Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės ir nuteistojo M. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta – 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nuosprendį.

M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta po nuosprendžio paskelbimo, o kardomoji priemonė – dokumento paėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada ir kt.) ir jokių abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad M. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas 13 kartų, taip pat trečią kartą teisiamas už tokią pat veiką, baustas administracine tvarka, baudų nemoka. Šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. S. nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atitinkamai išsprendė šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu M. S. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu klausimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Tokiu būdu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 7 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį 1 mėn. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatė galutinę subendrintą – 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Čitavičiūtė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, M. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

3.2. Atkreipė dėmesį, kad taikant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, prie griežčiausios bausmės - šiuo atveju 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, paskirtos 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu už 2025 m. gegužės 5 d. padarytą veiką, turėjo būti pridėta ne mažesnė negu 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, dalis. Tokiu atveju turėjo būti paskirta ne mažesnė kaip 10 mėnesių galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad juo M. S. prie 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskirtos už nusikaltimą, padarytą 2025 m. gegužės 5 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi pridėta ankstesniu 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 1 mėnesis (iš 4 mėnesių) terminuoto laisvės atėmimo, kuris yra mažesnis už minimalų šios bausmės rūšies dydį.

3.3. Daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas M. S. už jo padarytas atskiras nusikalstamas veikas 2025 m. birželio 26 d. bei 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskirdamas subendrintą 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to M. S. paskyrė neteisingą, per švelnią subendrintą bausmę. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį keisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai) ir nuteistajam M. S. iš naujo subendrinus paskirtas bausmes skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas

7. Nagrinėjamu atveju pateikti du apeliaciniai skundai, tačiau jais nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikacija. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl M. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir teisingai kvalifikavo M. S. veiksmus. Tačiau, abejuose skunduose keliamas tas pats, t. y. bausmės M. S. individualizavimo klausimas. Atitinkamai nuteistasis prašo švelnesnės bausmės (laisvės apribojimo ar arešto), o prokurorė atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino M. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, dėl ko paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, analizuojamu atveju pasisakys tiek dėl nuteistajam M. S. paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tiek dėl galutinės subendrintos bausmės pagrįstumo ir teisingumo.

Dėl bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

8. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, M. S. skirdamas bausmę bei parinkdamas tiek jos rūšį, tiek jos dydį, atsižvelgė į visus aukščiau išvardintus kriterijus bei įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, paskyrė teisingą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, kuri savo rūšimi bei dydžiu nėra nei per švelni, nei per griežta.

9. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

10. Pirmosios instancijos teismas, M. S. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad M. S. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertino ir M. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jog jis anksčiau teistas 13 kartų, o už tokią pačią nusikalstamą veiką teisiamas jau trečią kartą. Be to, M. S. daugybę kartų buvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140-152), paskirtų administracinių nuobaudų nevykdo, baudų nemoka. Akcentavo tai, kad M. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikaltimą, o atlikinėdamas bausmę, mokosi.

11. Šie duomenys apie apelianto ankstesnį teistumą, veikų pakartotinumą M. S. charakterizuoja kaip asmenį, turintį neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o tai leidžia spręsti apie susiformavusias jo antivisuomenines vertybines orientacijas. Matyti, kad iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių tinkamos išvados nėra daromos, poelgiai neanalizuojami, jie kartojasi. Akivaizdu, jog skundžiamu nuosprendžiu vertinama veika taip pat nėra atsitiktinio pobūdžio, greičiau įprasto elgesio pasireiškusio neteisėtais veiksmais pasekmė. Daromų veikų, administracinių nusižengimų pobūdis patvirtina, kad M. S. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios dar iki nusikalstamo poelgio, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, pastarajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir šios bausmės dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 7 mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra nei per griežta, nei per švelni, atitinkanti teisingumo ir protingumo principus.

13. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog M. S. neturėjo tikslo platinti draudžiamas medžiagas, jos buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės aktualios veikos kvalifikacijai, o ne bausmės skyrimui, dėl ko, M. S. veika buvo kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Visgi, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis yra pavojinga nusikalstama veika, kuri daro neabejotiną neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Šių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę bei iš to kylančias negatyvias pasekmes, todėl ši nusikalstama veika yra pavojinga tiek pačiam vartojančiam asmeniui, tiek ir visuomenei. Atitinkamai tokio pobūdžio veika uždrausta baudžiamojo įstatymo, o ją padariusiems asmenims numatytas straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės taikymas.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad M. S. pripažino savo kaltę, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis mokosi, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir šiais motyvais švelninti M. S. paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad nuteistojo teisė tęsti mokslus įkalinimo įstaigoje nėra ribojama. Tuo tarpu apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis turi rūpintis sergančia mama laikytini tik deklaratyviu bandymu sušvelninti savo padėtį. Juolab, kad mamos sveikatos būklę patvirtinančių duomenų byloje nėra, išskyrus paties nuteistojo teiginius. Kaip ir nėra duomenų, jog mama negali pasirūpinti kiti artimi asmenys. Tuo tarpu nuteistojo ankstesni teistumai, jų pakartotinumas tik patvirtina, kad mamos sveikatos būklė jam neužkardė noro daryti nusikalstamas veikas, juolab, kad jis pastaruosius mėnesius atlikinėjo realią ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir tik 2025 m. spalio 29 d. buvo paleistas lygtinai. Neabejotina, jog ne kartą teistas už tą pačią veiką ir darydamas ją pakartotinai M. S. prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl tai, kad jam skirta bausme yra pabloginama jo padėtis, apribojama galimybė pasirūpinti artimaisiais yra tik netinkamo jo paties elgesio rezultatas, tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio.

15. Taigi, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas buvo įvertintos kaip negalinčios užtikrinti bausmės paskirčiai keliamų tikslų. Tokiu būdu, padaryta pagrįsta išvada, kad bausmės, nesusijusios su nuteistojo izoliavimu, vykdymas M. S. atžvilgiu nėra teisingas. Šiai išvadai pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija. Įvertinus ir tai, kad nuteistojo pageidaujama laisvės apribojimo bausmė pastarajam buvo skirta jau 12 kartų, tačiau jokio teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo. Nagrinėjamu atveju būtent 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei, bei užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai, kad paskirta bausmė netenkina subjektyvių M. S. lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, keisti bausmę apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais, todėl nuteistojo skundas dėl švelnesnės bausmės jam skyrimo atmetamas.

Dėl bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo

16. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, bei spręsdamas klausimą dėl galutinės subendrintos bausmės M. S. skyrimo pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad M. S. atžvilgiu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose yra priimtas 2025 m. birželio 26 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Dėl ko skundžiamu nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

17. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tuomet, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, skundžiamu 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, padaryto 2025 m. gegužės 5 d., t. y. dėl nusikaltimo, padaryto iki 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs vieną nusikaltimą, numatytą taip pat BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta galutinė – 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Todėl šiuo atveju, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, net jeigu faktiškai bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, nuteistasis ir atliko, ji yra bendrinama kartu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tuomet yra įskaitoma į galutinę bausmę. Dėl to 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, padarytą 2025 m. gegužės 5 d., paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagrįstai bendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Teismas pasirinko bausmes bendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, o pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai.

18. Bausmes bendrinant pagal BK 63 straipsnio taisykles, skirtingai nei bendrinant pagal BK 64 straipsnio taisykles, nauju nuosprendžiu skiriama bausmė sudedama su visa arba dalimi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, o ne su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Dėl to taikant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, prie griežčiausios bausmės - šiuo atveju 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, paskirtos 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu už 2025 m. gegužės 5 d. padarytą veiką, turėjo būti pridėta ne mažesnė negu 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, dalis. Tokiu atveju turėjo būti paskirta ne mažesnė kaip 10 mėnesių galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. S. prie 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikaltimą, padarytą 2025 m. gegužės 5 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, pridėta ankstesniu 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis - 1 mėnesis (iš 4 mėnesių) terminuoto laisvės atėmimo, kuri yra mažesnė už minimalų šios bausmės rūšies dydį, numatytą įstatyme (BK 50 straipsnio 2 dalis). Toks teismo sprendimas iš esmės prieštarauja imperatyviam įstatyminiam reglamentavimui.

20. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas M. S. už jo padarytas atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir paskirdamas subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to M. S. paskyrė neteisingą, per švelnią subendrintą bausmę. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo keistina nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, M. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. S. paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių. Atitinkamai paliekant nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendį.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. APD-2025-13992 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 77-80). Pažymoje nurodyta, kad M. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 179,17 Eur, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

23. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės ir nuteistojo apeliacinius skundus, nors prokurorės skundas tenkinamas, o nuteistojo atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis M. S. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (2 t., b. l. 71-73). Bylos medžiaga patvirtina, jog M. S. finansinė padėti nėra stabili, šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje, o skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taigi jo galimybės sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas yra ribotos. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, tačiau nuteistajam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė pakeičiama į griežtesnę bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo finansinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už M. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, M. S. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (3 mėnesius) švelnesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo M. S. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.