- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-793-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Petro Jaržemskio ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-36-522/2008 pagal pareiškėjos L. Č. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo M. K. dėl teisių pripažinimo bei praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. Č. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. K. po tėvo L. B. mirties paveldėjo jo turtą; nustatyti, kad S. K. praleido prašymo padavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. B. žemės sklypą terminą dėl svarbių priežasčių ir terminą atnaujinti. Nurodė, kad ji yra S. K. ir E. M. dukra. Po motinos mirties tėvas vedė F. K. , su kuria gyveno iki pastarosios mirties. 1988 m. rugsėjo 28 d. F. K. mirė, vaikų ji neturėjusi. S. K. mirė 1997-01-02. Nurodė, kad po tėvo mirties ji paveldėjo ne visą tėvo turtą, nes tėvas S. K. kaip mirusiosios F. K. turto paveldėtojas turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir susigrąžinti jo sutuoktinės tėvo L. B. iki okupacijos turėtą 11,7 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas prašymo nepadavė, nes sunkiai sirgo, todėl, įrodžius, jog F. K. paveldėjo tėvo L. B. turtą, pareiškėja įgytų turtinę reikalavimo teisę, numatytą CK 5.1 str. 2 d. Teigė, kad, remiantis „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 str. 1 d., mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad jis yra padavęs prašymą Žemėtvarkos skyriui grąžinti L. B. žemę, bet jam nebuvo atsakyta. Pažymėjo, kad jis nepretenduoja į teisę atkurti nuosavybės teises į L. B. žemę.
Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, įrodančių, kad F. K. paveldėjo tėvo L. B. turtą. Remiantis „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 str. 1 d., S. K. nelaikytinas asmeniu, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-36-522/2008 pagal L. Č. prašymą atnaujinti praleistą terminą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nutraukė. Nustatė, kad F. K. ir jos sutuoktinis S. K. nepadavė prašymo iki įstatymo nustatyto termino, t.y. 2001-12-31, o, jį praleidus, nesikreipė dėl šio termino atnaujinimo. Nurodė, kad pirmiausia, reikėjo kreiptis su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, ir tik vėliau atsiranda pareiškėjui teisė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo dėl svarbių priežasčių. Esant Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvadai, kad yra būtinas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, pareiškėja galėtų kreiptis į teismą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Č. atskiruoju skundu prašė Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 birželio 20 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą, prašymui dėl nuosavybės teisių atstatymo pateikti. Nurodė, kad F. K. ir S. K. turėjo teisę paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau to nepadarė, todėl pareiškėja, remiantis CK 5.1 str. 2 d., kaip teisėta paveldėtoja turi teisę įgyvendinti turtinę teisę vietoj mirusių F. K. ir S. K. . Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės turi tęstinumą. M. K. 2000-07-24 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu atstatyti nuosavybės teisę į L. B. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, tačiau žemės atkūrimo byla nebuvo užvesta. F. K. priėmė po tėvo mirties paliktą turtą, tai patvirtina ūkinėse knygose, archyvuose esančios žymos, liudytojų O. B. , J. M. parodymai.
Pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Anksčiau galiojęs įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, taip pat Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialūs įstatymai, skirti restitucijos santykiams reguliuoti ir nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti. Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas, tačiau minėtame įstatyme yra išskirtos dvi atskiros prielaidos šiai teisei įgyvendinti, kurios yra apibrėžtos atitinkamais terminais: viena jų - Lietuvos Respublikos piliečio prašymo atitinkamai institucijai padavimas iki 2001 m. gruodžio 31 d., kita - nuosavybės teise bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimas iki 2003 m. gruodžio 31 d. Be reikalavimo būti Lietuvos Respublikos piliečiu, asmuo aktyviu veiksmu turi išreikšti savo valią atkurti nuosavybės teises - paduoti prašymą atkurti jas į konkrečius išlikusius objektus. Prašymas turi būti paduotas ne teismui, bet atitinkamai institucijai. Taigi remiantis teisiniu reglamentavimu, pilietis turi būti kreipęsis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją, o tik tada, kai po 2001 m. gruodžio 31 d. buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus, todėl dėl šių institucijų veikimo ar neveikimo asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui. Taigi šiame procese kylantys ginčai nenagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju pareiškėja L. Č. pateikė tiesiogiai bendrosios kompetencijos teismui prašymą nustatyti juridinį faktą ir atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisėms atkurti į L. B. žemės sklypą. Terminas atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu Lietuvos Respublikos pilietis po 2001 m. gruodžio 31 d. kreipėsi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, tik tada toks asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą. Šiuo atveju pareiškėja dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui paduoti tiesiogiai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, o ne į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, todėl Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškimą atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti paliko nenagrinėtą. Tik tada viešojo administravimo subjekto veikimą ar neveikimą galima skųsti administraciniam teismui. Kol atitinkama institucija, o apskundimo atveju - kompetentingas administracinis teismas nėra išsprendę praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimo, negali būti nustatinėjamas juridinis faktas. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines bei specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, normas, nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas. Tokia teisėjų kolegijos nutartis neužkerta kelio pareiškėjai L. Č. kreiptis į atitinkamą instituciją ir kompetentingą administracinį teismą dėl praleisto termino prašymui paduoti nuosavybės teisėms atkurti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarti palikti nepakeistą.