Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3288-816/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-08-06
Bylos Nr.: eI-3288-816/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01479-2019-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Pareiškėjas: J. J.
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Simas Šuminas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-3288-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01479-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3; 29.9; 51.1; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,dalyvaujant atsakovo atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA arba Agentūra) dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 21R-226 (AG-163/02-2019), 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 8 d. raštą Nr. BRK-491; 3) priimti naują sprendimą ir įpareigoti NMA atidėti susidariusios 30 000 eurų skolos išmokėjimą nuo 36 iki 24 mėnesių arba kitam leistinam maksimaliam laikotarpiui, 4) įpareigoti NMA suteikti galimybę pareiškėjui praėjus atidėtam skolos grąžinimo laikotarpiui išmokėti skolą dalimis.

Nurodo, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punktu Agentūra turi teisę spręsti dėl termino, kurį lėšos turi būti grąžintos, atidėjimo.

Pareiškėjas pažymi, kad, pastebėjęs juridinio asmens ydingai parengtą verslo planą, dėjo maksimalias pastangas, bet kokiais būdais pasiekti šiame ydingame plane nurodytus rodiklius, skolinosi lėšas iš kitų asmenų ir naudojo savo asmenines lėšas, nors, teikiant šį verslo planą Agentūrai, verslo planą rengusi įmonė pareiškėją informavo, jog bus naudojamos kredito lėšos. Mano, jog Agentūra yra atsakinga už kilusias pasekmes, kadangi patvirtino ydingai parengtą verslo planą ir išmokėjo paramos lėšas pareiškėjui. Pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas, neturėjo patirties paramos gavime ir administravime, todėl ir kreipėsi į kompetentingus asmenis – juridinį asmenį UAB „Idus“ ir konsultavosi su Agentūros specialistais. Tačiau nei vienas iš Agentūros specialistų, vertindami pareiškėjo pateiktą paraišką paramai gauti, nepastebėjo, kad įgyvendinti verslo plane nurodytus tikslus nėra jokių realių galimybių, jie nėra objektyviai įgyvendinami. Todėl, pareiškėjo nuomone, ir Agentūra įvertinusi, kad šioje situacijoje galimai yra ne vien tik jo paties, bet ir Agentūros specialistų kompetencijos trūkumo ar kaltės, turėtų vertinti jo situaciją ne tik vadovaudamasi išimtinai teisės aktais ir griežtu teisiniu reguliavimu, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgiant į tai pareiškėjas mano, jog sprendimas atidėti skolos grąžinimo terminą galėjo būti priimtas.

Tiek Komisija, tiek ir Agentūra remiasi iš esmės vien tik formaliu teisės aiškinimu, neatsižvelgdamos į individualias situacijos aplinkybes, neįvertindamos jog itin dideles pastangas dėjęs ūkininkas ne tik privalės greitu metu grąžinti jam itin didelę sumą, tačiau ir bus priverstas nutraukti savo ūkinę veiklą, nes tokios sumos grąžinimas per tokį trumpą laiką lemtų jo ūkio bankrotą. Būtent todėl vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir Agentūros diskrecijos teisę būtina atsižvelgti ne tik į teisinį reglamentavimą, kuris kaip jau nurodyta taip pat suteikia galimybę atidėti skolos grąžinimo terminą, tačiau ir į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, atskirti teisingumą, nuo teisėtumo.

Agentūra atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punktas nenumato grąžintinų lėšų mokėjimo atidėjimo. Išmokėtų lėšų susigrąžinimo teisinis reguliavimas, numatytas Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse, Agentūrai yra privalomas ir ji neturi galimybės nuo jo nukrypti, todėl leidimas atidėti skolos mokėjimą nėra Agentūros diskrecijos teisė. Agentūra turi diskrecijos teisę, pavyzdžiui, įvertinusi konkrečios situacijos aplinkybes, priimti sprendimą dėl sankcijos dydžio. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – LVAT) praktika, pvz. 2012-05-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A495-1570/2012. Be to, jei diskrecijos teisė būtų suprantama taip, kaip skunde nurodo pareiškėjas, kiltų grėsmė viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) įtvirtintiems viešojo administravimo principams: viršenybės, t. y. administraciniai aktai visais atvejais turi būti pagrįstas įstatymais, objektyvumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo.

Atsiliepimas

Pažymi, kad Agentūra motyvuotai atsakė į pareiškėjo prašymą, raštas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisinio reglamentavimo nuostatomis, todėl jis visiškai atitinka VAĮ reikalavimus ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo prašymo atidėti susidariusios 30 000 eurų skolos (grąžintinos paramos) sumokėjimą nuo 36 iki 24 mėnesių arba kitam leistinam maksimaliam laikotarpiui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. Agentūrai pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti susidariusios 30 000 eurų skolos išmokėjimą nuo 36 iki 24 mėnesių arba kitam leistinam maksimaliam laikotarpiui; suteikti informaciją, ar, atidėjus 30 000 eurų skolos išmokėjimą 36 ar 24 mėnesių laikotarpiui praėjus, yra galimybė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Agentūra 2019 m. vasario 8 d. raštu informavo pareiškėją, jog Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nenumatyta galimybė atidėti skolos grąžinimo terminą, todėl, atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę, pareiškėjo prašymo atidėti skolos ir palūkanų mokėjimą 24 ar 36 mėnesių laikotarpiui Agentūra tenkinti negali. Taip pat skundžiamame rašte nurodyta, kad Agentūrai gali būti teikiamas prašymas leisti skolą grąžinti dalimis, bei, kad prašymas leisti skolą grąžinti per 24 mėnesių laikotarpį gali būti tenkinamas tik įvertinus skolininko pateiktų finansinių ataskaitų, sudarytų teisės aktų nustatyta tvarka, duomenis ir (arba) kitą skolininko pateiktą informaciją ir įsitikinus pateiktos nurodytos informacijos pagrįstumu.

Pareiškėjas nesutikdamas su Agentūros raštu pateikė skundą Komisijai. Komisija 2019 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-226 (AG-163/02-2019), kuriuo nusprendė pareiškėjo, atstovaujamo advokato Simo Šumino skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas iš esmės pritaria Agentūros pozicijai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. liepos 18 d. akto redakcija) 9 punktas nereglamentuoja grąžintinų lėšų mokėjimo atidėjimo. Grąžintinų lėšų susidariusių, įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 9 punktas reglamentuoja atvejį, kada skolininkas privalomai turi būti informuojamas apie grąžintinas lėšas ir kokiu būdu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą Sprendimą, kuriame, be kita ko, aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka; viešojo administravimo subjektas laikėsi ir Grąžinimo taisyklių 9 punkto reikalavimų, informuodamas apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo. Tad dalis pareiškėjo argumentų nėra susiję su nagrinėjimo šioje byloje dalyku (prašymo atidėti skolos sumokėjimą išsprendimas), t. y. argumentai, susiję su sprendimu su(si)grąžinti paramą, nesudaro nagrinėjimo šioje byloje dalyko.

Esminis ginčas šioje byloje yra kaip minėta pareiškėjo prašymo atidėti susidariusios 30 000 eurų skolos išmokėjimą nuo 36 iki 24 mėnesių arba kitam leistinam maksimaliam laikotarpiui. Grąžintinų lėšų susidariusių, įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 19 punkte, numatyta, kad skolininko prašymu administruojančioji institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589) grąžintų dalimis. Tokiu atveju palūkanos skolininkui skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies. Visa grąžintina suma, mokama dalimis, turi būti grąžinta per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Jeigu negrąžinta suma viršija 30000 eurų, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, įvertinus skolininko pateiktų finansinių ataskaitų duomenis ir (arba) kitą skolininko pateiktą informaciją bei įsitikinus pateiktos nurodytos informacijos pagrįstumu. Grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą.

Teismas, atsižvelgdamas į grąžintinų lėšų susidariusių, įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 19 punktą, sutinka su Agentūros skundžiamame sprendime ir atsiliepime išdėstyta pozicija, kad šiose taisyklėse nėra numatyta galimybė atidėti skolos grąžinimo terminą, tačiau yra galimybė leisti išdėstyti skolą dalimis. Tačiau tam pareiškėjas turi pateikti atitinkamo turinio prašymą ir pateikti šio prašymo sprendimui reikšmingus finansinius duomenimis.

Agentūra 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. BRK-5077 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ informavo pareiškėją apie jo teisę teikti prašymą leisti skolą grąžinti dalimis pagal grąžintinų lėšų susidariusių, įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 19 punktą (Komisijos byla 1 tomas Nr. AG-464/06-2018, b. l. 8–9).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašymo pagal grąžintinų lėšų susidariusių, įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 19 punktą Agentūrai nepateikė.

Agentūra yra viešojo administravimo institucija, kurios veiklai pilna apimtimi taikytinos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių nuostatos, pirmiausia teisėtumo ir įstatymo viršenybės reikalavimai. Pareiškėjo argumentas, kad Agentūra, spręsdama jo prašymą atidėti skolos mokėjimą, pirmenybę turi teikti teisingumui, sąžiningumui ir protingumui ir tenkinti jo prašymą atidėti skolos mokėjimą, nepagrįstas, kadangi esamas teisinis paramos susigrąžinimo reglamentavimas tokių Agentūros teisių nenumato, o kaip minėta, viešojo administravimo subjektai, privalo veikti griežtai laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir neviršyti savo įgalinimų.

Pareiškėjas skunde nurodo LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016 ir 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-492/2015. Teismas, įvertinęs šiose bylose nagrinėjamas faktines ir teisines aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje suformuota administracinių teismų praktika nagrinėjamai situacijai laikytina turinčia precedento galią.

Teismas pažymi, kad tiek Komisija, tiek Agentūra itin išsamiai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo J. J. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Jovita EinikienėTeisėja