Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Janinai Skuodienei dalyvaujant pareiškėjai Simonai L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Simonos L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R., mirusio 2000-02-17, palikimo atsiradimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., mirusi 2012-03-23, po S. R. mirties, faktiškai priėmė S. R. palikimą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėjos tėvas S. R. mirė 2000-02-17, pareiškėjos mama G. R. mirė 2012-03-22. Pareiškėjos tėvai 1997-08-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo po ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), šiame sodo pastate tėvai nuo jo įsigijimo iki mirties ir gyveno, tačiau savo gyvenamosios vietos nebuvo deklaravę. Po pareiškėjos tėvo mirties mama nesikreipė dėl palikimo paveldėjimo, tačiau ji faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti, juo rūpintis, mama ir toliau gyveno sodo pastate, mokėjo mokesčius už žemę ir sodo pastatą, juos tvarkė ir prižiūrėjo.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu paliudijo, kad jis yra pareiškėjos tėvams priklausiusio sodo sklypo kaimynas, jo sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvai gyveno sodo namelyje, po pareiškėjos tėvo mirties namelyje ir toliau iki mirties gyveno pareiškėjos mama (b.l. 65).

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ji pažinojusi tik G. R., kuri visą laiką gyveno kaimyniniame sodo name (b.l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad 1988-12-24 buvo įregistruota santuoka tarp S. R., gim. 1935-04-02, ir G. R. (iki santuokos K) (įrašo Nr. 371) (b.l. 8). Gimimo liudijimas patvirtina, kad sutuoktiniams 1987-07-28 gimė dukra S L. R. (b.l. 7). Mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas S. R. mirė 2000-02-17 (b.l. 5), pareiškėjos mama G. R. mirė 2012-03-22 (b.l. 6). Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po R. S. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusio įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 9). Gyventojų registro tarnybos pažymos patvirtina, kad S. R. nuo 1996-01-19 nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos (b.l. 10). Pareiškėjos mama G. R. taip pat nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos (b.l. 11). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjos tėvų G. R. ir S. R. vardu (po ½ dalį) įregistruotas 0,0600 ha žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 1997-08-06 pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 14-17).

Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausiai gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies buvimo vieta ir kt.). Byloje iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos tėvas S. R. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau pareiškėjos paaiškinimai, liudytojo K. K. parodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas nuo sodo sklypo įsigijimo momento, t.y. nuo 1997 metų, iki mirties su savo sutuoktine G. R. gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina, kad palikėjo S. R. vardu yra įregistruotas vienintelis nekilnojamas turtas – ½ dalis žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), daugiau jo vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1, 2 dalimis, darytina išvada, kad S. R. palikimo atsiradimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos mama G. R. po sutuoktinio S. R. mirties ir toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame sodo pastate, ji iš karto pradėjo likusį turtą valdyti, juo rūpintis, tokiu būdu savo aktyviais veiksmais parodė, kad ji išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Kadangi byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia aplinkybes, kad G. R., būdama mirusio S. R. sutuoktine, t.y. pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pradėjo faktiškai valdyti po S. R. mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis), pripažintina, kad G. R. palikimą priėmė.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įvertinant aplinkybę, kad pareiškėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-02-17, palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi 2012-03-22), priėmė savo sutuoktinio S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-02-17, palikimą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi, tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.