- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- 1-14-885/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00893-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- G. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 8 kartus: 1) 1996-11-19 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 metams su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1997-07-15 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 2 d., 42 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 43 str., prijungta neatlikta bausmė 1 m. 6 mėn. pagal 1996-11-19 nuosprendį, galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu, 1997-11-05 Šiaulių apygardos teismo 1997-11-05 nutartimi 1997-07-15 nuosprendis panaikintas, byla perduota naujam nagrinėjimui; 1998-11-04 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 43 str.,1 d., 3 d., prijungus neatliktą bausmę 1 metus pagal 1996-11-19 nuosprendį, galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 3) 2002-03-13 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 111 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. ( BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. su 50 litų vertės turto konfiskavimu; 4) 2008-06-25 Šiaulių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 3 d. laisvės apribojimu 9 mėn., 2008-10-27 Šiaulių r. apylinkės teismo nutartimi 9 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme; 5) 2010-08-05 Šiaulių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 str. 8 MGL dydžio bauda, baudą sumokant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 6) 2011-06-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį 30 parų arešto, remiantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL (1 040 Lt) bauda ir galutinė bausmė paskirta 30 parų arešto ir 1 040 Lt bauda; 7) 2011-06-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį 50 parų arešto, remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL (1 040 Lt) bauda ir galutinė bausmė paskirta 50 parų arešto ir 1 040 Lt bauda; 8) 2012-08-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi – 8 MGL (arba 1 040 Lt) bauda, galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 8 MGL (arba 1 040 Lt) bauda, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2012 m. gegužės 25 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute paėmė mažametę nukentėjusiąją G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), už apykaklės, pakėlė ją ir metė iki virtuvės durų, kur ji susitrenkė nugarą, tuo sukėlė mažametei skausmą.
Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykis buvo R. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. J. su R. nusipirko alaus ir truputį išgėrė. Iš mokyklos grįžo G., kuri dėl valgio pradėjo ant mamos negražiai kalbėti. Nėra girdėjęs, kad vaikas taip kalbėtų su motina. Jis, suėmęs G. už rankos, supurtė ir pasakė, kad taip elgtis negalima. Buvo atvykusi policija, bet nieko nematė. Pas R. Č. atėjo iš vakaro. Ji ryte išleido dukrą į mokyklą. Abu nuėjo į „Magiją“, nusipirko maisto ir alaus. Jie iki mergaitės grįžimo suvalgė koldūnus, bet jai irgi būtų išvirę. R. Č. gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Atvykę pareigūnai apklausė ir jis, susirinkęs savo daiktus, išėjo. Kieme nieko nesutiko. V. yra R. Č. draugė. Įvykio dieną ją matė. V. atvyko kartu su policijos pareigūnais. Jis mergaitės nemušė, tik supurtė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji G. Č. teisme parodė, kad grįžusi iš mokyklos, negalėjo patekti į namus. Nuvažiavo pas tetą V. B. Paskambino mamai ir pasakė, kad grįžta. Grįžusi į namus, rado jai nupirktą jogurtą, o mama su R. G. buvo išsivirę ir suvalgę visus koldūnus. Tada ji pradėjo verkti. Grįžusi į namus skambino tetai V., kuri liepė neišjungti telefono, kad girdėtų, ką kalbės. R. G. ją paėmė už kapišono ir sviedė per kambarį. Mama su R. G. susipažino pas tetą V. Iki to įvykio pažįstami buvo neseniai. Ar mesdamas kaltinamasis ką nors sakė, nepamena. Metimas sukėlė jai skausmą. Teta V. atvyko kartu su pareigūnais. Tai buvo pirmas toks įvykis. Kai ją apklausė policijoje, vaikų kambaryje, viską geriau prisiminė. Dabar daug laiko praėjo, ne viską pamena.
Nukentėjusiosios G. Č. atstovė, apklausta kaip liudytoja, R. Č. teisme parodė, kad šiuo metu jokių santykių su R. G. nebėra. Iki įvykio buvo draugai. Mergaitę išleido į mokyklą apie 8 val. Jie su R. G. nuėjo į parduotuvę, nusipirko maisto ir alaus. Iš mokyklos dukra nuvažiavo pas jos draugę. Vėliau grįžo į namus ir norėjo valgyti. Dukra sukonfliktavo su R. G. ir jis ją metė. Vėliau atvyko policija ir ji su dukra nuvažiavo pas V. Dukra sakė, kad po metimo skaudėjo nugarą, buvo mėlynės. Į gydytojus nesikreipė. Dukra buvo išsigandusi ir verkė.
Liudytoja V. B. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių nėra. G. Č. yra draugės dukra. Įvykio dienos tiksliai nepamena. Apie 15 val. šaukdama paskambino G. ir prašė gelbėti. Sakė, kad ją muša R. G. Aiškinosi dėl ko, ir jai pasakė, kad suvalgė koldūnus ir jai nepaliko. Tada ryšys nutrūko. Po to, G. Č. paskambino išbėgusi į kiemą ir viską paaiškino. Sakė, kad R. G. suvalgė visą maistą ir sviedė ją per kambarį, o telefonas išsiskleidė į dalis. Tada ji išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas jas. Pakeliui paskambino policijai. Bendraudama su mergaite, girdėjo piktai kalbantį R. G. Mergaitės atžvilgiu buvo sakomi negražūs ir pikti žodžiai. Jai atvykus, mergaitė drebėjo ir verkė. Ji jas išsivežė pas save, o R. G. pasiėmė „bambalį“ alaus ir išėjo. Iš pradžių nenorėjo išeiti, bet ji jį iškrapštė. Mergaitės neapžiūrėjo, nežino, ar buvo mėlynių. Ji sakė, kad už pečių paėmęs nutrenkė.
Liudytojas V. V. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš įvykio. Dirbo, buvo iškvietimas, nuvažiavo prie daugiabučio, kur kieme buvo moteris ir mergaitė. Mergaitė aiškino moteriškei, kas nutiko. R. Č. ir R. G. viską neigė. Mergaitė, kiek pamena, aiškino, kad R. G. suvalgė koldūnus ir ją metė. Po to mergaitė ir motina išvyko pas draugę. Mergaitė aiškino, kad vyriškis ją sviedė per kambarį. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jie tikslūs, nes geriau viską atsiminė. Kiek pamena, vyriškis viską neigė, sakė mergaitė pavydi. Kaip mergaitė atrodė, nepamena. Vyriškis girtas nebuvo, jei būtų girtas, prisimintų. Šiek tiek gal ir buvo išgėręs. Motiną ir mergaitę jie nuvežė pas draugę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų kaltinamojo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
2012-05-29 R. Č. pareiškimas, kad 2012-05-29 apie 15.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas R. G. pavartojo fizinį smurtą prieš jos mažametę dukrą G. Č. (3 b. l.).
2012-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta įvykio vietos schema (5-7 b. l.).
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ne tik jo paties daliniu prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios G. Č. parodymais, liudytojų - R. Č., V. B. ir V. V., parodymais. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiosios nemušė, o ją tik supurtė, vertindamas šiuos jo parodymus, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes juos paneigia kita bylos medžiaga, ir remiasi nuosekliais ir detalizuotais tiek teisme apklaustos nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad kai nukentėjusiajai grįžus į namus ir sukonfliktavus su motina dėl valgio, ten buvęs motinos draugas R. G. pakėlęs G. Č. metė iki virtuvės durų. Šie parodymai yra patikimi, juos pagrindžia kita byloje esanti medžiaga, nėra pagrindo jais abejoti ir nesiremti. R. G. kaltę taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2012-05-25 apie 15.00 val. R. G. nemėginęs išsiaiškinti kilusio konflikto aplinkybių ir taikiai išspręsti problemos dėl valgio, dėl menkavertės priežasties suėmęs mažametę G. Č. ją metė, taip panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, sukėlė jai skausmą.
Atsižvelgiant į tai, kad G. Č. gimė (duomenys neskelbtini), o nusikaltimo padarymo metu buvo mažametė, t.y. nesulaukusi 14 metų amžiaus, R. G. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
R. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, numatė, kad dėl jo elgesio gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė.
Skirdamas bausmę R. G. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad R. G. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (70-78 b. l.), kas atitinka įstatymo numatytą nusikaltimų recidyvo sąvoką (LR BK 27 str. 1 d.), įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (81-90 b. l.), nedirbantis (83 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (79 b. l.), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (102 b. l.). Tokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą už nusikaltimą R. G. skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme ir su 8 MGL (arba 1 040 Lt) bauda.
Į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2012-08-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktas bausmės laikas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje pareikštas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės civilinis ieškinys 1000,00 Lt sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo G. Č. (13 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametė nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, nesaugumą, kurio pasekmės išliks ir ateityje, nes suaugusio vyro panaudotas fizinis smurtas gali turėti neigiamą įtaką nukentėjusiosios asmenybės vystymuisi ir formavimuisi ateityje, pareikštas civilinis ieškinys dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. G. priteistina atlyginti 1000 Lt sumą nukentėjusiosios G. Č. naudai.
Daiktinis įrodymas - vokas, kuriame yra kompaktinė plokštelė su mažametės nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašu, esantis prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, prieš tai ją pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir su 8 MGL (arba 1 040 Lt) bauda ir galutinę subendrintą bausmę R. G. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių su 8 MGL (arba 1 040 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2012-08-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį visą atliktą bausmės laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. G. priteisti atlyginti 1000 Lt sumą nukentėjusiosios G. Č. naudai.
Daiktinį įrodymą - voką, kuriame yra kompaktinė plokštelė su mažametės nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašu, esantį prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.