Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-112-579/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
1S-112-579/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. N.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-112-579/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2008-01-11 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007-04-13, bausmės pabaiga 2017-04-13.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 93-826 nutarta nuteistajam R. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jam neatlikus 2 metų 5 mėnesių 7 dienų (Komisijos posėdžio dieną – 2014-11-06) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. N. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad problemų dėl alkoholio vartojimo, kurias mini teismas, jau nebeturi, alkoholio nevartoja 7 metus, supranta jo neigiamą poveikį ir daromą žalą. Be to, jis serga epilepsija, kas taip pat sulaiko jį nuo alkoholio vartojimo. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad jis vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus (pavėlavo į vakarinį patikrinimą) ir visai nevertino aplinkybių, kad jis tuo pat metu yra 12 kartų paskatintas. Nutartyje nurodyta, kad R. N. nesistengia atlyginti padarytos žalos, tačiau jis kiekvieną mėnesį pagal galimybes perveda pinigus žalos atlyginimui. Kadangi serga, neturi darbo ir jokio turto, minėti teismo motyvai yra neteisingi. Jis, tik būdamas laisvėje ir dirbdamas, galėtų atlyginti padarytą žalą greičiau nei iš gaunamos socialinės pašalpos pataisos įstaigoje. Nuteistasis nesutinka ir su teismo motyvais dėl didelės likusios neatliktos bausmės dalies, nes šie motyvai jam kartojami jau trečią kartą ir lygtinio paleidimo netaikymas vien tuo pagrindu, jo manymu, yra neteisingas. Nuteistojo nuomone, kad ir kaip jis stengtųsi pasitaisyti, vis tiek nebus paleistas lygtinai, kas žemina jį kaip asmenybę ir neskatina pasitaisyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. N. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. N. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo R. N..

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos jo mąstymą ir elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo dvylika kartų paskatintas, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, leidžia teismui spręsti apie tai, kad jis paskutiniu metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad ir paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. N. bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (sugyventinės nužudymas). Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltės teisme nepripažino ir nesigailėjo, šiuo metu labiau savikritiškai analizuoja nusikaltimo situaciją lėmusias aplinkybes, kaltę pripažįsta ir gailisi. Nusikaltimo padarymui ir smurtinio elgesio pasireiškimui įtakos turėjo tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nors R. N. skunde pažymi, kad bausmės atlikimo metu alkoholio nevartoja, kas ir taip yra draudžiama nuteistiesiems laisvės atėmimo vietoje, tačiau psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad iki nusikaltimo padarymo R. N. piktnaudžiavo alkoholiu, be to anksčiau buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam (teistumas išnykęs). Būtent ankstesnės su alkoholio vartojimu susijusios problemos psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo išvadose yra išskiriamos kaip nuteistojo riziką ateityje nusikalsti didinantis veiksnys, kaip ir jo turimi finansiniai įsipareigojimai (pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 13520,936 Lt išieškojimo iš R. N.). Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis pagal galimybes stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, tačiau per daugiau nei septynis bausmės atlikimo metus jo atlyginta žalos dalis (320,56 Lt) sudaro itin mažą dalį iš jo išieškotinos sumos.

Nuteistasis skunde nesutinka ir su jo neatliktos bausmės dalies vertinimu kaip didelės, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Nors likusi didelė bausmės dalis yra vertinamoji kategorija ir įstatyme nėra nurodyta kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau ši aplinkybė priskiriama BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis, kuriuos įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Teismas paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą vertina savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad R. N. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 7 dienos, lyginant ją su paskirtąja, dar yra gana didelė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, darytina išvada, kad jo neatlikta bausmė dalis nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau patyrė reikiamos trukmės suvaržymus ir šiuo metu jį paleidus lygtinai, bus pasiekti probacijos ir bausmės tikslai. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, tačiau tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys