Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-901-348/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
1S-901-348/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-901-348/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09404-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bausmė – šešiasdešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – devyniasdešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2. Nuteistasis A. M. 2020 m. spalio 7 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir leisti vairuoti transporto priemones, kuriose įrengtas alkoholio užraktas. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė nuteistojo A. M. prašymą atmesti konstatuodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, o šiuo atveju į teismą kreipėsi pats nuteistasis.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis A. M. nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi pateikė skundą apygardos teismo, kuriuo prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą su išlyga vairuoti transporto priemones, kuriose įrengtas antialkoholinis užraktas.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti nuteistojo prašymą yra nepagrįsta, kadangi kreiptis į teismą su prašymu panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę turi pats nuteistasis. Nuteistasis teigia, kad skundžiamą nutartį priėmusio teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų prašymo aplinkybių išnagrinėjimu. Skunde aukštesniajam teismui apeliantas nurodo, kad nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo vieneri metai dešimt mėnesių. Po paskirtos nuobaudos jis padarė tinkamas išvadas, suprato savo padaryto pažeidimo pavojingumą. Teigia, jog šiuo laikotarpiu nėra turėjęs jokių prasižengimų. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas smarkiai įtakojo nuteistojo galimybes dirbti tiesioginį darbą, teko uždaryti individualią veiklą. Šiuo metu apeliantas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau ir ten didele kliūtimi darbo paieškoje tampa vairuotojo pažymėjimo neturėjimas. Nuteistasis teigia suprantantis, kad jam yra skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nuo jų paskyrimo jau yra praėję beveik 2/3 bausmės laiko. A. M. nurodo ir tai, kad savo pagrindinę netinkamo elgesio priežastį identifikavo ir nuoširdžiai sau pripažino savo problemą dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu sėkmingai tęsia kursą AA susirinkimuose, lankosi pas psichologą. Yra išklausęs papildomą vairuotojų ugdymo programą, atestuotas pagal vairuotojų sveikatos žinių ir įgūdžių patikrinimo programą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. M. skundas atmetamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. M. skundą, skundžiamą nutartį bei pateiktą medžiagą, sutinka su teismo sprendimu netenkinti A. M. prašymo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kadangi skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas ir neatsižvelgė į galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas.

6. Pažymima, kad griežtas įstatyme nustatytų procedūrų laikymasis yra būtina sąlyga siekiant išvengti procesinių teisės pažeidimų bei užtikrinti tinkamą visų bylos aplinkybių įvertinimą ir priimtų sprendimų pagrįstumą. Remiantis BK 362 straipsniu, vykdymo stadijoje teismas nagrinėja klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymu. Tuo tarpu nustatyti, ar A. M. atžvilgiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, gali tik teismas nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka. Šio klausimo sprendimas vykdymo stadijoje negalimas.

7. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi, asmuo, kuris negali įvykdyti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, su prašymu gali kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti keičiamos nuosprendžio vykdymo stadijoje sąrašas yra baigtinis, jame BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nėra. Todėl remiantis esamu teisiniu reguliavimu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones trukmės klausimas nebegali būti peržiūrimas iš naujo. Atsižvelgiant į paminėtą, nei paties nuteistojo prašymu, nei Probacijos tarnybos teikimu ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti panaikinta ar pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia galimybė yra numatyta tik administracinių nusižengimų teisenoje, o ne baudžiamajame procese. Todėl nuteistojo A. M. skunde dėstomi argumentai dėl jo asmenybės, šeimos materialinės padėties, nepatogumų ieškant darbo ir pan., nėra vertinami, kadangi jie neturi teisinės reikšmės.

8. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiama baudžiamojo poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo padarytu nusižengimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo. Todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9. Remiantis tuo, kas išdėstytas, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo A. M. prašymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartis pagrįsta bei teisėta ir naikinti jos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė