- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- N1-97-506/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-09044-17-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kaltinamasis
- A. S., D. S., D. B.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant prokurorui R. L., advokatams Eugenijai Liutvinskienei, Zitai Malovai ir Kęstučiui Ožiūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, moksleivis, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK, Baudžiamasis kodeksas) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje,
D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, moksleivis, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir
D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, moksleivė, neteista, kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., kaip kurstytoja ir padėjėja, bei šios sukurstyti A. S. ir D. S., kaip vykdytojai, veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą panaudojus fizinį smurtą:
D. B. pasiūlius, visi trise susitarė apiplėšti šios pažįstamą vaikiną K. K., kurį D. B. apibūdino kaip asmenį, turintį brangų telefoną ir pinigų. Veikdama pagal aptartą veiksmų planą ir susitarimą, 2017-02-23 apie 19.40 val. D. B. atviliojo K. K. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir atsisėdo ant suoliuko, po ko iš to paties namo išėję laiptinėje jų laukę A. S. ir D. S. pareikalavo K. K., kad šis atiduotų su savimi turimus vertingus daiktus. Nuo suoliuko besistojusiam K. K. D. S. spyrė į galvą, nuo ko K. K. nukrito ant žemės, o jam pakilus, A. S. kumščiu smogė K. K. į galvą ir spyrė į kojas, nuo ko šis vėl parkrito ant žemės. Užpuolimo metu baugindamas K. K. A. S. demonstravo šiam netikrą pistoletą. A. S. ir D. S. sumušė gulintį K. K., suduodami jam daugybę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis, o A. S. užšokęs dar ir pašokinėjo K. K. ant galvos. Tuo metu D. S. iš šoninės striukės kišenės ištraukė K. K. 120 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung G. G. Prime Ve (G531)“, o A. S. iš vidinės striukės kišenės ištraukė pastarojo 10 eurų vertės odinę piniginę su joje buvusia 6 eurų vertės „Vilniečio kortele“ bei K. K. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Po to A. S. pakėlė K. K. nuo žemės ir alkūne sudavęs jam dar apie du smūgius į veidą, kartu su D. S. pabėgo bei sutartoje vietoje susitiko su jų laukusia D. B., kuri, prasidėjus smurtui prieš K. K., pasišalino iš nusikaltimo vietos.
Kaltinamųjų bendrų veiksmų pasekmėje nukentėjęs K. K. neteko savo 136 eurų vertės turto bei patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jam atsirado poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje bei veido kairėje pusėje, taip pat buvo padaryta muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke.
A. S. ir D. S. taip pat plėšimo metu pagrobė K. K. piniginėje buvusią pastarojo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t.y., jie neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę.
A. S. ir D. S., veikdami kaip bendrininkai, pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpas, taip pat jie tyčia sugadino svetimą turtą:
jie naktį iš 2017 m. kovo 28 d. į 29 d. su tikslu pagrobti svetimą turtą pro atvirą VšĮ (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tualeto langą įsibrovė į šios įstaigos administracines patalpas, žiebtuvėlio pagalba nukėlę nuo vyrių ir išlaužę kabineto Nr. 4 duris, įsibrovė į kabinetą, išlaužė ten buvusios spintos durų spynelę ir pačias duris bei pagrobė spintoje rastus 60 eurų grynųjų pinigų;
tęsdami nusikalstamą veiką jie atsuktuvu išlaužė kabineto Nr. 5 duris ir, įsibrovę į vidų, iš rašomojo stalo antro stalčiaus pagrobė 150 eurų grynųjų pinigų;
tęsdami nusikalstamą veiką, pritaikę 5-jame kabinete rasto raktų ryšulio raktą, atrakino kabineto Nr. 1 duris, įsibrovė į vidų, iš 4-ojo kabineto atsineštu laužtuvu išlaužė seifo spyną ir pagrobė seife rastą metalinę dėžutę, kurioje buvo 1165,25 euro grynųjų pinigų.
Iš viso A. S. ir D. S. pagrobė VšĮ (duomenys neskelbtini)priklausantį 1375,25 euro vertės turtą bei sugadino svetimą 680 eurų vertės turtą, t.y., kabineto Nr. 4 duris, kurių vertė 300 eurų, kabineto Nr. 1 seifo duris – 200 eurų vertės, kabinete Nr. 4 sulaužė 180 eurų vertės spintą.
K. K. apiplėšimas bei svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas
Kaltinamiesiems inkriminuojamas svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą (D. B. veiksmus vertinant kaip kurstytojos ir padėjėjos bei papildomai kvalifikuojant pagal Baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 6 d.) yra viena iš Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių plėšimo sudėtį apibūdinančių nusikalstamų veikų.
A. S. ir D. S., be to, inkriminuojamas neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas (pagrobimas) plėšimo metu. Tai viena iš Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų.
Apklausta kaltinamąja D. B. kalta prisipažino ir parodė, kad norėdama pamokyti ir atkeršyti K. K. už jos draugės apgaudinėjimą, nes šis vienu metu joms abiem prisipažino meilėje, sugalvojo (duomenys neskelbtini) apiplėšti ir apie tai pasakė globos namuose draugams A. S. ir D. S.. Visi susitarė, kad susitikusi su K. K. D. B. ateis su juo prie (duomenys neskelbtini) namo, o (duomenys neskelbtini)lauks namo laiptinėje ir sulaukę išeis bei apiplėš (duomenys neskelbtini). Kaip ir susitarė, ji atėjo su (duomenys neskelbtini) prie minėto namo ir atsisėdo ant suoliuko. Netrukus iš laiptinės išėjo (duomenys neskelbtini), ir kažkuris pareikalavo (duomenys neskelbtini), kad šis atiduotų daiktus – pinigus, telefoną. Ji kurį laiką buvo šalia ir matė, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė atiduoti daiktus, tačiau netrukus ji nuėjo atokiau ir nematė, kas vyko toliau. Maždaug po 5 minučių sulaukė (duomenys neskelbtini), ir su jais nuėjo į globos namus. (duomenys neskelbtini)sakė, kad paėmė Kornelijaus piniginę, tačiau ją išmetė, taip pat paėmė jo telefoną. Tą telefoną ji vėliau matė pas kažkurį iš globos namų globotinių.
Apklaustas kaltinamuoju A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad D. B. pasiūlė apiplėšti kažkokį jos pažįstamą. Ji pasakė, kad yra toks „lopas“, kurį galima sudaužyti, kad jis turi gerą telefoną ir lygtai pinigų. Jis ir D. S. priėmė Dovilės pasiūlymą, ir visi susitarė, kad (duomenys neskelbtini) atvilios tą vaikiną prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o jis ir (duomenys neskelbtini) jų lauks šio namo laiptinėje ir po to užpuls. Kaip ir buvo sutarta, (duomenys neskelbtini) su vaikinu atėjo prie namo ir atsisėdo ant suoliuko. Tuomet jis su (duomenys neskelbtini) išėjo iš laiptinės ir pareikalavo vaikino, kad šis atiduotų daiktus. (duomenys neskelbtini) jis liepė išeiti, ir ši pasišalino. Vaikinas bandė atsistoti, tačiau (duomenys neskelbtini) jam spyrė į galvą, šis nukrito nuo suoliuko. Po to vaikinas atsistojo, puolė priešintis, tuomet jis (A. S.) kumščiu kartą ar du smogė jam į galvą, taip pat spyrė į kojas ir vaikinas vėl nukrito, po ko jis (A. S.) su (duomenys neskelbtini) rankomis ir kojomis daug kartų smūgiavo vaikinui į įvairias kūno dalis. Jis (A. S.) sudavė vaikinui apie 10 smūgių, įskaitant tai, kad buvo užšokęs ir šokinėjo šiam ant galvos. Tuo metu (duomenys neskelbtini) iš šoninės kišenės ištraukė vaikino telefoną, o jis (A. S.) iš vidinės striukės kišenės ištraukė piniginę. Po to jis (A. S.) pakėlė vaikiną ir alkūne sudavė jam dar apie du smūgius į veidą. Po to jis ir (duomenys neskelbtini) pabėgo link globos namų, ten jų laukė D. B.. Pinginėje neradęs pinigų, ją ir visą jos turinį jis išmetė netoli globos namų. Piniginėje buvo banko mokėjimo kortelė. Nepamena, ar buvo grįžęs į plėšimo vietą ir reikalavo K. K., kad šis pasakytu kortelės PIN kodą, neatmeta tikimybės, kad taip galėjo būti. Telefonas buvo pas (duomenys neskelbtini).
A. S. parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni, nes tuomet apklausiamas jis geriau viską atsiminė.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad plėšimo metu su savimi turėjo globos namų globotinio A. S. jam duotą netikrą ginklą, t.y., be apkabos ir neužsitaisantį. Išbėgęs iš laiptinės jis išsitraukė tą ginklą ir pridėjęs jį vaikinui prie smilkinio pareikalavo atiduoti viską, ką turi. Po to jis su (duomenys neskelbtini)vaikiną sumušė ir apiplėšė (toliau parodymai dėl smurtinių veiksmų pobūdžio apimties yra iš esmės tokie patys, kaip ir teisiamojo posėdžio metu). Telefoną abu su (duomenys neskelbtini) tarėsi parduoti R. S., todėl jam jį atidavė, tačiau pinigų negavo. Po nusikaltimo tą patį vakarą ginklą atidavė A. S.. (2 tomas, 125, 129, 133-134 b. l.)
Apklaustas kaltinamuoju D. S. kaltu prisipažino ir, atsakydamas į jam užduotus klausimus parodė, kad D. B. kreipėsi į A. S. nurodydama, kad galima apiplėšti vieną vaikiną. Jie trise globos namuose jo kambaryje aptarė veiksmų planą, (duomenys neskelbtini) parodė to vaikino (duomenys neskelbtini) Facebook paskyrą, kur buvo jo nuotrauka, ir pasakė, kad šiandien su tuo vaikinu susitiks prie „Lelijos“. Kaip ir susitarė, (duomenys neskelbtini) atviliojo minėtą vaikiną prie (duomenys neskelbtini)namo, o jis su A. S. tuo metu stebėjo juos ateinančius šio namo viršutinio aukšto balkone. Po to jie išėjo iš namo laiptinės ir pareikalavo vaikino, kad šis atiduotų pinigus ir telefoną. Vaikinui nusikeikus, jis (D. S.) spyrė šiam į veidą. Vaikinas pargriuvo, tačiau atsikėlė ir pradėjo pulti (duomenys neskelbtini). Tuomet (duomenys neskelbtini) smūgiavo vaikinui į galvą, po to spyrė į kojas, vaikinas vėl pargriuvo. Tuomet jis (D. S.) iš vaikino striukės išorinės kišenės ištraukė telefoną, o (duomenys neskelbtini) iš vidinės kišenės ištraukė piniginę. (duomenys neskelbtini), be to, laikydamasis už jo (D. S.) pašokinėjo apie 4 kartus užlipęs ant vaikino galvos (šis gulėjo ant žemės šonu, buvo su striukės gobtuvu ant galvos). Po to jie vaikiną pakėlė, prirėmė prie medžio, (duomenys neskelbtini) dar smūgiavo vaikinui ranka į veidą, ir jie pabėgo. Abu už namo apžiūrėjo piniginę, joje rado banko mokėjimo kortelę, todėl grįžo pas nukentėjusįjį ir pareikalavo, kad šis pasakytų kortelės PIN kodą. Nukentėjęs PIN kodo nepasakė ir jis su (duomenys neskelbtini) grįžo į globos namus. (duomenys neskelbtini) piniginę su visu jos turiniu bei banko kortelę išmetė. Po to jie susitiko su (duomenys neskelbtini) – ji prieš nukentėjusiojo užpuolimą pasišalino. (duomenys neskelbtini) pasiteiravus, patvirtino, kad paėmė vaikino telefoną. Ketindami parduoti, jie telefoną atidavė pažįstamam, tačiau pinigų negavo.
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. teigė, kad plėšimo metu A. S. turėjo ginklą ir juo grasino nukentėjusiajam.
Apklaustas nukentėjusiuoju K. K., atsakydamas į klausimus parodė, kad 2017-02-23 susitiko su pažįstama mergina D. B., abu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės vieno iš namų, prisėdo ant suoliuko. Netrukus prie jų priėjo kaltinamieji, D. S. paklausė, ar jis turi pinigų. Jis, dar nesuprasdamas, kad tai (duomenys neskelbtini) pažįstami, rusišku keiksmažodžiu pasakė jiems atstoti. Stodamasis nuo suoliuko jis dar kažką pasakė ir tuo metu gavo kažkurio iš vaikinų smūgį kumščiu į veidą. Paskui prasidėjo muštynės. Jis nuo smūgio pargriuvo, bandė gintis, tada kažkuris parodė pistoletą ir pasakė, kad nušaus. Pistoleto aiškiai nematė, nes buvo tamsu, ir nežino, ar jis buvo tikras. Po to užpuolikai jį gulintį pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas – pakaušį, veidą, pilvą, nugarą, buvo ne mažiau nei 30 smūgių, daugiausiai kojomis. Nors jis nejuto, kad jam buvo šokinėjama ant galvos, tačiau galbūt šokinėjimą jis supainiojo su spyriais – buvo galvą užsidengęs striukės gobtuvu. Kai bandė stotis, gavo kažkurio smūgį pistoleto rankena į pakaušį. (duomenys neskelbtini) tuo metu jau nebebuvo. Po to A. S. ištraukė telefoną, o kai jis atsikėlė, atrėmę prie medžio užpuolikai jam prie pilvo pridėjo pistoletą ir, berods, A. S. ištraukė iš kišenės piniginę ir pasą, bet vėliau pasą grąžino. Pabaigoje jam stovinčiam A. S. ranka sudavė dar keletą smūgių rankomis į veidą, ir nueidami abu liepė nesikreipti į policiją bei dar pagrasino, kad jie yra „Liepkalnio šešėliai“, todėl kreipimosi į policiją atveju suras ir sulaužys žandikaulį. Vėliau abu grįžo ir paklausė banko kortelės, kurią jie rado piniginėje, PIN kodo. Jis PIN kodo nepasakė, po ko šie vėl pagrasino ir nuėjo. Tik po įvykio jis suprato, kad Dovilė pažinojo užpuolikus.
Liudytojas A. S. parodė, kad nors jis atsisakė kažkurio iš kaltinamųjų pasiūlymo dalyvauti apiplėšime – buvo kalbama apie telefono grobimą, – tačiau su E. Ž. ir visais trimis kaltinamaisiais, kurie ėjo plėšti, vis dėlto kartu išėjo iš globos namų. Vėliau jų keliai išsiskyrė, jis (A. S.) su E. Ž. aplinkui apsuko ratą, girdėjo kažkokius tolimus garsus, priėjusi (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ten mušasi. Tuomet jie nuėjo iki tos vietos, iš kur sklido garsas, tačiau ten nieko nebuvo. Netrukus sutiko kaltinamuosius, šie pasakė, kad mušė, parodė telefoną. Ginklo nematė ir nieko apie tai nežino.
Liudytojas E. Ž. parodė, kad kartą jam su A. S. būnant savo kambaryje, su abiem kaltinamaisiais atėjusi D. B. pasiūlė sumušti vaikiną. Jis nesutiko, tačiau jie visi penki išėjo iš globos namų ir kartu ėjo iki parduotuvės. Pakeliui girdėjo kalbas apie ketinimą kažką sumušti. Prie parduotuvės jis atsisakė toliau eiti kartu, todėl apsukę su A. S. ratą ėjo link globos namų. Išgirdo triukšmą, eidamas triukšmo link sutiko (duomenys neskelbtini), ši pasakė, kad vyksta muštynės. Netrukus sutiko A. S. ir D. S., šie parodė, kad gavo laimikį – telefoną. Ginklo nematė ir nebuvo kalbos, kad eina sumušti su ginklu.
Liudytojas R. S. parodė, kad A. S. paprašė jo (nes jis jau pilnametis), parduoti „Samsung“ telefoną, ką jis ir padarė, parduodamas (duomenys neskelbtini) duotą telefoną lombarde už 30 eurų. Už tai (duomenys neskelbtini) jam davė 5 eurus.
Rašytiniai bylos duomenys:
Specialisto išvadoje Nr. G 627/2017(01) nurodoma, kad K. K. smūginiu kieto buko daikto poveikiu, galimai 2017-02-23, buvo padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva veido kairėje, muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas pakaušyje, ir šie sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas, 47 b. l.)
2017-02-24 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 tomas, 19-22 b. l.). Tą pačią vietą visi kaltinamieji parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė kaip vietą, kurioje buvo apiplėštas K. K.. (2 tomas, 76-77, 116-118, 162-164 b. l.)
Kratos protokole nurodoma, kad pas A. S. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta SIM kortelė ir SIM kortelės dėklas/pakuotė, ant kurios užrašytas telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Ši kortelė 2017-02-23 (plėšimo diena) buvo įdėta į pagrobtą K. K. telefoną (1 tomas, 119 b. l.), šių daiktų apžiūra užfiksuota surašius Daiktų apžiūros protokolą (1 tomas, 123-124b. l.).
Aptartų faktinių duomenų visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamieji A. S., D. S. ir D. B. – pastaroji kaip kurstytoja ir padėjėja, - panaudojus fizinį smurtą įgijo K. K. turtą.
Nusikalstamos veikos – plėšimo, – sudėties objektyvieji (fizinis smurtas) ir subjektyvieji (tikslas bei tyčia, nukreipti į svetimo turto užvaldymą) požymiai visų kaltinamųjų veiksmuose įrodyti jų pačių kaltės prisipažinimu bei iš esmės vienodų jų parodymų turiniu, taip pat betarpiškai kaltinamųjų A. S. ir D. S. smurtą bei turto netektį patyrusio nukentėjusiojo K. K. parodymais, be to, žinojusių apie rengiamą užpuolimą, palydėjusių kaltinamuosius į nusikaltimą bei po jo mačiusių pas kaltinamuosius pagrobtą telefoną liudytojų E. Ž. ir A. S. parodymais, pagrobtąjį telefoną lombarde pardavusio liudytojo R. S. parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys tarpusavyje nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir yra pakankami išvadai, kad kaltinamųjų veiksmai atitinka svetimo turto grobimo panaudojus fizinį smurtą požymius.
Nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį teisinga. Kaltinamosios D. B. atlikti veiksmai, atsižvelgiant į jos vaidmenį nusikaltime, taip pat teisingai papildomai kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 ir 6 dalis kaip kurstytojos ir padėjėjos. Būtent tokį vaidmenį jį atliko įkalbėdama A. S. ir D. S. apiplėšti K. K., pastarąjį šiems pristačiusi kaip potencialiai tinkamą auką, nes žinojo, kad K. K. naudojosi, jos supratimu, brangiu telefonu. D. B. kaip padėjėjos veiksmai pasireiškė nukentėjusiojo atviliojimu į iš anksto aptartą netikėtam užpuolimui tinkamą vietą.
Teismas papildomai inkriminuoja kaltinamajame akte kaltinamiesiems nenurodytą aplinkybę – šaunamojo ginklo išvaizdą turinčio daikto demonstravimą nukentėjusiojo užpuolimo metu. Tai, kad buvo bauginta tokiu daiktu, pripažino kaltinamasis A. S. bei viso proceso metu tvirtino nukentėjęs K. K., todėl šios aplinkybės negalima ignoruoti. Tai nėra esminė ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos neįtakojanti aplinkybė, nes nėra požymių, kad nukentėjusiajam kaip bauginimo priemonė buvo demonstruotas tikras šaunamasis ginklas. Ikiteisminis tyrimas dėl Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios kvalifikuojantis požymis yra ginklo panaudojimas, nutrauktas.
Kaltinamųjų A. S. ir D. S. veika teisingai kvalifikuojama taip pat ir pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, nes svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas – šiuo atveju jos pagrobimas, – yra vienas iš šią veiką kvalifikuojančių požymių. Kaltinamųjų tiesioginės tyčios požymį įrodo nukentėjusiojo K. K. bei kaltinamojo D. S. parodymai, jog iš įvykio vietos po plėšimo pasišalinę kaltinamieji radę pagrobtoje iš nukentėjusiojo piniginėje pastarojo mokėjimo kortelę, grįžo pas nukentėjusįjį ir reikalavo, kad šis pasakytų mokėjimo kortelės PIN kodą. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis A. S., nors ir nurodė, kad to neprisimena.
Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys (1 tomas, 30 b. l.) dėl plėšimo metu patirtos turtinės 136 eurų žalos – tai pagrobto mobilaus ryšio telefono „Samsung G. G. Prime Ve (G531)“ kaina (120 eurų), „Vilniečio kortelės“ kaina (6 eurai) ir piniginės kaina (10 eurų), – tenkintinas. K. K. pateikė į bylą PVM sąskaitą-faktūrą serija PIGI-LR Nr. 2580744, iš kurios matyti, kad telefonas „Samsung G. G. Prime Ve (G531)“ buvo pirktas 2016-05-09 už 146,71 euro (1 tomas, 45 b. l.).
Neturtinės žalos atlyginimo, kurią reikšdamas civilinį ieškinį vertino 250 eurų, teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs K. K. atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 64,43 euro nukentėjusiojo K. K. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas. Ieškinio dydis bei nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų faktas įrodyti prie ieškinio pridedamu gydymo paslaugų apskaitos išrašu.
Visi kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo VšĮ (duomenys neskelbtini), todėl šiai įstaigai ir tenka atsakomybė už (duomenys neskelbtini) nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (BPK 109 str., Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo 28 str. 1 d.).
Žalos atlyginimas priteistinas iš VšĮ (duomenys neskelbtini).
Apklaustas kaltinamuoju D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad susitarė su D. S. apvogti savo (duomenys neskelbtini)administracines patalpas. Jos yra maždaug už 200 metrų nuo jų gyvenamųjų patalpų. 2017 m. kovo 28-29 d. naktį jie perlipo per (duomenys neskelbtini)juosiančią tvorą, nuėjo link administracijos pastato ir pro pravirą tualeto langą įlipo į vidų. Abu išlaužė vieno iš kabinetų duris, jas prieš tai pakeldami nuo vyrių žiebtuvėlio pagalba, kabinete išlaužė (išlupo) abejas spintos dureles ir pagrobė joje rastus 10-15 eurų (inkriminuojama – 60 eurų). Buvo matęs, kad ten laikomi pinigai. Po to D. S. pirmajame kabinete rastu atsuktuvu išlaužė kito kabineto duris, jame rado ir paėmė raktų ryšulį, po ko vienu iš tų raktų atsirakino raštinę, atsinešė iš pirmojo kabineto laužtuvą ir išlaužę seifo, stovinčio kitame raštinėje esančio palikto neužrakinto kambarėlio duris, pagrobė seife rastą dėžutę ir maišelį su pinigais. Žinojo, kad seife yra pinigų. Tai buvo vaikams skirti kišenpinigiai. Dėžutę ir maišelį įsidėjo į Vydūno kabinete (pirmasis išlaužtas kabinetas) buvusio nešiojamojo kompiuterio krepšį, t.y., kompiuterį išėmė ir paliko ant stalo, o dėžutę su pinigais įsidėjo į krepšį. Po to abu pro langą pabėgo link (duomenys neskelbtini) kapinių, ten paslėpė pinigus. Kitą dieną pinigus pasiėmė ir išleido svaigalams („žolei“, alkoholiui) ir maistui. Pinigų iš viso buvo virš 1000 eurų, jie buvo rasti dviejuose kabinetuose (inkriminuojama – 60 eurų, 150 eurų ir 1165,25 euro iš trijų kabinetų bei nešiojamojo kompiuterio vagystė). Iš viso jie sulaužė tris spynas: pirmo kabineto durų spyną, kur paėmė 15 eurų, seifo spyną ir pavaduotojos kabineto, iš kurio paėmė raktų ryšulį, durų spyną. Kompiuterio neėmė, nes pagrobė užtektinai pinigų, be to, nenorėjo rizikos parduodant kompiuterį.
Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad apvogti (duomenys neskelbtini)administracijos patalpas su A. S. planavo iš anksto, šis sakė, kad ten atidarytas langas. Jie susiruošė, paėmė pirštines, perlipo per tvorą, įsibrovė per tualeto langą į administracijos patalpas, žiebtuvėlio pagalba išlaužė vienas kabineto duris, ten išlaužė spintos dureles ir spintoje rado kažkiek pinigų (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo apie 30 eurų metalinėmis monetomis). Paėmęs čia pat rastą atsuktuvą jis išlaužė gretimo pavaduotojos kabineto duris, ten rado raktus. A. S. vienu iš tų raktų atrakino raštinės duris. Raštinėje jie užėjo į joje esantį kitą kambarėlį – jo durys buvo atidarytos, ir iš pirmojo kabineto atsineštu laužtuvu išlaužė ten stovėjusio seifo duris. (duomenys neskelbtini) paėmė čia pat buvusį kompiuterio krepšį, jame buvusį kompiuterį padėjo ant stalo, į kompiuterio krepšį įsidėjo dėžutę iš seifo ir pabėgo. Iš viso buvo keturi laužimai. Dėžutėje buvo virš 1000 eurų, dar kažkiek pinigų rado maišelyje, be to pirmame išlaužtame kabinete – spintoje rado vieną 5 eurų kupiūrą ir kažkiek metalinių monetų. Pavaduotojos kabinete rado tik raktus – ten pinigų tikrai nebuvo. Visus pinigus abu išleido alkoholiniams gėrimas, cigaretėms ir maisto produktams, ir su niekuo kitu šiais pinigais nesidalino.
Liudytojas E. Ž. parodė, kad kartą jam grįžtant iš treniruotės į (duomenys neskelbtini)jam paskambinęs A. S. pasakė, kad turi pinigų ir pasiūlė į eiti McDonaldą. Kitą dieną jie buvo McDonalde, pavalgė, po to Liepkalnyje dar nusipirko kokakolos ir išsiskirstė. Už viską mokėjo kažkuris iš kaltinamųjų. Vėliau paaiškėjo, kad jie apvogė mokyklą.
Liudytojas globos namų darbuotojas V. D. parodė, kad jo darbo vieta buvo vaikų užimtumo kabinete. Kartą per atostogas jam buvo pranešta apie vagystę (duomenys neskelbtini), atvykęs aptiko, kad išlaužtos jo kabineto Nr. 4 durys bei sulaužyta kabineto spinta. Iš spintos, kurią išeidamas paliko užrakintą, buvo paimta apie 60 eurų. Pinigai buvo įmautėje. Tai buvo vaikų kišenpinigiai. Kabineto durys buvo medinės, jos užrakintos buvo traukiamos iš apačios, todėl braunantis lūžo spyna ir vyriai. Durys po įvykio buvo suremontuotos. Spintos durys buvo sulaužytos per pusę, vyriai išlupti – jie mėtėsi kabinete. Spinta buvo jau neremontuotina. Iš jo kabineto kompiuteris nedingo ir dėl vagystės prisipažinę kaltinamieji pokalbio metu nieko nesakė apie kompiuterį.
Liudytoja (duomenys neskelbtini)darbuotoja L. E. parodė, kad 2017 m. kovą jai paskambinusi valytoja pranešė, jog išplėšti kabinetai. Atvykusi ji aptiko išverstą savo kabinetą Nr. 5, iškvietė policiją. Iš kabineto dingo aštuonių raktų ryšulys nuo kitų kabinetų ir stalo stalčiuje buvę 150 eurų, mėtėsi tik tuščias vokas, kuriame buvo palikti pinigai, taip pat dingo kolonėlė. Kabineto durys buvo išlaužtos – staktoje buvo išdraskyta skylė. Duris suremontavo jų stalius. Pagrobti pinigai buvo skirti pirkti medienai, t.y., suolų ir stalų įrengimui kieme. Pinigus iš buhalterijos ji buvo pasiėmusi iš vakaro, nes ketino anksti išvažiuoti pirkti medieną. Taip pat matė, kad išlaužtos kabineto Nr. 4 durys, o jame buvusios spintos durys buvo perlaužtos per pusę. Kolega sakė, kad dingo kišenpinigiams skirti pinigai. Raštinėje matė išlaužtą seifą, viskas buvo išversta. Žino, kad iš seifo pagrobtoje dežutėje buvo virš 1000 eurų. Raštinė taip pat pasigedo nešiojamo kompiuterio. Tai galėjo būti bendrojo naudojimo kompiuteris. Po vagystės buvo keičiamos durų spynos ir neišlaužtų durų, kurių buvo dingę raktai, tokių buvo aštuonios.
Liudytoja (duomenys neskelbtini)direktorė S. I. parodė po vagystės mačiusi išplėštas kabinetų duris, betvarkę. Atėjus darbuotojams buvo paskaičiuoti nuostoliai. Po vagystės buvo keičiamos visos spynos, taisomi langai, remontuojamos durys, kabineto Nr. 4 langas. Tuo metu nebuvo pastebėta, kad sugadintas tualeto langas. Kabineto Nr. 4 spinta po vagystės buvo išmesta, nes jos remontuoti nebeapsimokėjo. Spinta naudojama buvo apie 3 metus, ji įvertinta 180 eurų pagal naujos spintos analogą. Iš darbuotojų sužinojo, kad buvo pagrobtas vokas su pinigais – 150 eurų ir kolonėlė, iš 4-ojo kabineto buvo pagrobti vaikų kišenpinigiai – 60 eurų. Raštinės durys buvo atrakintos, bet brutaliai, ten iš seifo dingo pinigai virš 1000 eurų. Pinigai skirti kišenpinigiams, išlaidoms. Iš raštinės dar dingo nešiojamasis kompiuteris, kurį įvertino 150 eurų. Tai vaikų užsiėmimams skirtas kompiuteris, gautas nenaujas iš rėmėjų. (duomenys neskelbtini)yra iki 10 tokių kompiuterių. Jie laikomi kabinetuose, nebuvo labai saugomi ir užrakinami. Kompiuteriais naudojosi vaikai užimtumo kambaryje, prižiūrimi suaugusių. Toks kompiuteris buvo ir raštinėje, nors joje yra 4 stacionarūs kompiuteriai. Kompiuterį galėjo pasiimti ir socialinis darbuotojas. Apie tai, kad iš raštinės dingo kompiuteris, jai pasakė darbuotoja M. M.. Kabineto Nr. 4 durų sutaisymo kaina, t.y., detalių ir remonto kaina 300 eurų. Duris remontavo jų stalius. Tai nuostolis, nes lėšos, kurios galėjo būti skirtos vaikams, buvo išleistos remontui. Seifas buvo pakeistas kitu, spinta buvo išmesta ir pakeista.
Liudytoja M. M., (duomenys neskelbtini)buhalterė, parodė, kad 2017 kovą, ryte atėjus į darbą, direktorė S. I. ir jos pavaduotoja pasakė, kad naktį buvo įvykdytą vagystė, todėl į savo darbo kabinetą Nr. 1 ji įėjo tik sulaukusi policijos pareigūnų. Įėjimo į kabinetą durų spyna buvo sugadinta. Kabinete yra dar vienos durys į kitą kabinetą, kuriame yra seifas, jų spyna taip pat buvo sugadinta. Įėjusi į pastarąjį kabinetą pamatė, kad yra išlaužta seifo spyna ir iš seifo pavogta metalinė dėžute, kurioje buvo laikomi (duomenys neskelbtini)priklausantys pinigai, apie 1165 eurai. Tai buvo auklėtinių smulkioms išlaidoms skirti pinigai. Pinigai pagal (duomenys neskelbtini)užsakymo čekį prieš kelias dienas buvo gauti iš banko, tačiau buvo gauta mažesnė suma, apie 1000 eurų. Didesnė suma buvo susidariusi iš anksčiau sutaupytų pinigų. Apie nešiojamojo kompiuterio vagystę nieko nežino. Raštinėje kartais būdavo nešiojamasis kompiuteris – jis buvo naudojamas pirmadieniais vykstančių susirinkimų protokolavimui. Ji direktorei nesakė, kad dingo kompiuteris ir nežino, ar vagystės išvakarėse kompiuteris buvo paliktas raštinėje.
Kaltinamųjų A. S. ir D. S. veikos, t.y., vagystė įsibrovus į patalpą bei brovimosi metu laužant durų, spintos ir seifo spynas padarytas tyčinis svetimo turto sugadinimas, teisingai kvalifikuojamos atitinkamai pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.
Abu kaltinamieji neginčijo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų jiems inkriminuojamų vagystės bei turto sugadinimo požymių. Jie parodė žinoję, kuriuose kabinetuose ir kur konkrečiai buvo laikomi pinigai, ruošėsi vagystei, o kuomet pro neuždarytą tualeto langą įlipo į (duomenys neskelbtini) administracijos patalpas vedini tikslo prieiti prie vietų, kur buvo laikomi pinigai, jie tyčia laužė kabinetų durų, taip pat spintos ir seifo spynas. Įsibrovimo į (duomenys neskelbtini)administracijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktas užfiksuotas tiek 2017-03-29 įvykio vietos apžiūros protokole, (1 tomas, 135-147 b. l.), tiek patvirtintas (duomenys neskelbtini)darbuotojų nuosekliais liudijimais ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu.
Kaltinamųjų A. S. ir D. S. parodymai toje dalyje, kurioje jie tik iš dalies pripažino kaltę dėl jiems inkriminuojamo pagobto turto apimties, vertintini kaip siekimas palengvinti savo padėtį. Kaltinamiesiems inkriminuojama, kad įsibrovę į pirmąjį kabinetą bei sulaužę spintos duris jie pagrobė ten rastus 60 eurų, o ne 10-15, kaip tvirtino A. S.. Pažymėtina, kad kaltinamųjų parodymai šioje dalyje nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Antai, kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš spintos pagrobė „kažkiek“, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog pagrobė apie 30 eurų. Teismas tiki, nes neturi jokio pagrindo netikėti, viso proceso metu buvusiais nuosekliais liudytojo V. D. parodymais, kad savo darbo kabineto Nr. 4 spintoje jis buvo palikęs 60 eurų. Lygiai taip pat teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos L. E. parodymais, kad išvakarėse pasiėmusi iš buhalterijos 150 eurų, nes anksti ryte turėjo važiuoti už šiuos pinigus pirkti medieną lauko baldams, ji šiuos pinigus paliko savo darbo kabineto Nr. 5 stalčiuje, o po įsibrovimo jų pasigedo. Teismas savo iniciatyva pareikalavo ir gavo (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius Nr. 17-381 ir Nr. 17-393, iš kurių matyti, kad 2017-03-27 V. D. buvo išmokėtas 60 eurų avansas ūkinėms išlaidoms, o L. E. 2017-03-27 buvo išmokėtas 200 eurų tokios pat paskirties avansas.
Liudytoja M. M. parodė, kad jos darbo kabinete Nr. 1 esančiame seife metalinėje dėžutėje buvo palikta 1165 eurai popierinėmis kupiūromis ir dar kažkiek euro centų (inkriminuojama – 25 ct). (duomenys neskelbtini)darbuotojų liudijimai, priešingai, nei kaltinamųjų parodymai dėl pagrobtų pinigų sumų (kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad seife rado ir pagrobė net apie 2000 eurų), buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl nustatydamas pagrobtų pinigų iš įvairių vietų sumas, teismas vadovaujasi būtent (duomenys neskelbtini)darbuotojų liudijimais.
Byloje nėra iš esmės jokių nei nešiojamąjį kompiuterį, kurio vagystė yra inkriminuojama kaltinamiesiems, identifikuojančių duomenų, nei duomenų apie kompiuterio įgijimą, jo pajamavimą ar vertę, nei duomenų apie tai, kad vagystės išvakarėse kompiuteris buvo paliktas kuriame nors iš kaltinamųjų išplėštų kabinetų. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu liudijusių VšĮ (duomenys neskelbtini)darbuotojų parodymai šiuo klausimu buvo prieštaringi. VšĮ (duomenys neskelbtini)reikštame civiliniame ieškinyje tik nurodyta, kad buvo pagrobtas 350 eurų vertės nešiojamasis kompiuteris. Liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ieškinį rengęs įgaliotas (duomenys neskelbtini)atstovas G. J. patikslino, kad tai buvo iš UAB „B. B.“ kaip labdara be dokumentų gautas „HP“ kompiuteris. (157, 169 b. l.)
Teismui pareikalavus pateikti duomenis apie minimo kompiuterio turėjimą, VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė kompiuterinės įrangos, perduodamos projekto partneriui VšĮ (duomenys neskelbtini)sąrašą, iš kurio matyti, kad 2016-11-07 (duomenys neskelbtini)gavo įvairios kompiuterinės įrangos, tame tarpe du nešiojamuosius kompiuterius „Dell“, kurių kiekvieno įsigijimo vertė 511,41 euro.
Teisme liudijusi (duomenys neskelbtini) direktorė S. I. nurodė, kad apie tai, jog dingo kompiuteris, ji sužinojo iš darbuotojos M. M. ir kompiuterį įvertino 150 eurų. Gi liudytoja M. M. teisme paneigė ką nors žinojusi ir sakiusi apie kompiuterio vagystę bei nurodė, kad raštinėje kai kada būdavo nešiojamasis kompiuteris.
Teismas šalina kaltinamiesiems inkriminuojamą nešiojamojo kompiuterio „HP“ vagystę, nes visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai.
A. S. ir D. S. inkriminuojama, jog jie tyčia sugadino (duomenys neskelbtini)880 eurų vertės turtą, t.y., išlaužė kabineto Nr. 4 duris, kurių vertė 300 eurų, kabineto Nr. 1 seifo duris 200 eurų vertės, kabinete Nr. 4 nepataisomai sulaužė 180 eurų vertės spintą. Dėl prarastų raktų naujomis buvo pakeistos aštuonių durų spynos, kurių bendra vertė 200 eurų.
Nurodyta suma – 880 eurų, – traktuojama kaip turto sugadinimo mastas. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys, kad negali būti tapatinami sugadinto turto vertė (būtent tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje dalykas) ir nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Šiuo atveju, aštuonių durų spynų pakeitimo naujomis išlaidos nėra turto sugadinimo dalykas, tai patirtoji žala dėl prarastų raktų (jų vagystė kaltinamiesiems neinkriminuojama). Konstatuotina, kad kaltinamieji tyčiniais veiksmais sugadino 680 eurų vertės turtą, t.y., 300 eurų vertės kabineto Nr. 4 duris, 200 eurų vertės kabineto Nr. 1 seifo duris ir 180 eurų vertės spintą kabinete Nr. 4.
Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Sugadinto turto vertė nėra užaukštinta, ji reali.
Kaltinamųjų veiksmų – jie įvykdyti idealioje sutaptyje, – kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį teisinga.
Visi kaltinamieji teisiami pirmą kartą, jie nebuvo bausti ir administracinėmis nuobaudomis. Nusikalstamų veikų vykdymo metu visi buvo nepilnamečiai.
Kaltinamieji A. S. ir D. S. įvykdė tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, D. B. – vieną apysunkį nusikaltimą.
Visi kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo, o kaltinamieji A. S. ir D. B. iki šiol yra (duomenys neskelbtini)globotiniai. D. S. yra jau pilnametis, dėl narkotikų vartojimo jis buvo reabilitacijoje VšĮ „Apsisprendimas“, tačiau reabilitacijos nebaigė ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savavališkai pasišalino iš VšĮ „Apsisprendimas“.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkina, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. A. S. ir D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino nusikaltusi ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
VšĮ (duomenys neskelbtini) kaltinamuosius D. S. ir D. B. charakterizuoja iš esmės teigiamai, o A. S. – neigiamai.
A. S. vartoja narkotikus, dėl elgesio ir emocijų sutrikimo bei žalingo narkotinių medžiagų vartojimo jis penkis kartus buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, tačiau iš specialisto išvados matosi, kad jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. (2 tomas, 146, 155 b. l.)
D. S. dėl mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų tris kartus buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, tačiau iš specialisto išvados matosi, kad jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. (2 tomas, 191 b. l., 3 tomas, 5 b. l.)
D. B. psichinės sveikatos gydymo įstaigose nesigydė. (2 tomas, 96 b. l.)
Priklausomybių sutrikimai kaltinamiesiems nediagnozuoti. (2 tomas, 147-148 b. l.)
Kaltinamieji, vertinant juos jų amžiaus bei gyvenimo aplinkybių kontekste bei neabejotinai šių aplinkybių sąlygojamų A. S. bei D. S. elgesio bei emocijų sutrikimų kontekste, vertinami kaip padidintos nusikalstamo elgesio rizikos asmenybės. Tai reiškia, kad atgrasyti kaltinamuosius nuo nusikalstamo elgesio galima tik jų elgesio kontrolės priemonių pagalba. Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies bei 214 straipsnio 1 dalies sankcijose nėra numatyta bausmės rūšis laisvės apribojimas, todėl galimybė stebėti ir kontroliuoti kaltinamųjų elgesį galima tik skiriamų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo pagalba.
Kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės atidedant jų vykdymą.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dviem metams;
pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Subendrinti apėmimo būdu bausmes, skiriamas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį bei 214 straipsnio 1 dalį ir nustatyti subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d. ir 5 d. 1 p.).
Subendrinti apėmimo būdu bausmes, skiriamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d. ir 5 d. 1 p.).
Subendrinti subendrintas bausmes iš dalies jas sudedant ir nustatyti A. S. galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Taikyti Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį ir paskirtosios bausmės vykdymą A. S. atidėti vieneriems metams. Apriboti A. S. elgesį įpareigojant jį būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 7.00 val. (BK 82 str.).
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dviem metams;
pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Subendrinti apėmimo būdu bausmes, skiriamas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį bei 214 straipsnio 1 dalį ir nustatyti subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d. ir 5 d. 1 p.).
Subendrinti apėmimo būdu bausmes, skiriamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d. ir 5 d. 1 p.).
Subendrinti subendrintas bausmes iš dalies jas sudedant ir nustatyti D. S. galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Taikyti Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį ir paskirtosios bausmės vykdymą D. S. atidėti vieneriems metams. Apriboti D. S. elgesį įpareigojant jį būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 7.00 val. (BK 82 str.).
D. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį ir paskirtosios bausmės vykdymą D. B. atidėti vieneriems metams. Apriboti D. B. elgesį įpareigojant ją būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 7.00 val. (BK 82 str.).
Bausmės vykdymo atveju ją paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, o į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę: A. S. – nuo 2017-04-02 iki 2017-04-04 (dvi dienas), D. S. – nuo 2017-04-03 iki 2017-04-04 (vieną dieną), D. B. nuo 2017-03-31 iki 2017-04-01 (vieną dieną).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones kaltinamiesiems palikti nepakeistas: A. S. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. S. ir D. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.
Išieškoti iš VšĮ (duomenys neskelbtini)136 (vieno šimto trisdešimt šešių) eurų turtinės žalos atlyginimą K. K. ir 64,43 (šešiasdešimt keturis) eurus ir 43 (keturiasdešimt tris) ct nukentėjusiojo K. K. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.