Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos J. K. mirties liko jos turtas: ½ gyvenamojo namo, 63,86 kv. m. bendro ploto, su ūkiniais pastatais, esančio Če(duomenys neskelbtini). Nei vienas iš įpėdinių, po savo motinos J. K. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo motina testamentu savo turtą yra palikusi pareiškėjui M. K.. Pareiškėjo motina po savo sutuoktinio, pareiškėjo tėvo B. K. mirties liko gyventi pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Tėvų santuokoje įsigytas gyvenamasis namas, kurio ½ dalį po tėvo B. K. mirties pareiškėjas paveldėjo pagal testamentą, yra šalia jų gyvenamojo namo. Po savo motinos mirties pareiškėjas M. K. tvarkė ir prižiūrėjo tėvų namą bei ūkinius pastatus, tvarkė aplinką, dirbo namų valdos žemę, mokėjo mokesčius, naudojosi ir tebesinaudoja motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga tikslu sukurti pareiškėjui turtines teises (paveldėjimą) į palikimą.

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo M. K. pareiškimu sutinka, jam neprieštarauja, pretenzijų į palikimą nereiškia.

Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prašymą, bei į tai, jog jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjo, liudytojų S. K. ir V. V. parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (10 b.l.) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos J. K. mirties liko jos turtas: ½ gyvenamojo namo, 63,86 kv. m. bendro ploto, su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas M. K. po savo motinos J. K. mirties tvarkė ir prižiūrėjo tėvų namą bei ūkinius pastatus, tvarkė aplinką, dirbo namų valdos žemę, mokėjo mokesčius, naudojosi ir motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais, atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjo M. K. aktyvius veiksmus po motinos mirties patvirtina šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog M. K. perėmė savo motinos J. K. turėtą turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, tvarkė ir prižiūrėjo namą bei ūkinius pastatus, tvarkė aplinką, dirbo namų valdos žemę, naudojosi asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šias paminėtas aplinkybes patvirtino ir posėdyje apklausti liudytojai.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo M. K. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjas M. K. priėmė palikimą po savo motinos J. K. mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Pareiškėjas M. K. yra palikėjos J. K. sūnus. Kadangi kiti įpėdiniai, suinteresuotas asmuo byloje, pareiškėjos sūnus L. K. palikimo nepriėmė, todėl pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo motinos mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo M. K., kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, į valstybės biudžetą priteistina 5,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš M. K. 5,62 Eur (penkis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.