Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje J. P., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., 2014 m. sausio 31 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. P. 2019 m. balandžio 7 d. apie 13.00 val. buto virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė kumščiu vieną smūgį R. P. į veidą, šiuo savo veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. P. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad apie 2013 m. vasario 14 d. jis su nukentėjusiąja išsituokė ir pasidalino turtą. Po santuokos nutraukimo jis liko gyventi R. P. priklausančiame bute. Jis gyvena viename kambaryje, o ji gyvena kitame kambaryje. Su žmona maitinasi atskirai, kiekvienas atskirai disponuoja savo pinigais, perka sau asmeninius daiktus, bendrų lėšų neturi, bute gyvena dviese su buvusia žmona. Su ja dažnai konfliktuoja dėl buitinių dalykų. Su R. P. gyvena kaip kaimynai, artimų santykių nėra. 2019 m. balandžio 7 d. jis buvo išgėręs apie 2 litrus stipraus (7,5 proc. stiprumo) alaus. Nors nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs, tačiau dažė namo laiptinę. Laiptinėje susibarė su buvusia žmona dėl jos naujo draugo. Jis nuėjo į buto virtuvę. Netrukus atėjo ir buvusi žmona, kuri virtuvėje pradėjo priekaištauti, kad jis girtauja. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervinęs nesusivaldė ir tyčia smogė kumščiu vieną smūgį šalia stovinčiai R. P. į veidą. Smogė stipriai. Dėl suduoto smūgio R. P. jautė fizinį skausmą, kadangi ji ranka susiėmė veidą ir pradėjo rėkti, verkė. Nematė, kur kumščiu pataikė R. P. į veidą. Ji iš karto telefonu iškvietė pagalbą. Jis negirdėjo, ką R. P. pasakė policijai. Po konflikto jis vėl nuėjo dažyti laiptinę. Netrukus atvykę pareigūnai jį sulaikė ir nustatė 2,38 promilių girtumą. Supranta, kad smogdamas kumščiu vieną smūgį R. P. į veidą, jai sukėlė fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi (b. l. 47-48, 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentusioji R. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. apie 13.00 val. jai grįžusi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), virtuvėje prie stalo rado sėdintį neblaivų buvusį sutuoktinį J. P.. Jie gyvena tame pačiame bute. Jai pradėjus priekaištauti J. P. dėl girtavimo, jis atsistojo ir vieną kartą kumščiu smogė jai į veidą bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. P. jai sveikatos nesutrikdė, tik sukėlė fizinį skausmą, todėl pas medicinos ekspertus vykti atsisakė. Nurodė, kad J. P. smurtauja jau ne pirmą kartą (b. l. 22).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus protokole – pareiškime nurodyta, kad R. P. pranešusi apie įvykį parodė, jog 2019 m. balandžio 7 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , neblaivus buvęs sutuoktinis J. P. 1 kartą smogė kumščiu jai į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 4 – 10).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpoje (b. l. 12 – 14).

J. P. asmens duomenų pažyma nustatyta, jog J. P. ir R. P. yra buvę sutuoktiniai (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. P., suduodamas ranka vieną smūgį į veidą R. P., nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. P. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2019 m. balandžio 7 d. apie 13.00 val. virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su buvusia sutuoktine – R. P., tyčia smogė kumščiu vieną smūgį šalia stovinčiai R. P. į veidą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. P. tarpusavio konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė jai į veidą dėl ko ji jautė skausmą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame protokole – pareiškime nurodyta, kad policijos pareigūnams R. P. pranešusi apie įvykį paaiškino, jog 2019 m. balandžio 4 d. apie 13.00 val., grįžusiai į namus, esančius (duomenys neskelbtini), namuose buvęs neblaivus sutuoktinis J. P. jai vieną kartą smogė kumščiu į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo R. P., pasitvirtino.

Kaltinamasis J. P. susinervinęs, sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai vieną smūgį R. P.. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį kumščiu), veiksmų intensyvumą (smūgis stiprus), pats kaltinamasis parodė, jog smūgį buvusiai sutuoktinei R. P. smūgį sudavė stipriai, suprato, kad šiai skaudėjo, nes ji susiėmė rankomis veidą, pradėjo rėkti ir verkti. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėtajai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuojama, kad R. P. patirtas fizinis skausmas yra J. P. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pats kaltinamasis nurodė, jog sudavė smūgį susinervinęs, smūgis buvo stiprus, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veidą, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. J. P. yra nukentėjusiosios buvęs sutuoktinis, jie neveda bendro ūkio, t. y. jis nėra laikomas nukentėjusiosios šeimos nariu. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad J. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 56 – 58, 60 – 61).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. P. – teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 29 – 30, 31 – 33), baustas administracine tvarka (b. l. 34 - 37), bedarbis (b. l. 39), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 41). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog J. P. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas J. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 7 d. 14.00 val. iki 2019 m. balandžio 8 d. 11.05 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 43, 44).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52 – 53) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę J. P. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 7 d. 14.00 val. iki 2019 m. balandžio 8 d. 11.05 val. (viena para), išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį J. P. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam J. P. ir nukentėjusiajai R. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.