Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai A. K. , nuteistajam Č. K. , nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-05-11 nuosprendžio, kuriuo Č. K. nuteistas pagal:

LR BK 153 str. (2008-09-16 mažamečio asmens tvirkinimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

LR BK 155 str. 2 d. (2008-09-16 įžeidimas) (perkvalifikavus iš LR BK 155 str. 1 d.) ir nubaustas areštu 20 (dvidešimt) parų;

LR BK 153 str. (2008-09-21 mažamečio asmens tvirkinimas) ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

LR BK 155 str. 2 d. (2008-09-21 įžeidimas) (perkvalifikavus iš LR BK 155 str. 1 d.) ir nubaustas areštu 20 (dvidešimt) parų;

LR BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5d. 1p., 65 str., bausmės, paskirtos pagal BK 153 str. (2008-09-16 mažamečio asmens tvirkinimas) ir pagal BK 155 str. 2 d. (2008-09-16 įžeidimas), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5d. 1p., 65 str., bausmės, paskirtos pagal BK 153 str. (2008-09-21 mažamečio asmens tvirkinimas) ir pagal BK 155 str. 2 d. (2008-09-21 įžeidimas), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., pagal idealiąsias sutaptis subendrintos bausmės bei bausmė, paskirta pagal BK 140 str. 1 d., subendrinta iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., 67 str. 2d. 6p., 721 str., paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, Č. K. įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; taip pat Č. K. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą viso bausmės vykdymo atidėjimo metu prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. K. , I. N. , N. N. , uždraudžiant su jomis bendrauti, ieškoti ryšių bei lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje. Draudimo prisiartinti prie nukentėjusiųjų netaikyti visų instancijų teismų posėdžiuose, nagrinėjant civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas tarp Č. K. ir tarp vienos ar tarp visų nukentėjusiųjų.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Nukentėjusiajai N. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) iš Č. K. priteista 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) iš Č. K. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai I. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) iš Č. K. priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. nuteistas už tai, kad jis atliko savo mažametės podukros N. N. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus bei neviešai, žodžiu ir veiksmais įžeidė savo nepilnametę podukrą I. N. , o būtent: 2008-09-16 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, sąmoningai, mažametės podukros N. N. , nepilnametės podukros I. N. akivaizdoje, girdint sutuoktinei A. K. , N. N. ir I. N. išvadino įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, po to demonstratyviai rankomis per kelnes lietė savo lytinį organą, prasisegęs kelnes rodė apnuogintą savo lytinį organą bei I. N. liepė pačiai pasikrapštyti savo lytinius organus ir policijos pareigūnams pasakyti, kad jis ją išžagino, tokiu būdu jis darė žalą mažamečio vaiko psichinei sveikatai ir lytiniam brendimui, tai yra tvirkino mažametę N. N. ir įžeidė nepilnametę I. N. .

Be to, Č. K. atliko savo mažametės podukros N. N. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus bei neviešai, žodžiu ir veiksmais įžeidė savo nepilnametę podukrą I. N. ir sutuoktinę A. K. , o būtent: 2008-09-21, vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) miegamajame kambaryje, sąmoningai, mažametės podukros N. N. , nepilnametės podukros I. N. ir sutuoktinės A. K. akivaizdoje, N. N. ir I. N. pavadino ,,gestapais“, po to rodė savo apnuogintą lytinį organą, demonstratyviai sakydamas ,,žiūrėkit vaikai“, bei norint I. N. nufotografuoti jo rodomą lytinį organą, jis siūlė jo lytinį organą išsitraukti pačiai ir jį nufotografuoti, tokiu būdu jis darė žalą mažamečio vaiko psichinei sveikatai ir lytiniam brendimui, tai yra tvirkino mažametę N. N. ir įžeidė nepilnametę I. N. ir A. K. .

Be to, Č. K. 2008-10-04 apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) koridoriuje, tyčia sudavė koja vieną smūgį A. K. į lytinius organus, taip A. K. padarydamas poodines kraujosruvas didžiosiose lytinėse lūpose, tai yra padarė nukentėjusiajai A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skunde nurodoma, jog nuosprendis pagrįstas prieštaringais suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad Jonavos rajono apylinkės teisme iki baudžiamosios bylos iškėlimo buvo iškelta civilinė byla dėl nuteistojo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo ir turto pasidalijimo. Nukentėjusiosios yra pareiškusios, kad jos nesutinka sumokėti už joms pereinantį turtą, dėl ko teismas, vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, turėjo atsižvelgti į nukentėjusiųjų materialinį suinteresuotumą ir vertinti esamus nukentėjusiųjų asmenų parodymus kritiškai. Č. K. teigia, kad jis jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog apylinkės teismas nuteistojo girtumą pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Byloje nėra jokių įrodymų, jog įvykio dieną jis buvo neblaivus, dėl ko padarė jam inkriminuojamą veiką. Nukentėjusioji N. N. pripažino, kad tą dieną ji daužė nuteistojo kambario duris ir rėkė “durneli, atidaryk“ (b. l. 77), o jis tuo metu miegojo po darbo dienos. Ji neteigė, kad nuteistasis tuo metu buvo neblaivus. I. N. byloje pripažino, kad ji su sese N. daužė nuteistojo kambario duris ir laužėsi į kambarį, vadindamos jį „pideru“, „debilu“ (b. l. 180). Tą dieną įžeistas ir pažemintas buvo Č. K. , tai pripažino ir pačios nukentėjusiosios, tačiau byla iškelta ne joms. Č. K. jokių įžeidžiančių žodžių nevartojo, tai patvirtino N. N. (b. l. 75), policijos turimoje informacijoje nėra įrašo apie įžeidimą (b. l. 35). Iš nuteistojo pusės jokio „lindimo“ prie A. ar N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nenustatyta. Tokio kaltinimo nebuvo. Iš to seka, kad 2008-09-16 Č. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 str. ir 155 str. nepadarė, ir jis turėjo būti išteisintas. Taip pat nenustatyta, kad jis buvo neblaivus, dėl ko tą dieną įvyko konfliktas.

Nuteistasis 2008-09-21 taip pat neatliko nusikaltimų, numatytų BK 153 str. ir BK 155 str. Nukentėjusiųjų parodymai prieštaringi ir netikslūs, dėl to jis turėjo būti išteisintas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Č. K. nurodo, kad jis nepadarė 2008-10-04 nusikaltimo, numatyto BK 140 str., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Byloje esančiame A. K. apklausos protokole yra matomi aiškūs pataisymai. A. K. parodė, kad Č. K. spyrė jai, tačiau byloje apklausti liudytojai V. S. ir V. P. patvirtino, kad jos nėra mačiusios, kaip Č. K. A. K. atžvilgiu būtų pavartojęs smurtą, jos tik girdėjusios tarp sutuoktinių žodinį konfliktą, tačiau tai vyko 2008-10-04, o ne 2008-10-03, kaip A. K. yra nurodžiusi apklausų metu.

Teismas nesudarė galimybių Č. K. pateikti savo nekaltumą įrodančių aplinkybių, o esamus prieštaravimus tarp liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų įvertino ne nuteistojo naudai. Dėl aukščiau išvardinto, Č. K. turi būti išteisintas.

Be to, byloje kaltinimą palaikęs prokuroras prašė Č. K. skirti 7 mėnesių trukmės bausmę, tačiau teismas skyrė griežtesnę bausmę nei siūlė prokuroras. Č. K. paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors teismas dėl A. K. įžeidimo 2008-09-16 apeliantą išteisino, įžeidimą perkvalifikavo iš BK 155 str. 1 d. į BK 155 str. 2 d. Todėl neaišku, dėl kokių priežasčių nuteistajam buvo skirta griežtesnė bausmė nei siūlė prokuroras.

Skunde nurodoma, jog skiriant bausmę Č. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Č. K. yra buto, kuriame gyvena su nukentėjusiomis bendrasavininkis, ir teismo nustatytas draudimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises ir yra neteisingas. Iš byloje esančių charakteristikų matyti, kad Č. K. yra charakterizuojamas teigiamai, jis yra aktyvus visuomenės narys, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Todėl kaltinimas yra sufabrikuotas, o bausmė neatitinka veikos pavojingumo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje taip pat nepagrįstai tenkintas civilinis ieškinys, nes įrodymų ieškinio patenkinimui pateikta nebuvo. Dėl to nuosprendis naikintinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusios A. K. ir I. N. nurodo, kad jos nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais, ir prašo Č. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo posėdyje nuteistasis Č. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė 2009-05-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, bylą grąžinti Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo ir papildomam tyrimui atlikti, tinkamam kaltinamajam aktui surašyti.

Nuteistojo Č. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis panaikintinas, byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą ( LR BPK 326str.1d. 5p.).

Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia atitinkantis BPK 219 str. reikalavimus kaltinamasis aktas. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.).

LR BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Analogiškos nuorodos pateikiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 p., kur teigiama, kad nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui priimama tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir jis trukdo nagrinėti bylą.

Kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Jeigu kaltinamajame akte neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, tai dėl to šio dokumento turinio trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. LR BPK 219 str. 3p. yra nustatytas reikalavimas, kad kaltinamajame akte turi būti aprašyta nusikalstama veika. Šis įstatymo punktas esmingai pažeistas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu netinkamai buvo surašytas kaltinamasis aktas. Nusikalstamos veikos aprašymas aiškiai prieštarauja LR BPK 219str. 3p. reikalavimams. Įstatymas reikalauja, kad nusikalstama veika būtų kaltinamajame akte aprašyta atskirai išdėstant esminius jos požymius. Šiuo konkrečiu atveju yra suplaktos dvi nusikalstamos veikos pagal BK 153str. ir 155 str. 1d. į vieną aprašymą, neišskiriant arba neišdėstant esminių nusikalstamų veikų požymių. Visiškai neišdėstyti nusikalstamos veikos pagal LR BK 153str. subjektyvieji požymiai – tyčios turinys ir ar kaltinamasis tenkino lytinę aistrą. Įstatymas reikalauja, kad kiekviena nusikalstama veika būtų aprašyta atskirai ir nurodytas LR BK straipsnis.

Atlikus papildomą įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad tiek ikiteisminis tyrimas atliktas nepakankamai, tiek kaltinamasis aktas taip pat surašytas netinkamai.

Kolegijos nuomone, tvirkinimo veiksmai, ypač atlikti mažamečio atžvilgiu, privalo būti ištirti visapusiškai taip, kad nekiltų jokių abejonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad esminiai konfliktai vyko tarp Č. K. ir jo sutuoktinės A. K. . Iš pateiktų policijos medžiagų matyti, kad konfliktai tarp nuteistojo Č. K. ir nukentėjusios A. K. prasidėjo 2007 metais. Vienas kitą kaltino blogu elgesiu vienas kito atžvilgiu. Į šį konfliktą buvo įtraukta ir A. K. dukros, kurios taip pat nerodė pagarbos Č. K. atžvilgiu. Skunde ne be pagrindo teigiama, jog kaltinimas grįstas mažametės fantazijomis. Kolegijos nuomone, remtis mažametės parodymais galima tuomet, jeigu yra atlikta teismo psichologinė - psichiatrinė ekspertizė, kuri patvirtintų, kad mažametė duoda objektyvius parodymus, kad nėra įtakota kitų asmenų, kad nuteistojo veiksmai mažametei sukėlė psichologinę krizę ir kitokias iki šiol neišnykusias pasekmes. Be to, liudytojas J. S. yra bendravęs ir su A. K. bei jos dukromis, tačiau šios nieko neminėjo apie tvirkinimo veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, negali priimti teisingo sprendimo, kadangi negali kategoriškai tvirtinti, jog mažametė nebuvo paveikta, asmeninių nesutarimų su Č. K. , ir ar nebuvo įtakota A. K. duoti Č. K. kaltinančius parodymus. Byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, įrodančių Č. K. kaltę dėl mažametės tvirkinimo. Nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, jais negalima paneigti nuteistojo versijos apie tai, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 153 str., nepadarė. Teismas nuosprendį iš esmės grindė nukentėjusiųjų mergaičių mažametės ir nepilnametės parodymais, bei A. K. parodymais. O kaip nustatyta byloje, tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo yra nusistovėję priešiški santykiai jau nuo 2007 metų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitų liudytojų parodymai yra išvestiniai įrodymai, nepatvirtinantys ir nepatikslinantys jokių konkrečių Č. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių (veikos aprašymo ar kitų svarbių aplinkybių), todėl jų nepakanka išvadai, kad Č. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pats tvirkinimo faktas atsirado vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose. Ankstesniuose pareiškimuose nebuvo jokios kalbos apie Č. K. tvirkinamuosius veiksmus mažametės atžvilgiu, šie parodymai atsirado vėliau. Paties tvirkinimo fakto mačiusių liudytojų nėra, byloje esančių abejonių dėl N. N. nurodytų aplinkybių tikrumo pašalinti apeliacinėje instancijoje nėra galimybės, todėl taip pat atsižvelgtina į prokuroro prašymą perduoti prokurorui bylą tinkamai surašyti kaltinamajam aktui, bei atlikti įrodymų tyrimą, paskiriant teismo psichologinę ekspertizę mažametei N. N. . Tik atlikus nukentėjusiajai N. N. ekspertizę bus pašalintos visos abejonės dėl jos parodymų objektyvumo ir įtakojimo kitų asmenų.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, nesant pilnam ir visapusiškam ikiteisminiam tyrimui, darytina išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes jame neteisingai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (LR BPK 219 str.4 p.).

LR BPK 1 straipsnis nurodo, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vadovaujantis aukščiau paminėtais principais, tiek priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tiek ir išteisinamąjį nuosprendį, teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Minėtų reikalavimų nesilaikyta, todėl šiuo atveju laikoma, kad Č. K. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 153 str., nesant pakankamai įrodymų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paminėtų kaltinamojo akto trūkumų, sutrukdžiusių bylą nagrinėti teisme, o kartu ir realizuoti baudžiamojo proceso principus, nesiėmė priemonių klaidoms pašalinti ir nepagrįstai neperdavė bylos prokurorui, vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 dalimi.

LR BPK 326 str. 1 d. 5 p. numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tokia nutartis gali būti priimama tik esant būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju dėl aukščiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, dėl kurių kaltinamasis aktas iš esmės yra ydingas, apeliacinės instancijos teismas negalės priimti šioje byloje aiškaus ir visiems suprantamo sprendimo. Bylos perdavimas prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą duoda pagrindą manyti, jog kaltinimas bus konkretesnis, patikslintas, nusikalstami veiksmai atitiks faktines įvykio aplinkybes, bei teisingai bus kvalifikuotos nusikalstamos veikos, išdėstyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, dėl ko nuosprendis taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Tad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje perduoti bylą prokurorui kyla iš protingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Tokią poziciją išsakė ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu prokuroras. Analizuojamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (LR Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylanti teismo pareiga nustatyti objektyvią tiesą bei teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo.

Kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva taisyti nusikalstamos veikos aplinkybių, nes tokiu atveju būtų suvaržyta nuteistojo Č. K. teisė į gynybą. Darytina išvada, jog nuosprendis, kuriuo nuteistas Č. K. , naikintinas ir byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo ištaisyti apeliacinės instancijos teisme negalima ir jis trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prieš surašant baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, būtina atlikti N. N. teismo psichologinę ekspertizę.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme, o nuosprendis naikinamas, apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas Č. K. , ir bylą perduoti prokurorui tinkamai surašyti kaltinamąjį aktą.