinka. Teigia, kad antrasis protokolas atsirado tik po to, kai jo motina A. K. apskundė neetiškus tyrėjos N. Z. veiksmus. Mano, kad šis protokolas buvo surašytas iš subjektyvių paskatų dėl jo motinos pateikto skundo, tačiau nesant jokių jo kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos patvirtinančių įrodymų.
Kritiškai vertina liudytojo R. Ž. paaiškinimus apie tai, kad jis iš pravažiuojančio automobilio matęs, kad prie automobilio du asmenys rinko nuo žemės išsimėčiusias automobilio priekinio bamperio nuolaužas ir jas dėjo į bagažinę. Tuo tarpu iš filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kad K. K. į automobilio bagažinę įdėjo automobilio numerius, o antrasis vyresnio amžiaus žmogus su kuprine ne rinko detales, o ėjo per sniegą link apelianto paklausti, ar nereikia pagalbos. Nors filmuotoje medžiagoje nematyti jokių automobilio apgadinimų, tačiau R. Ž. paaiškinime išsamiai nurodė, kokie apgadinimai buvo pastebėti. R. Ž. nurodyta aplinkybė, kad „vairuotojas bando pasišalinti iš eismo įvykio vietos“ ir kad automobilis buvo patrauktas apie 100 metrų, tėra R. Ž. niekuo nepagrįsta nuomonė. Liudytojo R. V. paaiškinimu, automobilis iš įvykio vietos buvo patrauktas gana toli, atbuline eiga, tada lūžo ratas ir sustojo, nes negalėjo važiuoti. Liudytojas teigė, kad tokiais aplinkybes K. K. nurodė policijos komisariate. Skundo autoriaus nuomone, tokie liudytojo parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi automobilis buvo apgadintas ne važiavimo, o smūgio (susidūrimo su stulpu) metu. Juo buvo galima važiuoti, automobilis buvo tvarkingai pastatytas kitoje kelio pusėje esančioje aikštelėje. Tuo tarpu policijos pareigūnai minėtų aplinkybių nepatikrino: automobilio neužvedė, važiuoti automobiliu nebandė.
Šalies argumentai
K. K. skunde nurodo, kad neturėjo jokio motyvo ir tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ar paslėpti įvykio pėdsakus. Labiausiai po įvykio bijojo ne administracinės atsakomybės, kuri yra mažareikšmė, bet mamos ir patėvio, kadangi apgadino brangų automobilį, sukėlė rūpesčių. Dėl ko iš karto paskambino mamai, pranešė jai apie įvykį, laukė jos atvykstant ir buvo įsitikinęs, kad mama pranešė policijai, nes toks pokalbis vyko telefonu. Nors yra 18 metų, tačiau socialiai nėra savarankiškas, daugelį sprendimų priima, paklausęs mamos patarimų, nes yra moksleivis, išlaikomas mamos, neturi savarankiškos gyvenimo patirties. Taigi patraukęs automobilį į kitą kelio pusę, sėdėjo automobilio keleivio vietoje, laukdamas mamos ir policijos pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtino A. K., T. B., tokias pat aplinkybes apeliantas nurodė iš karto po įvykio policijos komisariate teikdamas paaiškinimą.
Nors teismas konstatavo, jog stovintis automobilis netrukdė eismui, dėl ko nebuvo reikalo jo patraukti, tačiau apeliantas tuo metu turėdamas menką patirtį situaciją vertino kiek kitaip. Buvo įsitikinęs, kad esant slidžiai, nenuvalytai kelio dangai jo automobilis būtų kliūtimi prasilenkiant transporto priemonėms, todėl ėmėsi priemonių saugiam eismui užtikrinti. Nesutinka, kad automobilis patyrė sugadinimus, dėl kurių negalėjo judėti sava eiga. Priešingai, apie 30 metrų automobilis buvo patrauktas nuo įvykio vietos, pastatytas kitoje kelio pusėje esančioje aikštelėje, automobilis užvažiavo ant tralo, kai jį transportavo po įvykio. Kairės automobilio pusės apgadinimai automobiliui lėtai važiuoti netrukdė, nes automobilio varomieji ratai yra galiniai. Automobiliu po įvykio nebuvo galima važiuoti ne dėl to, kad jis buvo nevažiuojantis, o dėl vairuotojo, keleivių ir kitų automobilių saugumo, panaikinus techninę apžiūrą. Automobilio ratas techniškai negalėjo lūžti važiuojant atbuline eiga. Tokiu atveju, automobilis būtų sustojęs bevažiuojant, vienok iš fotografijų matyti, kad jis buvo tvarkingai pastatytas į priešais esančią aikštelę, šalikelėje. Kaip kad nurodė teismas, automobilis buvo pastatytas priekiu ne apelianto namų link, tai įrodo, kad pastarasis važiavo ne namų kryptimi. Transporto priemonės apžiūros aktas taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog automobilis negalėjo judėti sava eiga. Aktas surašytas vizualiai apžiūrint automobilį, nebandant jo užvesti, juo judėti, jame nėra išvardinti visi apgadinimai. Liudytojas R. S. taip pat nepatvirtino teismui, kad esant tokiems apgadinimams automobilis negalėjo judėti sava eiga. Be to, atlikus automobilio remontą, nenustatyti tokie gedimai, dėl kurių automobilis galėjo būti po įvykio nevažiuojantis (2016-03-21 prekių pirkimo-pardavimo aktas Nr. 3).
Nesutinka su teismo argumentais, jog tyčią pasišalinti iš įvykio vietos patvirtina aplinkybės dėl valstybinio automobilio numerio slėpimo, jo įdėjimo į bagažinę. Tokiu atveju slepiant valstybinius numerius, turėjo būti nuimtas ne tik priekinis, bet ir galinis valstybinis numeris, kas nebuvo padaryta. Be to, automobilis atsitrenkė priekiu į stulpą, būtent dėl to valstybinis numeris nukrito nuo priekinės automobilio dalies ir buvo įdėtas į bagažinę. Tai, kad nebuvo rasta jokių nuolaužų, nereiškia, kad apeliantas jas surinko ir paslėpė. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, neieškojo nuolaužų, likusių sniege. Jie patikrino automobilio vidų ir bagažinę, tačiau jokių surinktų nuolaužų nerado. Aplinkybė, kad iš karto po įvykio apeliantas nepripažino vairavęs įrodo vien tai, kad jis buvo pasimetęs ir sutrikęs, ką pastebėjo ir policijos pareigūnai. T. B. ir A. K. paneigė pareigūnų išgalvotą versiją, neva jie bandė susitarti su pareigūnais, kad vairavo T. B.. Pareigūnai minėto atvejo nustatyta tvarka neįformino, tačiau jei tokios aplinkybės būtų buvę, be abejonės, jos būtų užfiksuotos įstatymų nustatyta tvarka.
Atkreipia dėmesį, kad administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Nagrinėjamu atveju apelianto veiksmai nebuvo nukreipti į tikslą išvengti autoįvykio pasekmių ir/arba nuslėpti patį autoįvykį. Iš autoįvykio vietos per gana ilgą laiko tarpą nepasišalino, nepanaikino autoįvykio pėdsakų, automobilį patraukė tik tuo tikslu, kad buvo įsitikinęs, jog jis trukdys eismui. Turima nedidelė vairavimo patirtis ir amžius leido taip manyti. Tuo tarpu įstatymas nenumato, per kiek laiko privalu pranešti policijai apie įvykį, todėl pasitikėdamas mama laukė, kol ji atvyks į įvykio vietą ir praneš policijai. Pabrėžia, kad paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d., esant nustatytoms aplinkybėms yra aiškiai per griežta, neatitinkanti protingumo, teisingumo kriterijų, teismų praktikos tokiose bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Č. M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutarimą palikti nepakeistą ir K. K. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad apelianto skunde minimas 2016-01-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas jo atžvilgiu buvo anuliuotas, ką patvirtina iš Administracinių teisės pažeidimų registro pridedami išrašai. Tuo tarpu atlikus papildomą įvykio aplinkybių tyrimą, apklausus policijos pareigūnus, liudytoją R. Ž., nustatyta, kad K. K. įvykdęs eismo įvykį, policijos įstaigai apie tai nepranešė ir bandė iš eismo įvykio vietos pasišalinti, tačiau dėl automobilio apgadinimų to padaryti negalėjo, dėl ko jam buvo surašytas 2016-02-09 administracinio teisės pažeidimo protokolas ir inkriminuoti ATPK 127 str. 2 d. 130 str. 1 d. numatyti pažeidimai. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apie 13.30 val., nes būtent tuo metu pro šalį važiavo VĮ „Regitra“ automobilis, kuriame įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos užfiksavo prie stulpo stovintį automobilį ir asmenys renkančius automobilio nuolaužas. Kritiškai vertina K. K. argumentus, jog automobilį jis patraukė todėl, kad netrukdytų kitų transporto priemonių eismui, nors vaizdo įraše atsispindi, kad automobilis stovėjo už gatvės ribų apie 3-4 metrus. Nurodo, kad policijos pareigūnų teisme teikti paaiškinimai buvo išsamūs ir nuoseklūs, tuo tarpu A. K., K. K. ir T. B. dėstomos aplinkybės neatspindi realios įvykių eigos.
Motyvuojamoji dalis
K. K. skundas tenkinamas.
Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose apygardos teismuose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju aukštesnysis teismas nenustatė priežasčių, kurios trukdytų bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Kaip matyti iš K. K. apeliacinio skundo, pastarasis pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tačiau neigia jam inkriminuotą pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pagal ATPK 130 str. 1 d. Šiame kontekste analizuojant administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus duomenis matyti, kad K. K. kaltinimas tuo, jog apie įvykusį eismo įvykį jis nepranešė policijai, į automobilio bagažinę susirinko automobilio priekinio bamperio šukes ir bandė iš įvykio vietos nuvažiuoti, bet dėl sugadintos priekinio kairio rato važiuoklės to padaryti negalėjo, iš eismo įvykio vietos nepasišalino ne dėl savo valios, bet dėl automobilio techninio gedimo.
Analizuojama kaltinimo formuluotė leidžia daryti išvadą, jog K. K. iš esmės kaltinamas pasikėsinimu pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tokių administracinio teisės pažeidimo stadijų kaip rengimasis ar pasikėsinimas padaryti pažeidimą nenumato, todėl asmenys negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N442 - 590/2008). Galioja bendra taisyklė, jog asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ATPK str. dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.
ATPK 130 str. 1 d. aiškiai reglamentuoja, jog administracinė atsakomybė asmeniui kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Minėto straipsnio dispozicija reikalauja valingų, tyčinių asmens veiksmų realiai pasitraukiant iš įvykio vietos ir tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, liudytojų paaiškinimai rodo, kad K. K. iš eismo įvykio vietos iš esmės nepasišalino, galimai tik ketino tai daryti. Kadangi ATPK nenumato atsakomybės už pasikėsinimą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl K. K. veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Taigi nesant šio pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį, naikintina ir nutarimo dalis dėl paskirtų nuobaudų pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. bendrinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
K. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarimo dalį, kurioje K. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarimo dalį, kurioje K. K. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.