Kauno apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamojo atstovui pagal įstatymą ir civilinio atsakovo Kaišiadorių vyskupijos Carito VšĮ Paparčių Šv. Juozapo globos namų atstovui N. R., mažamečio nukentėjusiojo R. K. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei S. K. bei Kaišiadorių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Neringai Kupčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Nepilnametis M. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8-ių klasių išsilavinimą, Kaišiadorių vyskupijos Carito VšĮ Paparčių Šv. Juozapo globos namų globotinis, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis M. T. 2010 m. spalio 18 d. 13 val. viešoje vietoje – Paparčių kaimo Domininkonų gatvėje, prie buvusios katilinės pastato, Kaišiadorių rajone, be jokios priežasties kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: priėjęs prie mažamečio nukentėjusio R. K., gim. 1997 m., staiga palenkė mažamečio nukentėjusiojo R. K. galvą ir tyčia keliu sudavė nukentėjusiajam R. K. vieną smūgį į veidą. Mažamečiui nukentėjusiajam R. K. pradėjus bėgti, jį pasivijo, sugriebė už striukės ir taip parvertė nukentėjusįjį, po ko, parvirtusiam mažamečiui nukentėjusiajam R. K. įspyrė vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į galvą ir taip mažamečiui nukentėjusiajam R. K. padarė poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kaktoje, pereinant į dešinį smilkinį, odos nubrozdinimus dešiniame delne, t.y. mažamečio nukentėjusio R. K. sveikatą sutrikdė nežymiai.

Teismo posėdžio metu nepilnametis kaltinamasis M. T. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad mažamečio nukentėjusiojo R. K. iki nagrinėjamo įvykio jis nepažinojo. Tuo metu jis buvo savo draugei Aistei paskolinęs mobilaus ryšio telefoną. Po kurio laiko Aistė telefoną jam grąžino, tačiau jam kažkas į grąžintą mobilaus ryšio telefoną rašinėjo trumpąsias žinutes. Paaiškėjo, kad tai mažametis nukentėjusysis R. K.. Jis įsipyko ir dėl to sumušė mažametį nukentėjusįjį R. K.: spyrė jam keliu į galvą ir užsivijo jį. Tokio elgesio priežastimi kaltinamasis M. T. nurodė pyktį. Kaltinamasis teigė, jog dėl sumušimo mažamečio nukentėjusiojo R. K. jis savo noru atsiprašė, prieš visą klasę, tačiau nukentėjusysis jam neatleido. Kaltinamojo M. T. nuomone, pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Kaltinamasis teigė šiuo metu besimokantis, niekur nedirbantis, išlaikomas valstybės: yra globojamas globos namų ir šiuo metu gyvena vaikų socializacijos centre, į kurį pateko dėl netinkamo savo elgesio: po tėvo mirties ėmė nuolat ir daug vartoti alkoholio, bėgti iš namų.

Iš teismo posėdžio metu pagarsintų pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011 m. sausio 14 d. duotų mažamečio nukentėjusiojo R. K. (t. 1, b.l. 34-37, Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d.) parodymų matyti, kad 2010 m. spalio 18 d. Paparčių kaime, prie mokyklos, apie 13⁰⁰ val. jis kartu su klasioku D. S. ėjo iš parduotuvės. Kaltinamasis M. T. priėjo prie jo ir pasakė, kad jis jam rašo žinutes. Toje vietoje stovėjo daug vaikų – mokinių, kurių vardų jis nežino. Tada jis kaltinamajam M. T. parodė savo mobilaus ryšio telefoną ir, kai parodęs telefoną įsidėjo jį į kišenę, kaltinamasis M. T. trenkė jam iš kelio į galvą. Po smūgio jis šiek tiek paėjo ir parvirto. Tada kaltinamasis M. T. įspyrė jam į nugarą ir į galvą. Iš viso jam buvo suduoti trys smūgiai. Tuo metu pasigirdo kažkokios moters riksmas. Visi vaikai dingo. Jis atsistojo ir nuėjo, grįžo prie mokyklos, paprašė, kad klasiokas atneštų kuprinę, ir nuėjo namo. Grįžęs namo, apie tai, kas nutiko, jis papasakojo tėčiui. Kaltinamasis M. T. jo atsiprašė, tačiau jis jam neatleido. Be to, nukentėjusysis paaiškino, kad jis apie parą susirašinėjo trumposiomis žinutėmis mobilaus ryšio telefonu su klasioke A. B.. Jis gavo žinutę „kas rašo?“, į kurią jis atsakė – „R.“. Tada jis gavo žinutę „daugiau nerašyk“, po ko jis daugiau tuo telefono numeriu neberašė. Jis nežinojo, kad jo klasiokė Aistė grąžino mobilaus ryšio telefoną ar SIM kortelę kaltinamajam M. T..

Apklausta mažamečio nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė S. K. paaiškino, kad 2010 m. spalio 18 d. jos sūnus R. buvo sumuštas, apie šį įvykį ji sužinojo iš sutuoktinio – jis jai paskambino telefonu. Jai sūnus apie įvykį pasakojo santūriai, bet matėsi, jog jam šokas, veide – sumušimo žymės, blogai jaučiasi. Sūnus visą naktį po šio įvykio nemiegojo. Tuo metu sūnus mokykloje buvo naujokas, todėl dėl šio įvykio jam yra likusi nuoskauda, nors kaltinamasis M. T. jo ir atsiprašė. Jai žinoma, kad R. buvo sumuštas dėl trumpųjų žinučių mobilaus ryšio telefonu. Paklausta dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo – 2000,00 Lt neturtinės žalos, nukentėjusiojo mažamečio R. K. motina nurodė, jog prašomi priteisti pinigai būtų skirti sūnui, kuris, nors yra tik 14 m. amžiaus, tačiau supranta pinigo vertę, taupo, perka ir augina avis. Iš pradžių sūnus iš savo pinigų įsigijo vieną avį, o dabar jau turi 30 avių. Jų šeima nėra pasiturinti, nes ji su sutuoktiniu yra darbingi, augina šešis vaikus, visi yra darbštūs, todėl pragyvenimui turimų pajamų pakanka.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir civilinio atsakovo Kaišiadorių vyskupijos Carito VšĮ Paparčių Šv. Juozapo globos namų atstovas N. R. paaiškino, kad kaltinamasis M. T. jų globos namuose gyvena nuo 2006 metų. Kaltinamasis yra sudėtingo elgesio, ypač po tėvo mirties – turi polinkį vartoti alkoholinius gėrimus. Išgėręs, santykius kaltinamasis aiškinasi kumščiais. Taip kaltinamasis M. T. pateko į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą, yra gydęsis nuo alkoholio priklausomybių centre, Kaune. Kaltinamajam M. T. buvo skirta vidutinė priežiūra. Jis jau apie tris mėnesius yra Vėliučionių vaikų socializacijos centre. Po kurio laiko, vidutinė priežiūra jam buvo pakeista į minimalią priežiūrą, kaltinamasis vaikų socializacijos centro charakterizuojamas teigiamai. Atstovo teigimu, jei kaltinamasis M. T. nevartoja alkoholio, jis yra labai darbštus, daug dirba, daug padeda globos namuose. Apie šį įvykį atstovas sužinojo kitą dieną, nes visa tai nutiko pamokų metu. Kiek jam žinoma, konflikto dingstis – labai paprasta žinutė mobilaus ryšio telefonu. Su pareikštu civiliniu ieškinius dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo – priteisimo iš Kaišiadorių vyskupijos Carito VšĮ Paparčių Šv. Juozapo globos namų, atstovas nesutiko ir prašė jį atmesti motyvuojant tuo, kad globos namai yra ne pelno siekianti organizacija, išsilaikanti tik iš vaikams skiriamų pašalpų. Patenkinus ieškinį, tektų atimti kitų vaikų pinigus.

Liudytoja R. R. paaiškino, jog ji gyvena netoli mokyklos ir kad teisme nagrinėjamas įvykis nutiko po trijų pamokų mokykloje – per ilgąją pertrauką, kai jaunimas ėjo parūkyti. Ji išgirdo, kaip kaltinamais M. T. draugams pasakė, kad R. reikia nusivesti kiek nuošaliau. Po kurio laiko, išėjusi į lauką, ji pamatė kaip kaltinamasis M. T. spardė nukentėjusįjį R. K., kurio tuo metu ji nepažinojo. Ji matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė gal du kartus. Išėjusi, ji sudrausmino kaltinamąjį, tai šis pasitraukė. Nukentėjusysis R. K. ėjo prastai, iš to ji sprendžia, kad ir prieš jos matytus smūgius nukentėjusiajam buvo suduota. Įvykio vietoje dar buvo D. S., kuris palydėjo nukentėjusįjį link autobusų stotelės.

Apklaustas liudytojas D. S. paaiškino, kad ir kaltinamasis M. T., ir nukentėjusysis R. K., yra jo klasiokai. Jam žinoma, kad viskas nutiko dėl žinučių mobilaus ryšio telefonu. Tai jis sužinojo jau muštinių metu. Tą kartą jis su nukentėjusiuoju R. K. ėjo parūkyti, bet nespėjo, nes prie jų priėjo kaltinamasis M. T. ir pasikvietė nukentėjusįjį R. K., pasivedė jį į šalį, kad niekas nematytų ir mušėsi. Liudytojas teigė matęs muštines, pirmas jas pradėjo kaltinamasis M. T. – paėmė nukentėjusįjį R. K. už galvos, palenkė jį ir įspyrė palenktam nukentėjusiajam į galvą. Gal porą kartą. Po to, nukentėjusysis bėgo, kaltinamasis pasivijo ir įspyrė nukentėjusiajam į krūtinę ir į galvą. Nukentėjusysis verkė, prašė nemušti. Įvykį dar matė R. R..

Liudytojas G. G. paaiškino, kad kaltinamasis M. T. yra geras jo draugas, o nukentėjusiojo R. K. jis nepažįsta. Tą dieną klasėje, per trečią pertrauką, draugai jam pasiūlė eiti pažiūrėti muštynių. Ir jie visi nuėjo prie lentpjūvės. Kai kurie iš jų rūkė, kiti – ne. Kaltinamasis M. T. jam nesakė, ką muš. Liudytojas teigė matęs, kaip kaltinamasis M. T. pirmas pradėjo muštynes: kaltinamasis paėmė nukentėjusįjį R. K. už galvos ir trenkė keliu į ją, be to, nueinančiam nukentėjusiajam R. K. kaltinamasis M. T. įspyrė. Iš viso kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė kokius tris smūgius.

Iš apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 4-6) matyti, kad 2010 m. spalio 18 d. įvykio vieta – Domininkonų gatvė, esanti Paparčių kaime, Kaišiadorių rajone, ties 19 numeriu pažymėtu namu, netoli buvusios katilinės pastato.

Iš Kaišiadorių rajono Paparčių pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės D. J. pateiktos informacijos (t. 1, b.l. 49) matyti, kad 8-os klasės moksleivis R. K. buvo sužalotas ne mokyklos teritorijoje.

Pagal gimimo liudijimo nuorašą (t. 1, b.l 20) nukentėjusysis R. K. yra gimęs 1997 m. gegužės 18 d., t.y. įvykio metu ? 2010 m. spalio 18 d., jam buvo trylika metų, t.y. buvo mažametis.

Iš specialisto išvados Nr. G 3300/10(02) (t. 1, b.l. 46) matyti, kad nukentėjusiajam R. K. nustatytos poodinės kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kaktoje, pereinant į dešinį smilkinį, odos nubrozdinimus dešiniame delne. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms aplinkybėms (sumuštas į veidą ir į kitas kūno vietas) ir nurodytam laikui (2010 m. spalio 18 d. apie 13⁰⁰ val.) nėra.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 21-24) matyti, kaip mažametis nukentėjusysis R. K. pagrindinėje Paparčių kaimo gatvėje ? Domininkonų gatvėje, netoli mokyklos, rodo: katilinę, esančią priešais mokyklą; vietą už katilinės, kur 2010 m. spalio 18 d. prie jo priėjo kaltinamasis M. T. ir kur įvyko konfliktas; kaip kaltinamasis M. T. jam sudavė keliu į veidą ? paėmęs jį už galvos, palenkė ir veidą trenkė į sulenktą kelią; vietą, kur jis, bandydamas pabėgti, pargriuvo; kaip jam, parvirtusiam, kaltinamasis M. T. spyrė į nugarą ir į veidą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 93-96) matyti, kaip kaltinamasis M. T. pagrindinėje Paparčių kaimo Domininkonų gatvėje rodo: vietą už katilinės, kur jis 2010 m. spalio 18 d. prikibo prie nukentėjusiojo R. K.; kaip jis nukentėjusiajam R. K. sudavė į veidą ? paėmęs nuketėjusįjį už galvos, palenkė ir veidą trenkė į sulenktą kelią; vietą, kur jis bandantį pabėgti nukentėjusįjį sugriebė už striukės ir šis pargriuvo; kaip jis parvirtusiam nukentėjusiajam R. K. įspyrė į nugarą ir į galvą.

Iš Kaišiadorių rajono Paparčių pagrindinėje mokykloje 2010 m. gruodžio 21 d. surašyto atsiprašymo (t. 1, b.l. 39) matyti, kad kaltinamasis M. T. atsiprašė nukentėjusiojo R. K. prieš visą aštuntą klasę ir asmeniškai nukentėjusiojo. Atsiprašymas pasirašytas kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kitų klasės mokinių, mokytojos ir socialinės pedagogės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visumą: duotus nepilnamečio kaltinamojo M. T., jo atstovo pagal įstatymą N. R., mažamečio nukentėjusiojo R. K., nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą S. K. bei liudytojų R. R., D. S. ir G. G. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis M. T. 2010 m. spalio 18 d. 13 val. viešoje vietoje – Paparčių kaimo Domininkonų gatvėje, prie buvusios katilinės pastato, Kaišiadorių rajone, be jokios priežasties kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: priėjęs prie mažamečio nukentėjusio R. K., staiga palenkė mažamečio galvą ir tyčia keliu sudavė mažamečiui vieną smūgį į veidą. Mažamečiui pradėjus bėgti, jį pasivijo, sugriebė už striukės ir taip parvertė jį, po ko, parvirtusiam mažamečiui įspyrė vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į galvą ir taip mažamečiui padarė poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kaktoje, pereinant į dešinį smilkinį, odos nubrozdinimus dešiniame delne, t.y. mažamečio nukentėjusio R. K. sveikatą sutrikdė nežymiai. Nepilnametis kaltinamasis M. T. 2010 m. spalio 18 d. viešoje vietoje be jokios priežasties kitų asmenų akivaizdoje nepaisė elementarių elgesio taisyklių ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, todėl ši jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamajam M. T. buvo pareikštas kaltinimas, jog jis mažamečiui nukentėjusiajam R. K. į veidą, palenkęs nukentėjusiojo galvą, keliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius, tačiau ši aplinkybė paneigta nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotais kaltinamojo M. T., mažamečio nukentėjusiojo R. K. bei liudytojų D. S. ir G. G. paaiškinimais bei kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog keliu į veidą nukentėjusiajam kaltinamasis smūgiavo tik vieną kartą. Atsižvelgdamas į tai, teismas šalina iš kaltinimo M. T. aplinkybę, jog jis mažamečiui nukentėjusiajam R. K. į veidą, palenkęs nukentėjusiojo galvą, keliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius, paliekant vieną smūgį keliu į veidą.

Spręsdamas dėl nepilnamečio kaltinamojo M. T. baudžiamosios atsakomybės, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. T. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 124), kad padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kad visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kad nukentėjusiojo R. K. atsiprašė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamos veikos metu – 2010 m. spalio 18 d. kaltinamasis M. T. administracine tvarka nebaustas (t. 1, b.l. 125-126). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. T. yra Kaišiadorių vyskupijos Carito VšĮ Paparčių Šv. Juozapo globos namų globotinis (t. 1, b.l. 107, 129). Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2011-02-09 nutartimi leista kaltinamajam M. T. skirti 6 mėnesių trukmės vidutinės priežiūros priemonę, atiduodant jį į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą (t. 1, b. 1. 109). Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento direktoriaus 2011-02-14 įsakymu Nr. DS-14 kaltinamajam M. T. 6 mėn. laikotarpiui skirta vidutinės priežiūros priemonė ir jis atiduotas Vėliučionių vaikų socializacijos centrui (t. 1, b.1. 108). Iki patekimo į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą kaltinamasis M. T. mokėsi Kaišiadorių rajono Paparčių pagrindinėje mokykloje. Mokyklos kaltinamasis charakterizuojamas (t. 1, b.l. 80) kaip besistengiantis mokytis pagal savo gebėjimus, draugiškas, retai konfliktuojantis, tačiau atsikalbinėjantis mokytojams, bėgantis iš pamokų, kartais grubus, agresyvus, turintis problemų dėl alkoholio, tačiau kaltinamasis būna ir nuoširdus, geras, yra jautrus. Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos charakterizuojamas kaip dažnai pastebimas išgėręs viešose vietose, triukšmauja, yra nesukalbamas, tyčiojasi iš bendraamžių (t. 1, b.l. 129). Kaišiadorių vyskupijos Carito VšĮ Paparčių Šv. Juozapo globos namų kaltinamasis M. T. charakterizuojamas kaip turintis problemų dėl alkoholio, rūko, grubiai elgiasi su mokytojais, mažesniais vaikais, pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, tačiau yra darbštus ir nori keistis (t. 1, b.l. 130, 132). Vėliučionių vaikų socializacijos centro kaltinamasis M. T. charakterizuojamas (t. 2, b.l. 18-19, 30-31) kaip komunikabilus, greitai susidraugaujantis, niekada pirmas nepradedantis konfliktų. Centro nuomone, kaltinamasis M. T. vengia konfliktinių situacijų, konfliktinėse situacijose išlieka ramus, sugeba nesikarščiuoti, ieškoti kompromisų. Kaltinamasis yra itin mandagus, vertina jam rodomą dėmesį, prašymus ir paliepimus vykdo geranoriškai, niekada neatsisako padėti, net pats pasisiūlo, džiaugiasi darbo rezultatais, į pastabas ir kritiką reaguoja adekvačiai, analizuoja savo veiksmus, supranta alkoholio problemą, įsivaizduoja neigiamas pasekmes, agresyvaus jo elgesio nepastebėta. Motyvacija mokytis yra patenkinama, sėkmingai ir nuosekliai atlieka užduotis, su pedagogais yra mandagus, lanko krepšinį, muzikos būrelį, ikiprofesinį mokymą, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi teigiamai užsirekomenduoti. Už gerą elgesį ir vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi kaltinamajam M. T. buvo sutrumpintas adaptacinis laikotarpis ir jis buvo perkeltas į minimalios priežiūros grupę. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nepilnametis kaltinamasis M. T., patekęs į Vėliučionių vaikų socializacijos centrą iš esmės keičiasi, darosi atsakingesnis ir sąmoningai keičia savo gyvenimo būdą. Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad nepilnametis kaltinamasis M. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., yra visos sąlygos kaltinamąjį M. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 82 str., taip padedant nepilnamečiui pakeisti elgesį ir sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 1 p. ir 83 str., kaltinamajam M. T. taikytina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

Mažamečio nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą S. K. pareiškė 2000,00 Lt civilinį ieškinį dėl jai ir jos sūnui R. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 13). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu (t. 1, b.l. 14) nepilnamečio nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą S. K. yra pripažinta civiline ieškove dėl nukentėjusiojo R. K. patirtos 2000,00 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo motina S. K. patikslino, kad prašomi priteisti pinigai būtų skirti sūnui – nukentėjusiajam R. K., už veido sužalojimus, patirtą šoką, blogą savijautą, nemigą, likusią nuoskaudą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. ir 111 str. atsakyti už padarytą žalą gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. ir 6.276 str. nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Pažymėtina, kad kaip ir tėvai bei rūpintojai, minėtos institucijos atsako tik esant kaltei, tačiau jų kaltė preziumuojama. Aplinkybė, kad žala padaryta šioms institucijoms prižiūrint, nereiškia, kad tėvai bei rūpintojai tokiais atvejais turi būti besąlygiškai atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Žala gali būti ir netinkamo tėvų ar rūpintojų auklėjimo ir netinkamos minėtų institucijų priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ar rūpintojų bei minėtų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2K-151/2009).

Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu ikiteisminio tyrimo metu buvo patraukti nepilnametį kaltinamąjį M. T. nusikalstamos veikos metu ? 2010 m. spalio 18 d., globoję Kaišiadorių vyskupijos Carito VšĮ Paparčių Šv. Juozapo globos namai. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką nepilnametis M. T. padarė Kaišiadorių rajono Paparčių pagrindinės mokyklos, kurios moksleivis tuo metu buvo kaltinamasis, pamokų pertraukos metu. Nagrinėjamu atveju tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne mokyklos teritorijoje, besąlygiškai nepanaikina ir mokyklos atsakomybės už nepilnamečio kaltinamojo M. T. padarytą žalą.

Jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai ar rūpintojai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią, tai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų ar rūpintojų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų ar rūpintojų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 str. 2 d. nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše, yra atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga.

Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Civiliniu atsakovu šioje byloje turėtų būti ir Kaišiadorių rajono Paparčių pagrindinė mokykla, tačiau tai paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir teismui nėra galimybės spręsti dėl į baudžiamąjį procesą neįtrauktų civilinės atsakomybės asmenų, jų civilinės atsakomybės rūšies ir kitų su civilinės atsakomybės dydžiu susijusių klausimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo mažamečiui nukentėjusiajam R. K. paliktinas nenagrinėtu, kad neužkirsti kelio žalos atlyginimo klausimus tinkamai spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 93 str. ir Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., teismas nusprendžia:

M. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti M. T. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Civilinį ieškinį dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo mažamečiui R. K. palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.