Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai M. N. ir jo gynėjams advokatui Marijui Veličkai, advokato padėjėjui Petrui Varkaliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įmonėje, brigadininku, neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. N. 2022 m. gruodžio 4 d. apie 02.00 val. ties gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė smūgį R. N. į juosmens dešinę pusę bei galva vieną smūgį sudavė į veidą, po šio smūgio jai nukritus ant žemės, ne mažiau dviejų kartų spyrė bei rankomis sudavė smūgius R. N. į įvairias kūno vietas, ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusi žaizdomis nosyje ir nosies kaulų lūžiu.

Kaltinamasis M. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 4 d. ar 6 d. su nukentėjusiąja susitiko restorane, su jais restorane buvo dar pora draugų, po to visi turėjo vykti į koncertą. Kadangi nesusirinko pakankamai žmonių, koncertas nevyko, todėl vyko dar į kitą restoraną, o po to draugai pasiūlė jiems visiems vykti pas juos į namus, kažkur (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino. Buvo jau vėlus metas, kažkur prieš 24.00 val., kuomet atvyko į namus pas tuos draugus. Namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Po to R. pradėjo konfliktuoti, ji vis kažkur į lauką išbėgdavo. R. pirma išėjo į lauką, jis nuėjo paskui, ją apsikalbino, ji jam kažkaip sudavė, nepamena, kur ir kaip, tada jis jai sudavė, jie abu krito ant slidaus ledo. Tiksliai dabar negali pasakyti, kiek kartų jai spyrė, kol ji buvo nukritusi. Jis pirmas atsistojo, tada kėlė ją, ji rėkė, jie stumdėsi, tarp jų vyko konfliktas. Jis iš rankos kelis kartus jai sudavė, iš kojos sudavė, buvo susijaudinęs. Anksčiau kaltu neprisipažino, nes buvo labai daug asmeninių priežasčių, bet sąžinės labui nutarė kitaip. Susitarė su R. dėl žalos atlyginimo, jis atsiprašė jos, padarė išvadas, dabar stengiasi tokių situacijų išvengti. Jam žinoma apie nukentėjusiosios civilinį ieškinį, žalos atlyginimo sąlygas aptarė, tai dvipusis susitarimas dėl 5000 eurų sumos, tai normali ir protinga suma. Šiai dienai atlygino jai jau 3000 eurų. Taip pat atlygins civilinį ieškinį ir valstybinei ligonių kasai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji R. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su M. N. susipažino liepos mėnesį, iki įvykio su M. N. bendravo apie 3-4 mėnesius, tai buvo su pertraukomis, retai matydavosi, kartu negyveno. 2022 m. gruodžio 4 d. turėjo praleisti vakarą su M. N. ir jo draugais. Buvo restorane, klube, dar keliose vietose. Vakarą pratęsė pas tuometinę M. N. draugo draugę, svečiavosi ten pirmą kartą. Jie visą vakarą išgėrinėjo palaipsniui, buvo klube, pašokdavo, nebuvo geriama dideliais kiekiais. Būdama pas M. N. draugę namuose ji alkoholio nebevartojo. Ji buvo orientuota, save kontroliuojanti, blaiviai mąstanti. Ji norėjo jau vykti namo, kadangi dėl tuo metu suvartoto alkoholio kiekio ir nepažįstamos kompanijos jautėsi nesaugiai. Bandė išeiti, paprašė daiktų, bet M. pasitiko ją prieš išeinant iš laiptinės ir ją sustabdė. Tuo metu jie norėjo nuraukti ryšius dėl asmeninių priežasčių. Jis paklausė jos, ar ji jį palieka, ji pasakė, kad taip, ir tada prasidėjo smūgiai. Viskas vyko lauke, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai jis ją mušė, jie buvo dviese. Pirmas smūgis buvo iš galvos į galvą, nuo smūgio ji parkrito. Greičiausiai su šituo smūgiu jai lūžo nosis. Jis ją pakėlė už plaukų, pradėjo spardyti. Jis smūgiavo jai rankomis, spardė iš kojų. Tai buvo pasikartojantys smūgiai. Negali pasakyti, kiek buvo smūgių. Skaudžiausi smūgiai buvo į galvą ir į nosį. Atsimena tą skausmą, suprato, kad neturi šansų pasipriešinti. Kai parkrito, girdėjo M. N. draugę sakant „paleisk ją“, bet jos nematė. Jo draugė nusivedė N. į vidų greičiausiai, o ji liko gulėti, nes bijojo tolesnės eigos. Išgirdo moters balsus iš balkono, tai galimai ta moteris, kuri šiandien atėjusi (liudytoja G. U.). Stengėsi surasti pagrindinę gatvę. Būdama lauke paskambino savo šeimos draugui, nes jautė, kad gali prarasti sąmonę, buvo tamsus paros metas. Kalbėjo su juo, kol nutrūko ryšys. Pasakė, kad ją sumušė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) rajone. Tuomet pajuto, kaip „atsijungė“. Jos rūbai visi kruvini buvo. Ji nusifotografavo iš greitosios pagalbos automobilio. Pirma nuotrauka iš greitosios pagalbos automobilio, o antra nuotrauka iš klinikų, palatos. Kitos nuotraukos darytos kitą dieną. Jos rūbai nufotografuoti, at jų matomas kraujas. Po sumušimo jos būklė buvo sunki. Jai yra lūžusi nosis, pertvara, padidėjusi sloga. Dar nėra atlikta operacija, nes tam ji neturi pinigų. Šiuo metu jai ant veido yra linkęs randas, ji jaučia diskomfortą. Norėtų operacijos, kad nejausti diskomforto, nes turi kiekvieną rytą jį maskuoti, randas nepašalintas. Gydymas buvo rimtas, jai reikėjo masažų, vaistų, tindavo nosis, galvodavo, kad „sprogs veidas“. Tuo metu negalvojo, kad jai prireiks išrašų, paslaugų kainų. Buvo emociškai sužlugdyta, negalėjo dirbti. Buvo kirpėja, dėl įvykio prarado daug klientų, šiuo metu yra bedarbė. Ji jaučiasi sutraumuota, bijo, kad tai nepasikartotų. Po įvykio su M. kontaktas buvo. Iš pradžių jis prisipažino jos tėvams, norėjo atlyginti žalą, po to pradėjo sakyti, kad nieko nepadarė. Po to M. mama pervedė jai 1000 eurų (3 t., b. l. 88–93).

Liudytoja G. U., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), 3 aukšte. Jos buto langai išeina į laiptinės pusę. Ji viską stebėjo per langą iš savo namų. Gal septyni metrai atstumas nuo jos lango iki ten, kur viskas vyko, iš viršaus dešimt metrų. Pradžioje išgirdo vyrišką balsą, priėjusi prie lango pamatė vyrą ir moterį. Moteris buvo su paltuku, lyg su aukštakulniais, ilgais plaukais. Ji išėjo į balkoną, kur toliau stebėjo minėtus asmenis. Girdėjo, kaip vyriškis intensyviai kažką aiškino, moteris stengėsi eiti. Jis ėjo jai iš paskos, užkirto jai kelią, gestikuliavo. Jis suėmė moterį už galvos ir iš savo galvos trenkė jai į galvą. Ji nukrito ir nejudėjo, jis pradėjo ją spardyti. Buvo suduoti mažiausiai trys smūgiai iš kojos. Pagal tai, kaip gulėjo, pasirodė, kad jis spyrė jai į galvą. Ji (G. U.) sušuko, kad iškvies policiją, jis į ją pažiūrėjo. Minėta moteris po kurio laiko atsistojo ir bandė eiti. Iš trečios laiptinės išėjo kita moteris, ji buvo su šlepetėmis, ir paskui tą moterį išėjo vyras. Naktį einant prie laiptinės užsidega šviesa, todėl ji sprendė, kad visi išėjo iš tos pačios laiptinės, kad visi iš tos pačios kompanijos. Jie užėjo už namo kampo ir jų nebesimatė. Anksčiau asmenų neteko matyti. Ryte šalia laiptinės buvo kraujo bala (3 t., b. l. 88–93).

Liudytojas M. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su R. N. yra draugai, buvę kolegos. 2022 m. gruodžio 4 d. įvykį, kuomet buvo sumušta R. N., prisimena puikiai. Tą dieną jis nuolat su ja susirašinėjo. Prisimena, kad ji lyg buvo susitikusi su savo draugu, vardo neatsimena, ir kažkur vakarieniavo. Tai buvo ankstyvas vakaras, kiek prisimena, tai gali būti apie 19.00 val. Kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, dėl laiko gali klysti. Tą patį vakarą, tačiau jau buvo tikrai vėlu, nes jis jau miegojo, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. N. ir su juo bendravo nuolat verkdama. Paklausus, kas atsitiko, R. N. atsakė, kad ją sumušė. Jis jos paklausė, kur ji yra, ji jam atsakė, kad išeis į pagrindinį kelią ir tuomet pasakys, bei dar pasakė žodį „(duomenys neskelbtini)“. Po žodžio „(duomenys neskelbtini)“ pokalbis nutrūko. Jis jai dar skambino, tačiau ji jau neatsiliepė. Kadangi buvo nakties metas, jis jai dar skambino, nerimavo dėl jos. Laukė jos skambučio. Praėjus apie pusvalandžiui laiko, jam R. N. vėl paskambino ir jį informavo, kad ji šiuo metu yra greitosios automobilyje ir ją veža į Kauno klinikų priėmimą. Pokalbio metu ji jo prašė, kad jis ją po apžiūros atvažiuotų pasiimti. Jis sutiko padėti ir toliau laukė jos skambučio, kada reikės ją pasiimti. Sulaukęs skambučio, nuvyko į priėmimą ir paėmė R. N.. Pastarajai įlipus į automobilį, matėsi, kad ji buvo akivaizdžiai neblaivi bei labai linksma. Ant jos veido, o tiksliau ant jos nosies, matė užklijuotą pleistrą. Jis jos neklausė, kas jai buvo, kad ji nesinervuotų. Jis R. N. vežė į jos namus. Daugiau su R. N. apie įvykį, kuomet ją sumušė, jis nekalbėjo, jos neklausinėjo (1 t., b. l. 125–128).

Liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. N. ji pažįsta apie du metus, kartu dirbo kirpykloje. Naktį R. N. per programą „(duomenys neskelbtini)“ jai atsiuntė savo nuotrauką. Atsiųstoje nuotraukoje ji matė, kad R. N. yra kruvinu veidu. Ji iš karto R. N. paskambino. Pokalbio metu R. N. ji paklausė, kas ją sumušė, ji jai iš karto pasakė, kad M. (R. N. taip vadindavo M. N.). Kuomet ji pasakė, kad ją sumušė M., ji net nenustebo, nes ji žinojo, kad tą vakarą jie lyg turėjo eiti į koncertą, ar kur, neatsimena, tačiau tikrai žinojo, kad jie turėjo tą vakarą susitikti. Pokalbis su R. N. truko labai trumpai, nes kaip suprato, ji buvo ligoninėje. Taip pat R. N. pokalbio metu minėjo, kad kuomet ją sumušė M., ją kažkas kažkur rado. Daugiau tą vakarą nekalbėjo. Apie tai, kad M. galėjo sumušti R. N., ji net nesuabejojo. Prisimena, kad ankščiau darbe kalbėdavo su R. N. apie M., tai ji R. N. sakydavo „pamatysi, dar nuo jo į snukį gausi“, o ji ja netikėdavo. Po kažkiek laiko, kuomet R. N. grįžo į darbą, ji su ja kalbėjo. R. N. jos klausė, ką jai daryti, ar kreiptis į policija dėl minėto įvykio, ar ne. Ji R. N. sakė, kad jei kreipsis tai, kad nusiteiktų, kad bus ilgas procesas. Apie patį įvykį R. N. neklausinėjo (1 t., b. l. 131–134).

Liudytoja V. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra R. N. mama. Apie 2022 m. gruodžio 4 d. įvykį sužinojo galbūt kitą dieną ar tai po kelių dienų, dabar tiksliai to pasakyti negali. Jos dukra D. N. jai parodė dukters R. nuotrauką. Nuotrauka buvo daryta priėmimo skyriuje. Nuotraukoje matėsi, kad R. N. nosis buvo užklijuota bei kruvina, o veidas patinęs. Pamačiusi nuotrauką, ji labai išsigando. R. N. atrodė tikrai negražiai. Dukros D. N. paklausus, kas atsitiko R., D. N. tikslių aplinkybių nežinojo, todėl jos kartu nuvyko pas R.. Būnant pas R. namuose, R. jai ir D. N. papasakojo, kad ji kartu su draugu M. N. buvo pas pažįstamą merginą bute ir ten šventė. Supratusi, kad jau užtenka švęsti, nusprendė vykti į namus. Viena išėjo iš buto, o jai išėjus ją pasivijo M. N., kuris ant jos buvo dėl kažkokios priežasties supykęs. Taip pat R. N. pasakojo, kad M. N. ją sumušė. Mušimas vyko kojų spyriais, į įvairias kūno vietas. Daugiau jai nesakė, ką M. N. jai darė, tačiau, kaip ir minėjo, R. N. akcentavo kojų spardymą. Kiek smūgių buvo spirta, neklausė. Taip pat R. N. nurodė, kad įvykį matė kažkokia moteris, kas ji tokia, nežino, kuri liepė nustoti ją spardyti. Iš dukros pasakojimo suprato, kad ji pati visų aplinkybių tiksliai neprisimena, nes kaip suprato, R. N. buvo vartojusi alkoholinių gėrimų, o vėliau po suspardymo jautėsi tikrai blogai, buvo praradusi sąmonę. Tą pačią dieną, kuomet dar buvo pas dukrą namuose, dukra R. paskambino M. N. ir pasikvietė jį atvykti pas ją į butą. R. M. N. pasikvietė į butą dėl to, kad ji su kita dukra buvo pas R.. Pastarajai dėl to buvo saugiau. Į butą atvykęs M. N. tik įėjęs į butą, kiek girdėjo, sakė „protu nesuvokiamas dalykas, kaip tai galėjo įvykti“ bei pamatęs, kad R. bute yra ne viena, išėjo iš buto. Jam išėjus, R. dar jam skambino, kad sugrįžtų į butą pakalbėti, tačiau šis atsisakė kalbėti, suprasdamas, kad R. bute yra ne viena. Jai perėmus iš R. mobilaus ryšio telefoną, jam pasakė, kad visko gyvenime būna, tačiau atlygink žalą dėl R. sulaužytos nosies ir jokių pretenzijų niekas neturės. Pokalbio metu M. N. nurodė, kad viską sutvarkys ir atsiskaitys, nes jis žinojo, kad pareiškimo policijoje dar nėra (1 t., b. l. 137–140).

Liudytoja G. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji A. A., M. N. ir R. N. pažįsta tik iš matymo. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau tai buvo žiemos metas, ji su minėtais asmenimis (duomenys neskelbtini) mieste susitiko pirmą kartą. Koks tuo metu laikas buvo, tikrai negali pasakyti, tačiau žino, kad tai buvo žiemos metas. Galėjo būti gruodžio mėnuo, nes tai buvo prieš šventes. Ji pirmą kartą susitikusi su A. dviese nuvyko į Kaune esantį klubą „(duomenys neskelbtini)“ ir ten susitiko su R. N. ir M. N.. Juos matė pirmą kartą. Su jais susitiko, nes, kaip suprato, jos pažįstamas A. yra jų draugas. Pabuvę klube, visi norėjo pratęsimo ir ji pasiūlė, kad visi gali vykti pas ją į namus, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kai buvo klube, R. N. jau gerai „plūduriavo“ ir jos draugas M. N. norėjo išvykti iš klubo. Visi su taksi vyko į jos namus. Vykstant į jos butą, dar sustojo parduotuvėje, kokioje, neatsimena, pirkti alkoholinių gėrimų. Nusipirkę alkoholinių gėrimų, vyko į jos butą. Atvykus į butą, ji pasiūlė susėsti svetainėje. Paskui nuėjo nusiplauti rankų ir nuėjo į virtuvę paimti taurių, nes visų klausė, kas ką gers. Grįžusi atgal į svetainę pamatė, kad bute nebėra R. N.. Ji vaikinų paklausė, kur išėjo R. N.. Jos draugas jai sakė, kad R. N. lyg išvažiavo pas draugę. Prisimena, kad jau su taksi važiuojant pas ją į butą, R. N. su kažkuo susirašinėjo. Sužinojusi, kad R. N. išėjo iš buto, ji daugiau nesidomėjo, kur R. N. yra. R. N. išėjus, vaikinai taip pat pas ją bute neliko. R. N. išėjus iš buto, jai iš paskos į lauką niekas nėjo. Apie tai, kad prie jos gyvenamo namo būtų sumušta R. N., ji nieko nežino, to nematė (1 t., b. l. 109–112).

Iš 2023 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40–45).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2784/2022(02) matyti, kad R. N. nustatyta žaizdos nosyje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 179–180).

Iš specialisto Juozo Vėlavičiaus paaiškinimo matyti, kad specialisto išvadoje G 2784/2022(02) R. N. konstatuoti sužalojimai veide, o būtent muštinės žaizdos nosyje ir nosies kaulų lūžiai netraktuotini kaip būdingi griuvimui atsitrenkiant veidu į plokštumą, nes vertinant visumą, griuvimo atveju nebūtų apsiribota vien nosies sužalojimu. Įprastai sužeidžiamos ir kitos veido zonos ties iškiliais kaulais: smakras, skruostai, antakiai, kakta. Be to, griūnant neišvengiama sužalojimų delnuose, dilbiuose alkūnėse, keliuose (1 t., b. l. 147–151).

Nukentėjusiosios R. N. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai (2 t., b. l. 10–13).

Iš Viešosios įstaigos Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2022 m. gruodžio 4 d. 02.42 val. Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). R. N. apžiūros metu fiksuota nosies žaizda (1 t., b. l. 185–187).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Tiesiogiai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. N.

kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad jis 2022 m. gruodžio 4 d. apie 02.00 val., ties gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. N. nesunkiai sutrikdė sveikatą, yra įrodyta visiškai.

Kaltinamojo M. N. kaltė įrodyta, visų pirma, jo paties prisipažinimu, kad 2022 m. gruodžio 4 d., prie (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme tarp jo ir nukentėjusiosios R. N. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis rankomis ir kojomis sudavė jai kaltinime nurodytus smūgius į įvairias kūno vietas, taip sutrikdydamas jai sveikatą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuri nurodė, kad tarp jos ir M. N. kilus žodiniam konfliktui, M. N. iš savo galvos trenkė jai į galvą, po ko jai parkritus, jis ją pakėlė ir pradėjo spardyti, smūgiuoti rankomis, tokiais savo veiksmais sulaužydamas jai nosį. Analogiškas aplinkybes nurodė ir konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios pastabėjusi kaimynė, liudytoja G. U., kuri patvirtino, kad nukentėjusiajai einant iš laiptinės, kaltinamasis užkirto jai kelią, būnant lauke, tarp jų kilus konfliktui, jis suėmė nukentėjusiąją už galvos ir iš savo galvos trenkė jai į galvą, dėl ko nukentėjusioji parkrito, ir tuomet pradėjo ją spardyti, suduodamas jai mažiausiai tris smūgius. Tai, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą, patvirtino ir liudytojas M. Ž., kuriam nukentėjusioji paskambino iškart po to, kai buvo sumušta. Liudytojas nurodė tą dieną pasiimdamas nukentėjusiąją iš ligoninės matęs ant jos nosies užklijuotą pleistrą. Nukentėjusiosios R. N. mama, liudytoja V. L. bei nukentėjusiosios kolegė, liudytoja A. L., taip pat patvirtino matę priėmimo skyriuje darytą nukentėjusiosios nuotrauką, kurioje buvo matoma jos pleistru užklijuota nosis, jos veidas buvo kruvinas, nukentėjusioji taip pat pati joms pasakė, kad ją sumušė kaltinamasis M. N.. Nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2784/2022(02), kurioje nurodyta, kad R. N. nustatyta žaizdos nosyje, nosies kaulų lūžis, šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis ir yra laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 179–180).

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajai kojomis bei rankomis, smūgiuodamas į itin gyvybiškai svarbų organų – galvą, elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiajai sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo M. N. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį pagrindai ir motyvai

Nagrinėjamoje byloje prokurorė, nukentėjusioji R. N. bei pats kaltinamasis M. N. prašė teismo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

M. N. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. N. ir nukentėjusioji R. N. teismui patvirtino, kad jie susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam M. N. nukentėjusioji neturi (4 t., b. l. 45). Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis M. N. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 113–114), duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikaltimų - nėra. Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą, taip pat atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos patirtą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo (4 t., b. l. 45, 65, 71), todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo M. N. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis M. N., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. N. civiliniame ieškinyje prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo M. N. 5920 Eur turtinės žalos, 7 000 Eur jos patirtos neturtinės žalos bei išlaidas, susijusias su advokato pagalba. (3 t., b. l. 52–60). Ieškinyje dėl turtinės žalos nurodo, kad įvykio metu buvo krauju sutepti ir sugadinti R. N. rūbai: kostiumas, kurio vertė – 150 Eur bei kailiniai, kurių vertė, įvertinus tai, kad jie buvo naudoti – 350 Eur. Be to, R. N. būdama nedarbinga ir gydydamasi turėjo pirkti vaistus, tepalus dėl sumušimų. Buvo perkami tvarsčiai, Traumel tepalas, Bepanten tepalas, antiseptikai žaizdoms prižiūrėti. Vaistų kaina sudarė apie 100 Eur. Siekdama išsiaiškinti dėl galimybės atstatyti nosies kaulus bei pašalinti esamą randą nosies srityje nukentėjusioji kreipėsi konsultacijos į plastikos chirurgus, gydytojo konsultacija kainavo 70 Eur. Jai buvo paaiškinta, kad nosies pertvaros operacija gali kainuoti apie 3500-4500 Eur (vidurkis 4000 Eur). Be to, papildomai kainuos pooperacinis gydymas, rando šalinimas lazeriu, kas gali kainuoti nuo 1000 Eur iki 1500 Eur (vidurkis 1250 Eur). Tokiu būdu, dėl neteisėtų M. N. veiksmų R. N. patyrė ne mažiau kaip 5250 Eur išlaidų dėl nosies atstatymo gydymo. Bendra turtine žala sudaro: sugadinti rūbai – 500 Eur; vaistai – 100 Eur; gydytojo konsultacija – 70 Eur; nosies pertvaros korekcijos, randų šalinimo išlaidos – 5250 Eur, viso – 5920 Eur.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad R. N. dėl nusikalstamos veikos patyrė kūno sužalojimus, buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Vertinant įvykio aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, smurtą vartojo prieš savo buvusią draugę ir merginą. Jai pargriuvus ant žemės, toliau mušė ją rankomis ir spardė kojomis. Bejėgiškoje būklėje paliko žiemos metu, esant minusinei temperatūrai, sumuštą, vieną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tik laimingo atsitiktinumo dėka, kuomet R. N. dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto ir padarytų sumušimų prarado sąmonę, buvo pastebėta atsitiktinio vairuotojo ir jai buvo iškviesta pagalba, galimai tokiu būdu buvo išgelbėta jos gyvybė. Nei po įvykio, nei šiai dienai kaltinamasis R. N. neatsiprašė. Dėl patirtų kūno žalojimų R. N. buvo nedarbinga ilgą laiko tarpą, dėl sumušto veido ir akivaizdžiai matomų kūno sužalojimų negalėjo rodytis viešai, susitikti su draugais, artimais giminaičiais, kadangi jautėsi nepatogiai. Padaryti kūno sužalojimai, randai matosi iki dabar. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai vertintini kaip brutalūs ir turintys įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, kurią R. N., atsižvelgdama į patirtą fizinį skausmą, patirtas traumas, dvasinius išgyvenimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, vertina 8000 Eur. Įvertinus tai, kad 1000 Eur yra atlyginta, prašo priteisti iš kaltinamojo 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje pateikto 2024 m. birželio 25 d. susitarimo dėl susitaikymo, žalos atlyginimo ir atleidimo nuo atsakomybės baudžiamojoje byloje Nr. 1-207-946/2024 matyti, kad M. N. įsipareigojo susitarimo pasirašymo metu perduoti R. N. 3000 Eur grynaisiais pinigais. Be to, per 30 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos perduoti R. N. 2000 Eur grynais pinigais, iš viso per du mokėjimus atlygindamas R. N. 5000 Eur turtinės žalos, neturtinės žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų. R. N. patvirtino, kad M. N. perdavus iš viso 5000 Eur, jai bus atlyginta patirta turtinė ir neturtinė žala bei išlaidos teisinėms paslaugoms ir M. N. ji neturės jokių pretenzijų dėl 2022 m. gruodžio 4 d. įvykio ir jo padarinių (4 t., b. l. 45). Iš 2024 m. liepos 12 d. R. N. rašto matyti, kad ji patvirtino gavusi iš M. N. mamos D. G. 2000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-207-946/2024. Patvirtina, kad su ja yra pilnai atsiskaityta pagal 2024 m. birželio 25 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo ir ji neturi jokių pretenzijų M. N. dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-207-946/2024 tirto įvykio (4 t., b. l. 69).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad už nukentėjusiosios R. N. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 146,52 Eur sumą. Be to, 2022 m. gruodžio 6 d. R. N. (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktos ambulatorinės ortopedo traumatologo bei radiologo konsultacijos dėl krūtinės ląstos sumušimo, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 46,04 Eur sumą. Civiliniame ieškinyje Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 192,56 Eur patirtų išlaidų už nukentėjusiosios R. N. gydymą iš kaltinamojo M. N. (1 t., b. l. 92–94).

Iš AB Swedbank banko pateikto išrašo matyti, kad 2024 m. birželio 28 d. D. G. M. N. vardu atliko 192,56 Eur pavedimą Kauno teritorinei ligonių kasai, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-207-946/2024 (4 t., b. l. 65).

Atsižvelgiant į tai, kad M. N. atlygino turtinę žalą tiek Kauno teritorinei ligonių kasai, tiek nukentėjusiajai R. N., nukentėjusioji R. N. patvirtino žalos atlyginimą, nurodydama, kad pretenzijų kaltinamajam nebeturi, todėl dalyje dėl civilinių ieškinių baudžiamasis procesas nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinė plokštelė su nukentėjusios R. N. bei liudytojo A. A. mobiliojo ryšio telefono išklotinėmis, saugoma byloje (3 t., voke, prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. N. išaiškinti, jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Procesą dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiosios R. N. civilinių ieškinių nutraukti.

M. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su nukentėjusios R. N. bei liudytojo A. A. mobiliojo ryšio telefono išklotinėmis, saugomą byloje (3 t., voke, prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.