- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- A15.-505-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00140-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K. (K. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. 2021 m. sausio 15 d., apie 17.43 val. Vilniuje, Pergalės-Gerovės g. sankryžoje vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir sugadino abu automobilius. Pasišalino iš eismo įvykio. Automobilis Audi neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiais veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126, 222, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. buvo tinkamai ir laiku, pasirašytinai pranešta apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, taip pat papildomai su K. K. buvo susisiekta telefonu, pokalbio metu šis nurodė, jog nepageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime (b. l. 26). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad K. K. protokole išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Tyrimo metu K. K. parodė, kad važiavo su automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Pergalės gatvę, vežė pusseserę į ligoninę, nes ji labai blogai jautėsi, pasidarė blogai su širdimi. Netyčia atsitrenkė į priekyje esantį automobilį Passat, kurio numerių nepastebėjo, nes buvo labai išsigandęs. Kadangi moteriai buvo labai bloga, Passat vairuotojui pranešė, kad veža moterį į ligoninę. Nuvežęs į ligoninę grįžo namo ir pranešė apie eismo įvykį pareigūnams. Dėl įvykio gailisi (b. l. 20).
ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo faktą ir K. K. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:
- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2);
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-kuopos 3-būrio vyriausiojo patrulio D. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. sausio 15 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu N. P., apie 18.00 val. gavo pranešimą, kad Pergalės-Gerovės g. yra eismo įvykis, vienas iš dalyvių neturi vairuotojo pažymėjimo. Maždaug po 5-7 minučių buvo gautas pranešimas, kad iš šio eismo įvykio pasišalino Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 18.15 val. įvykio vietoje VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. K. paaiškino, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Audi vairuotojas prašė nekviesti policijos, sakė, kad neturi teisės vairuoti, o vėliau ir pasišalino. Patikrinus Audi, paaiškėjo, kad paskutinį kartą su juo važiavo K. K. M. K. jį apibūdino kaip Audi vairuotoją, parodžius jo nuotrauką iš POLIS2 sistemos. Vėliau K. K. pats paskambino 112 ir pasakė, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino, nes vežė moterį į ligoninę. Jis jų laukė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14);
- policijos registruojamų įvykių duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. sausio 15 d. 17.43 val. M. K. pranešė, jog susidūrė jo vairuojamas automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Audi vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 15-16);
- M. K. 2021 m. sausio 15 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis važiavo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Pramonės g. ir sustojo praleisti sankryžoje su Gerovės gatve automobilio, sukančio į kairę. Tuo metu iš galo važiavęs automobilis trenkėsi jam į automobilio galą. Į jį atsitrenkė Audi markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio jis paskambino 112 numeriu ir pranešė apie eismo įvykį. Kaltininkas prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, ir prašė nekviesti pareigūnų. Pastovėjęs apie 15 min., kaltininkas sėdo į automobilį ir nuvažiavo nesulaukęs policijos pareigūnų. Pareigūnams parodžius nuotrauką, jis vairuotoją atpažino (b. l. 19);
- nuotraukos, iš kurių matyti automobiliui Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti priekinio buferio stiprūs pažeidimai; akivaizdus įlenkimas (b. l. 25);
- eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie įvykį, iš kurių matyti, jog Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra K. K. (b. l. 17, 18, 21).
Iš asmens anketinių duomenų matyti, kad K. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 24).
KET 14 punktas, be kita ko, nurodo, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai; KET 226 punkte numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Bylos duomenys patvirtina, kad K. K. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio kito automobilio, į kurį atsitrenkė ir sugadino abu automobilius, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus; automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus; po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punktą; automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl šiais veiksmais K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 1 dalyje (KET 226 punktas), 415 straipsnio 2 dalyje (KET 226 punktas), 426 straipsnio 1 dalyje (KET 14, 126, 222 punktai).
Pažymėtina, jog bylos duomenimis, K. K., nors iš karto po eismo įvykio nepasišalino, tačiau iš M. K. paaiškinimų akivaizdu, jog K. K. vėliau pasišalino todėl, kad nukentėjęs asmuo nepaisė jo prašymo nekviesti policijos pareigūnų. taigi, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės, todėl aplinkybė, kad vėliau pranešė apie įvykį policijai, jo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nešalina.
Motyvuojamoji dalis
K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, padarė pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į K. K. asmenybę – per pastaruosius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą baustas ir už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones; automobilio vairavimą kuris neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra, apie jam paskirtų baudų sumokėjimą byloje informacijos nėra (b. l. 3-13). Pažymėtina, kad K. K. vien per 2020 metus 5 kartus baustas už vairavimą neturint tam teisės, o 2021 m., t. y. per sausio mėnesį – dar du kartus, todėl teismas sprendžia, kad K. K. gailėjimasis yra deklaratyvus ir nėra pagrindo jį pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus K. K. baudas, kurių dydis nustatytinas didesnis nei nuobaudų vidurkis, numatytas straipsnių už padarytus nusižengimus sankcijose.
Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 426 straipsnio 7 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Bylos duomenys patvirtina, kad K. K. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl manytina, kad yra tikslinga administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, asmeniui kartu su administracine nuobauda paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kaip jau minėta, K. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę, kadangi skyrus šią administracinio poveikio priemonę, asmuo negalės įgyti šios teisės numatytą laikotarpį. Atsižvelgus į tai, kad K. K. ne tik sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino, už transporto priemonės vairavimą neturint teisės baudžiamas ne pirmą kartą, daug kartų baustas už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų darymą, K. K. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas laikotarpiui, didesniam už straipsnio sankcijoje numatyto termino vidurkį, terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog transporto priemonė, kurią nusižengimo padarymo metu vairavo K. K., nuosavybės teise priklauso ne jam pačiam, o O. B. (b. l. 21). Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų leisti daryti išvadą, jog savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog automobilis bus panaudotas administraciniams nusižengimams daryti. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgus į tai, kad K. K. nuolat daro analogiškus administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, taigi nuobaudos jam jokio poveikio nedaro, tikslinga konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal VšĮ Emprekis skelbiamas autotransporto kainas Lietuvoje, Audi A4 Avant, 1996 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 790 Eur (su PVM), todėl konfiskuotina tokio dydžio suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 34, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
K. K. (K. K.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
1) už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, – 70 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio baudą;
2) už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, – 34 Eur (trisdešimt keturių eurų) dydžio baudą;
3) už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, - 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir K. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Skirti K. K. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Skirti K. K. administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų).
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 21127651806.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.