- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-496-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-301872-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-78-804/2015 sustabdyta, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su atsakovui A. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė prašo teismo padalyti 6,2882 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1221-5844) A. J. asmeninės nuosavybės teise priskiriant 62,88 arų ploto žemės sklypo dalį, J. Š. asmeninės nuosavybės teise paliekant 5.6594 ha; šiame sklype esančius statinius nuosavybės teise priskirti J. Š.; padalyti 1,7121 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1221-5866), A. J. asmeninės nuosavybės teise priskiriant 17,12 arų žemės sklypo dalį, ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliekant 1,5409 ha.
Atsakovas A. J. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-331-239/2015 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. Š. dėl nepagrįsto nesutikimo pakeisti žemės paskirtį, kuriuo ieškovas prašo pripažinti jam teisę nustatytąja tvarka be atsakovės J. Š. parengti, suderinti ir įregistruoti 6,2882 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1221-5844) dalies atidalinimo po Statiniais ir pagrindinės žemės sklypo naudojimosi paskirties pakeitimo į kitą gyvenamosios teritorijos projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-331-239/2015. Nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė siekia atidalinti žemės sklypą bei sklype esančius statinius, sau nuosavybės teise paliekant sklypo dalį su statiniais, neišskiriant ir vertinant ją kaip likusią neužstatytą sklypo dalį. Todėl atsakovas A. J. 2014-12-14 ieškiniu kreipėsi į teismą siekdamas pakeisti žemės sklypo paskirtį ir žemės sklypo dalį, kuriame yra statiniai įvertinti kaip namų valdą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-331-239/2015 turi tiesioginį ryšį nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-78-804/2015 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes tuo atveju jei bus pakeista žemės sklypo paskirtis tai turės tiesioginės įtakos žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1221-5844, vertei.
Šalies argumentai
Ieškovės J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą tęsti bylos nagrinėjimą. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo argumentas „tuo atveju, jei bus pakeista žemės sklypo paskirtis, tai turės tiesioginės įtakos žemės sklypo vertei“, niekaip nepatvirtina, kad tik atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra vienintelis būdas atsakovui pateikti įrodymų dėl žemės sklypo vertės. Nė vienai iš ginčo šalių papildomo žemės sklypo suformavimas nėra reikalingas, nes šalys sutinka dėl siekiamos atidalyti žemės sklypo dalies priskyrimo ieškovei – atsakovas nesutinka tik su siūlomo žemės sklypo verte, o ne siekia natūra įgyti 1/10 jo planuojamos suformuoti namų valdo sklypo. Atsakovas jokiais kitais būdais tariamai didesnės žemės sklypo dalies vertės neįrodinėja.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 6,2882 ha ploto žemės sklype po jame esančiais statiniais nesuformavus atskiro žemės sklypo bei nepakeitus pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties į kitą gyvenamosios teritorijos bei neįregistravus pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, ši žemės sklypo dalis, priešingai nei teigia ieškovė, negali būti nekilnojamojo turto vertinimo objektu, t.y. nebūtų galima nustatyti šio turto vidutinės rinkos vertės remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei su šiuo įstatymu susijusiomis teisės normomis. Taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, kad nė vienai iš ginčo šalių nėra reikalingas papildomo žemės sklypo suformavimas. Atsakovui toks papildomas žemės sklypo suformavimas yra reikalingas, nes yra garantija, jog ginčas tarp bendraturčių bus išspręstas nepažeidžiant atsakovo teisių ir jam bus priteista jo turimą vertę atitinkanti žemės sklypo dalis ar išmokėta jo turimo turto dalies teisinga kompensacija atitinkanti vidutinę rinkos vertę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012).
CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė sustabdyti bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-331-239/2015, kurioje ieškovas siekia pakeisti žemės sklypo paskirtį ir žemės sklypo dalį, kurioje yra statiniai, vertinti kaip namų valdą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tik priėmus teismo sprendimą minėtoje civilinėje byloje ir nustačius žemės sklypo paskirtį bei paaiškėjus jo vertei, bus galima išnagrinėti civilinę bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atskirajame skunde ginčijama ši pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą teigiant, jog ginčo šalims papildomo žemės sklypo suformavimas nėra reikalingas, nes šalys sutinka dėl siekiamos atidalyti žemės sklypo dalies priskyrimo ieškovei, o atsakovas nesutinka tik su siūlomo žemės sklypo verte. Todėl civilinės bylos sustabdymas yra netikslingas, nes žemės sklypo vertę atsakovas gali įrodinėti kitais būdais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl žemės sklypo paskirties.
Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinus ieškovo civilinėje byloje e2-331-239/2015 teisę nustatyta tvarka be atsakovės J. Š. parengti, suderinti ir įregistruoti 6,2882 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1221-5844) dalies atidalinimo po Statiniais ir pagrindinės žemės sklypo naudojimosi paskirties pakeitimo į kitą gyvenamosios teritorijos projektą ir minėtus veiksmus atlikus, galimai pasikeistų ir prašomo atidalinti žemės sklypo vertė. Nurodyta aplinkybė, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, turės teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būtina žinoti tikslią turto vertę.
Ieškovės teigimu, atsakovas įrodinėti kitokią žemės sklypo vertę gali ir kitokiais būdais, todėl nėra jokios būtinybės sustabdyti nagrinėjamą bylą. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Priešingai nei teigia apeliantė, tik įvertinus žemės sklypo dalį, esančią po statiniais, bus galima iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjamoje byloje ir atkurti teisinę taiką tarp jų. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-331-239/2015, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį nei priėmė pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl bylos sustabdymo. Kiti apeliantės nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai paaiškinimai neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti šį civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrą pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, todėl galėtų būti svarstytinas ir bylų sujungimo klausimas (CPK 136 str. 4 d.), o ginčo šalys turi teisę pateikti tokį prašymą teismo pirmininkui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.