- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-12
- Bylos Nr.
- I-1522-580/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Petras Viščinis, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- K. L. K., L. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Swedbank lizingas“, A. Z., Vilniaus miesto savivaldybei
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Marius Ruzas, Laimontas Gasiūnas, Laimonas Gasiūnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Nijolės Šidagienės,
trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Swedbank lizingas“ ir A. Z. atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. L. K. ir L. K. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Z., Vilniaus miesto savivaldybei, AB „SEB bankui“, UAB „Swedbank lizingui“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. L. K. ir L. K. patikslintu skundu teismo prašė:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-05 raštu Nr. (100)11.55-286 priimtą sprendimą, kuriuo nustatė, kad nėra pagrindo fiksuoti savavališkų statybų fakto;
2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą ir surašyti savavališkos statybos aktą;
3) priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad 1991-12-06 Antakalnio seniūnas priėmė potvarkį Nr. 112, kuriuo A. Z. buvo leista parengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perstatymo projektą, neviršijant statinių bendro ploto ir neužstatant daugiau nei 30 procentų sklypo, kurio plotas 1763 m² . Be to, A. Z. buvo įpareigota pakoreguoti parengtą statybos dokumentaciją: sumažinti pastato aukštį, pakeisti garažo orientaciją, atstatyti parko dalį, perkelti metalinio tinklo tvorą bei nugriauti sklype esantį susidėvėjusį medinį namą. Nurodė, jog nesilaikant 1991-12-06 Antakalnio seniūno potvarkio Nr. 112 ir be statybos leidimo buvo pastatytas pastatas, kurio užimamas plotas sudaro 614 m² (nors 1763 m² ploto sklype esančių pastatų užimamas plotas neturėjo viršyti 30 procentų), o namo patalpų bendras plotas sudaro 975,17 m². Be to, savavališkai buvo pastatyta tvora, kuria aptvertas ir valstybei priklausantis sklypas. Vėliau pastatas su kiemo įrenginiais 2002-02-05 turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perduotas AB „SEB bankui“, o šiuo metu pastatas priklauso UAB „Swedbank lizingui“. Paaiškino, kad 2003-05-08 pareiškėja L. K., pagal įgaliojimą atstovaujama pareiškėjo K. L. K., ir AB „SEB bankas“ pasirašė minėto pastato preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat pareiškėjui K. L. K. AB „SEB bankas“ išdavė įgaliojimus Nr. 01-34 ir 01-53 tvarkyti reikalus, susijusius su namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pavedė administruoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tik vėliau paaiškėjo, jog pastatas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatyti neteisėtai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vilniaus apskrities viršininko administracijai išsiuntė reikalavimą, nustačius pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti visus veiksmus pažeidimams pašalinti ir informuoti K. L. K. bei Inspekciją apie atliktus veiksmus, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2009-03-05 rašte Nr. (100)11.55-286 nurodė, jog nėra pagrindo fiksuoti savavališkų statybų ir pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras.
Pažymėjo, kad priimant 1991-12-06 potvarkį Nr. 112 individualių statybų procesą reglamentavo Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991-08-08 įsakymas Nr. 109 „Dėl individualių statybų įregistravimo tvarkos“. Remiantis šiuo įsakymu patvirtintos tvarkos 1 punktu, norint teisėtai pastatyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privalomai turėjo būti parengtas projektas, jis turėjo būti patvirtintas vyriausiojo architekto.
Remdamiesi Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976-12-30 įsakymu Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“, Ministrų Tarybos 1981-03-16 nutarimo Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ 1, 4 ir 8 punktais, Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklių (RSN 124-91) 1, 2, 4, 5, 12 punktais, Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 1, 2, 4, 6, 8, 10 punktais, paaiškino, kad priimant 1991-12-06 potvarkį Nr. 112 leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus, be kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius bei sąmatą, leidimus statybai ar rekonstrukcijai buvo būtina registruoti tam tikslui skirtose registracijos knygose, privalomai turėjo būti atliktos kitos procedūros. Tačiau statant pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo laikytasi visų nustatytų procedūrų: faktiniam statytojui nebuvo skirtas žemės sklypas, nebuvo nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas rekonstrukcijos projektas, statyba nebuvo įregistruota, objektas nebuvo valstybinės komisijos priimtas naudoti. Šias aplinkybes, pareiškėjų teigimu, patvirtino ir statytoja 2004-08-12 rašte atsakydama į AB „SEB banko“ raštą Nr. 01.10.02/2278. Be to, Departamentas 2005-12-21 rašte yra nurodęs, jog Departamento archyve projekto, statybos leidimo, užregistruoto A. Z. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Pareiškėjų nuomone, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, pastatas yra pastatytas savavališkai.
Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 27 straipsnio 4 dalies 1 punktą, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370, 4.1 ir 23 punktus statybos valstybinę priežiūrą privalo atlikti apskrities viršininko administracija, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija įpareigotina atlikti statinio patikrinimą ir surašyti savavališkos statybos aktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi bei 22 straipsnio 1 dalimi, jie turi teisę kreiptis į teismą, nes yra suinteresuoti, kad būtų konstatuotas pastato statybos savavališkumas: pareiškėja L. K. dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo sudariusi preliminariąją sutartį, K. L. K. buvo išduoti įgaliojimai tvarkyti su pastatu susijusius dokumentus, tačiau buvo nuslėpta tai, jog nėra teisėtą statybą patvirtinančių dokumentų. Tokio fakto pripažinimą siejo su tuo, kad būtų nustatytas ikisutartinių santykių pažeidimas ir tai suteiktų galimybę kreiptis į teismą dėl nuostolių, atsiradusių administruojant pastatą, atlyginimo.
Patikslintame skunde pareiškėjai nurodė, kad jų nuomone senaties terminas dėl pirmojo reikalavimo pateikimo nėra praleistas, nes dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų nėra reiškiamas naujas skundas, tačiau tikslinamas ankstesnis. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, negali nurodyti, prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nereiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad A. Z. 1991-07-16 pirkimo–pardavimo sutartimi iš E. A. įsigijo gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu I A1\m, turintį 82,12 kv. m. bendro naudingojo ploto ir kiemo įrenginius, esančius 1763 kv. m. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdyba 1991-12-06 potvarkiu Nr. 112 leido individualios valdos savininkei A. Z. parengti gyvenamojo namo perstatymo projektą. 1991-12-23 Antakalnio seniūnijos valdyba A. Z. išdavė statybos leidimą Nr. 18/91 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje perstatymui. Vilniaus miesto Statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijos Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius 1995-03-30 pažymėjimu Nr. 80 nustatė, kad statytojo A. Z. individualaus gyvenamojo namo statyboje esminių nukrypimų nuo suderinto projekto nėra. 1995-04-04 A. Z. ir AB „SEB bankas“ sudarė įkeitimo sutartį, pagal kurią A. Z. įkeitė AB „SEB bankui“ gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2002-01-22 antstolių kontoros prie Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo antstolis turto perdavimo aktu perdavė minėtą gyvenamą namą AB „SEB bankui“. AB „SEB bankas“ ir L. K. 2003-05-08 sudarė preliminariąją gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. K. L. K., veikdamas kaip savo motinos L. K. įgaliotinis, įsipareigojo AB „SEB bankui“, padėti įregistruoti servitutą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra gyvenamasis namas, tačiau K. L. K., veikdamas AB „SEB banko“ vardu, ėmėsi netesėtų priemonių, todėl bankas atsisakė L. K. parduoti gyvenamąjį namą. 2007-04-25 UAB „Swedbank lizingas“ nupirko iš AB „SEB banko“ gyvenamąjį namą, o iš A. Z. – žemės sklypą, kuriame yra minėtas namas. UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „VJ Investicija“ sudarė finansinės nuomos sutartį, pagal kurią UAB „VJ Investicijos“ naudojasi ir valdo gyvenamąjį namą bei žemės sklypą.
Atsakovas taip pat nurodė, kad atsakydamas į pareiškėjo 2007-08-06 ir 2007-08-08 prašymus, 2007-09-04 raštu Nr. 20-655 informavo pareiškėją, kad statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vykdomos Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdybos statybos leidimo Nr. 18/91, išduoto A. Z., pagrindu. Departamentas atliko patikrinimą ir 2007-04-24 išdavė pažymą Nr. (101)11.10-496 apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, kurioje nurodoma, jog gyvenamasis namas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto. Inspekcija 2008-03-20 raštu Nr. 10.4-176-K įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti patikrinimą dėl gyvenamojo namo statybų teisėtumo. Departamentas, patikrinęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybų teisėtumą, konstatavo, kad gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma pagal nustatyta tvarka parengtą projektą ir 1991-12-23 Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdybos išduotą statybos leidimą Nr. 18/91. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas 2009-02-05 kreipėsi į Departamentą dėl statybų, vykdomų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumo. Departamentas 2009-03-05 raštu Nr. (100)11.55-286 informavo pareiškėjo atstovą, kad fiksuoti savavališkų gyvenamojo namo statybų ir pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą nėra teisinio pagrindo, nes gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma pagal nustatyta tvarka parengtą projektą ir 1991-12-23 Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdybos išduotą statybos leidimą N r. 18/91.
Atsakovo nuomone, pareiškėjų argumentas, kad jie buvo sudarę preliminariąją gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, negali būti pagrindu konstatuoti, kad gyvenamojo namo statybos pažeidžia jų teises.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A. Z. prašė teismo pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad jos gyvenamasis namas buvo pastatytas teisėtai ir tai patvirtino Departamento direktorius 2009-03-05 sprendimu Nr. (100)11.55-286, priimtu įvertinus visas faktines aplinkybes.
A. Z. nuomone, pareiškėjų argumentai dėl tariamai turimos teisės kreiptis į teismą yra nepagrįsti. Pareiškėjai, realizuodami savo teisę ir pareigą suformuluoti prašymo (skundo) dalyką (reikalavimą), iš anksto teismui nurodė būdą, kuriuo prašo apginti jų pažeistą teisę – įpareigoti atsakovą atlikti gyvenamojo namo patikrinimą ir surašyti savavališkos statybos aktą. Tačiau tokio reikalavimo tenkinimo atveju teismo sprendimas nepatektų į Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytų galimų sprendimų tarpą ir nesukeltų realių teisinių pasekmių, nebūtų apginamos subjektinės teisės, dėl to nebūtų išspręstas ginčas dėl teisės. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai prašytų panaikinti Departamento direktoriaus 2009-03-05 sprendimą Nr. (100)11.55-286, kuriuo nustatytas gyvenamojo namo statybų teisėtumas, toks pareiškėjų prašymas būtų nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai neturi jokių teisių į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei neprivalėjo įgyti kokių nors teisių į jį, šio namo pripažinimas pastatytu neteisėtai neturėtų įtakos pareiškėjų teisėms.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepime prašė pareiškėjų prašymą atmesti.
Paaiškino, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įkeista 1995-04-04 AB „SEB bankui“. Pagal 2002-01-22 turto perdavimo aktą teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo AB „SEB bankui“ perdavė nuosavybėn varžytinėse neparduotą bankui įkeistą aukščiau minėtą namų valdą su priklausiniais. K. L. K., veikdamas kaip savo motinos L. K. įgaliotinis, ketino iš AB „SEB banko“ pirkti minėtą namų valdą su priklausiniais ir bankui buvo įsipareigojęs pasiekti, kad AB „SEB banko“ naudai bus nustatytas ir įregistruotas servitutas arba kitu teisėtu būdu bus suteikta teisė naudotis žemės sklypu, užtikrinant gyvenamojo namo su priklausiniais tinkamą naudojimą. Tačiau K. L. K., veikdamas ir prisidengdamas AB „SEB banko“ vardu, ėmėsi neteisėtų priemonių. Todėl bankas atsisakė K. L. K. parduoti namų valdą. Tarp šalių kilo ginčas, kurį galutinai išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2007.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į patikslintą skundą prašė nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, o kitoje dalyje - pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovo atsisakymas pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų, kadangi jie neturi jokių teisių į pastatą ir žemės sklypą. Dėl nuostolių (administravimo išlaidų) priteisimo pareiškėjai gali kreiptis į teismą, tačiau šios pretenzijos niekaip nesusijusios su pastato statybos teisėtumu. Pareiškėjų sudarytos Preliminarios sutarties galiojimas pasibaigė 2005-06-15, o pavedimo administruoti turtą sutarties Nr. 135 ir Įgaliojimo Nr. 01-53 pasibaigė 2004-05-22. L. K. reikalavimas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo atmestas Vilniaus komercinio arbitražo 2006-07-07 sprendimu.
Taip pat pažymėjo, kad 1991-12-23 Vilniaus Antakalnio seniūnijos valdybos išduotas statybos leidimas Nr. 18/91, kurio pagrindu buvo vykdoma statyba, ir Vilniaus miesto statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijos 1995-03-30 Pažymėjimas Nr. 80, kuriuo konstatuota, kad pastatas pastatytas pagal projektą, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Šie administraciniai aktai įrodo, kad pastatas yra pastatytas teisėtai. Nurodė, kad atsakovo sprendimas atsisakyti pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, įformintas 2009-03-05 raštu Nr. (100)11.55-286, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, todėl laikytina, kad atsakovas jau išsprendė pastato statybos teisėtumo klausimą ir pareiškėjai iš naujo šio klausimo kelti nebegali.
Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti administracinį sprendimą prašė nutraukti atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytus senaties terminus ir neprašė jų atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl faktinių aplinkybių
2009-02-05 Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateiktas pareiškėją K. L. K. atstovaujančio advokato padėjėjo Mariaus Ruzo prašymas atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą ir surašyti savavališkos statybos aktą bei informuoti atstovą apie atliktus veiksmus.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-03-05 raštu Nr. (100)11.55-286 pateikė atsakymą-sprendimą, kad gyvenamojo namo statyba vyko pagal Antakalnio seniūnijos 1991-12-23 išduotą statybos leidimą Nr. 18/91, nustatyta tvarka parengtą projektai, nukrypimai nuo projekto nenustatyti. Konstatuota, kad departamentas neturi pagrindo fiksuoti savavališkų gyvenamojo namo statybų ir pradėti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros (t. 1, b. l. 9).
Dėl teisės kreiptis į teismą
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato atveju, kada teismas imasi nagrinėti administracinę bylą:
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą;
2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;
3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo;
4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo;
5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.
Fiziniam asmeniui įstatymas numato dvi galimybes iškelti bylą teisme:
2) ginant viešąjį interesą.
Įstatyme numatytų kreipimosi pagrindų buvimas yra būtina sąlyga teisei kreiptis į teismą įgyvendinti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija (t. 1, b. l. 10-12) nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso UAB „Hansa lizingas“ pagal 2007-04-25 pirkimo-pardavimo sutartį. Registre užfiksuotas juridinis faktas, kad 2004-06-15 pareiškėja L. K. buvo sudariusi preliminariąją sutartį. Šis įrašas galiojo nuo 2005-06-21 iki 2007-04-17. 2003-05-22 tarp pareiškėjų ir tuometinio namo savininko AB „Vilniaus bankas“ buvo sudaryta Pavedimo administruoti turtą sutartis, pagal kurią pareiškėjai įsipareigojo neatlygintinai administruoti gyvenamąjį namą su priklausiniais (t. 1, b. l. 34). Vilniaus komercinio arbitražo 2006-07-17 sprendimu (t. 1, b. l. 35-53) buvo atmestas pareiškėjos L. K. ieškinys dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo bei kitų su tuo susijusių reikalavimų. Tai rodo, jog šiuo metu jokių teisių į patį pastatą pareiškėjai neturi, todėl pastato statybos savavališkumo klausimas niekaip negali įtakoti jų teisių ar interesų.
Pareiškėjai teigia, kad su jiems nėra pilnai atlyginti dėl namo administravimo, atstovavimo paslaugų apmokėjimo turėti nuostoliai. Tačiau šių nuostolių atlyginimas neturi jokio ryšio su namo statybos teisėtumu ir šioje byloje pareikštais reikalavimais.
Pareiškėjų teisė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo taip pat nenumatyta. Kreiptis dėl viešojo intereso gynimo leidžiama tik įstatymo nustatytais atvejais, o ne kiekvienu atveju, kai asmeniui kyla abejonių dėl kitų asmenų veikos teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-07-03 konsultacijoje Nr. 93 yra nurodęs, kad „būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Darytina išvada, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu“. Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su šia pozicija ir ja vadovaujasi.
Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis administracinę procedūrą apibrėžia kaip viešojo administravimo subjekto atliekamus privalomus veiksmus nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Iš šios normos analizės matyti, kad nagrinėjimo objektas yra skunde nurodyto asmens teisių ir interesų pažeidimai. Bylos atveju negalima nustatyti asmens, kurio teisės ir interesai galėtų būti pažeisti. Todėl pareiškėjo K. L. K. atstovo 2009-02-05 prašymas patikrinti statybos teisėtumą ir surašyti savavališkos statybos aktą gali būti vertinamas tik kaip pranešimas pateiktas ginant viešąjį interesą.
Abu pareiškėjų reikalavimai atspindi vieną siekį, kad būtų konstatuotas savavališkos statybos faktas. Tiek pirmam, tiek antram reikalavimui pareikšti nenustatytas teisėtas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas. Kadangi pareiškėjai apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismą, tai termino praleidimo klausimas nėra nagrinėjamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ ir A. Z. atstovas teismo posėdyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: solidariai priteisti iš pareiškėjų po 4000 Lt trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ naudai bei po 2000 Lt trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. naudai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas atmestas, laikytina, kad teismo sprendimas šioje byloje priimamas atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų: A. Z., Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „SEB bankas“ naudai.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 buvo nustatyta 800 Lt MMA, užmokesčio už atstovavimo paslaugas dydžiai, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, skaičiuotini laikant pagrindu 800 Lt MMA.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. patirtas išlaidas – 4000 Lt – patvirtina 2009-04-14 Teisinių paslaugų sutartis Nr. 09-09, sudaryta su advokato Laimono Gasiūno kontora (t.1, b. l. 149), 2009-07-01 advokato orderis serija LAT Nr. 1070502 (t. 1, b. l. 128), 2009-06-12 PVM sąskaita faktūra serija LGA Nr. 09-37 (t. 1, b. l. 150), 2009-06-12 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 419599 (t. 1, b. l. 151).
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ patirtas išlaidas – 9520 Lt –patvirtina 2009-04-17 atstovavimo sutartis, sudaryta su advokato Laimonto Gasiūno kontora (t. 1, b. l. 56), 2009-04-22 PVM sąskaita faktūra serija LGA Nr. 09-28 (t. 1, b. l. 147), 2009-06-30 mokėjimo nurodymas Nr. 346530478 (t. 1, b. l. 148).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus užmokestis už atsiliepimą į ieškinį yra 3 MMA.
Skaičiuojant priteistinas išlaidas už advokato parengtą A. Z. atsiliepimą į pareiškėjų skundą, taikytinas 1,5 MMA dydis, kadangi byla yra vidutinio sudėtingumo, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Taigi, A. Z. priteistina 1200 Lt suma už atsiliepimo pateikimą (1,5 x 800 Lt = 1200 Lt).
Analogiškai 1,5 MMA dydis taikytinas skaičiuojant išlaidas, patirtas dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimo pateikimo ir šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui taip pat priteistina 1200 Lt suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą ir į patikslintą pareiškėjų skundą (t. 2, b. l. 46-49). Kadangi pareiškėjų patikslintame skunde iš dalies buvo keičiamas reikalavimas ir atsiliepimui į šį skundą pateikti buvo būtina papildoma faktinių aplinkybių bei teisės aktų normų analizė, priteisiant išlaidas už šio atsiliepimo pateikimą, taikytinas 1,5 MMA dydis ir priteistina 1200 Lt išlaidų suma (1,5 x 800 Lt = 1200 Lt).
Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2009-07-01 teismo posėdis byloje vyko 30 minučių, t. y. nuo 13 val. 00 min. iki 13 val. 30 min. (b. l. 152-154). 2009-10-05 teismo posėdis vyko 25 minutes, t. y. nuo 15 val. 15 min. iki 15 val. 40 min. Bendras atstovavimo teisme laikas buvo 55 min., kas vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu prilyginama 1 valandai. Minėtų rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, todėl atlygintina atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų suma sudaro 120 Lt (1 x 0,15 MMA =1 x 0,15 x 800 Lt = 120 Lt). Kadangi advokatas Laimontas Gasiūnas atstovavo teismo posėdžiuose ir UAB „Swedbank lizingas“, ir A. Z., o abu tretieji suinteresuoti asmenys mokėjo už advokato paslaugas atskirai, kiekvienam iš jų priteisiama po 120 Lt atstovavimo teisme išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atskirai iš kiekvieno pareiškėjo, nes solidari pareiga dėl išlaidų atlyginimo nėra numatyta įstatymuose.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
Skundą atmesti.
Priteisti A. Z. iš pareiškėjų K. L. K. ir L. K. po 660 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Priteisti UAB „Swedbank lizingas“ iš pareiškėjų K. L. K. ir L. K. po 1260 Lt (tūkstantis du šimtai šešiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.