- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 1-157-965/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00217-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui:
M. V. 2013 m. liepos 27 d., apie 14.50 val., Klaipėdoje, Minijos g. 130C namo kieme, būdamas blaivus, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, giedram orui, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio iš galo dviračiu važiavusiam D. P. ir su juo susidūrė. D. P. nuo smūgio krisdamas atsitrenkė į automobilį BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. V. pažeidė kelių eismo taisyklių 119 p. (važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) reikalavimą.
Kaltinamasis M. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-07-27 savo namo kieme vairavo automobilį BMW 530. Važiuodamas į priekį, pamatė iš priekio atvažiuojantį kitą automobilį. Kadangi kieme pravažiavimas siauras, nutarė praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, todėl įjungęs atbulinės eigos pavarą pradėjo važiuoti atgal. Prieš pradedant važiuoti atgal, pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlius, tačiau tuo metu kliūčių nepastebėjo. Kiek pavažiavęs, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, o išlipęs pamatė gulintė nukentėjusįjį. Jo dviratis buvo po po automobilio galiniu ratu, nukentėjusiojo koja prispausta dviračio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pripažįsta, kad turėjo būti atidesnis ir važiuodamas atbuline eiga geriau stebėti vaizdą pro galinius veidrodėlius.
Nukentėjusysis D. P., posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio, paaiškino, kad yra pareiškęs byloje civilinį ieškinį, kaltinamasis žalos jam neatlygino, atsiprašė jo tik po pirmojo teismo posėdžio, iki to laiko neieškojo ir juo nesidomėjo. Nors ankstesniuose posėdžiuose minėjo, kad su kaltinamuoju susitaikė, tačiau mano, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus, atsiprašė per vėlai, žalos neatlygino.
Be kaltinamojo prisipažinimo byloje surinkti ir ištirti ir kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis LR BPK 273, 291 straipsniais. Kaltinamajame akte prokuroras nurodė, kad byloje galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, su tuo sutiko. Klatinamasis sutiko, kad nagrinėjant bylą būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad automobilis BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) stovi greta automobilio BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini). Tarpas tarp šių automobilių – 0,5 m. Apgadinta automobilio BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) dešinė pusė ties galiniu sparnu, automobilio BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini) – kairioji pusė ties galinių durelių apačia (b. l. 4-9, 14-15).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-07-27 apie 14.45 važiavo M. V. vairuojamame automobilyje BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. M. V. iš pradžių važiavo į priekį, tačiau iš priekio pamatė atvažiuojantį kitą automobilį, todėl pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jam tik pradėjus važiuoti atbuline eiga, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad automobilis galiniu dešinės pusės ratu prispaudęs dviratį, po kuriuo gulėjo vaikinas. M. V. pavažiavo į priekį, kad jį išlaisvintų (b. l. 19-20).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis BMW 525, v/n (duomenys neskelbtini). Pretenzijų nereiškia, nes žalą atlygino draudimo bendrovė (b. l. 22-23).
Iš 2013-08-22 specialisto išvados Nr. G1794/13(03) matyti, kad D. P. dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32).
Iš alkotesterio parodymų kvito (b. l. 58), VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b. l. 61), specialisto išvados Nr. T-A 7371/13(01) (b. l. 62) matyti, jog 2013-07-27 M. V. automobilį vairavo visiškai blaivus.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. V. 2013 m. liepos 27 d. apie 14.45 val., Minijos g. 130C, Klaipėdoje esančio namo kieme, būdamas blaivus, vairavo automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukeldamas pavojų saugiam eismui, ir nesilaikė saugaus eismo taisyklių – esant sausai esfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, giedram orui, važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio iš galo dviračiu važiavusiam D. P. ir su juo susidūrė. Tokiu būdu M. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus, numatančius, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo M. V. veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Nusikalstamą veiką M. V. padarė neatsargiai, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo – nenumatė, kad, važiuodamas atbuline eiga, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles ir neįsitikinęs, kad kelyje nėra kitų eismo dalyvių, gali užvažiuoti ant važiuojamojoje dalyje esančio kito eismo dalyvio, nors pagal įvykio aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Prokuroras nurodė, kad yra visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – kaltinamasis prisipažino padaręs nusiskaltamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, nors nukentėjusysis nurodo, kad žala jam neatlyginta, tačiau, prokuroro nuomone, civilinis ieškinys pareikštas arba turi būti reiškiamas ne kaltinamajam, bet jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, nes žalos dydis patenka į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. numatytas draudiko atsakomybės ribas. Kadangi kaltinamasis nėra teistas, baustas administracine tvarka, manytina, kad ateityje nedarys naujų nusiklatimų.
Nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nesutiko, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y., jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), būtina konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.
Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl to, kad M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad M. V. anksčiau nėra teistas (b. l. 71). Nors ir yra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET reikalavimų pažeidimais, tačiau nusikaltimo padarymo metu M. V. jau buvo laikomas nebaustu administracine tvarka (b. l. 73-74). Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, dirba. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, stengėsi nukentėjusiojo atsiprašyti. Taigi, vertinant aptartas aplinkybes su M. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, taip pat jo elgesiu po nusikaltimo padarymo, manytina, jog yra pagrindas teigti, kad jis daugiau nenusikals.
Taigi šiuo atveju lemiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. veiksnys yra nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo ir susitaikymo aplinkybės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl nusikalstamos veikos patirta 3887,21 Lt turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam buvo atlyginta draudimo bendrovės – Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta kaltinamojo įvykio metu vairuota transporto priemonė, lėšomis. Nukentėjusysis ir jo atstovas nesutinka su atlygintos žalos dydžiu, mano, kad ji iki galo neatlyginta. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., susitaikymo protokolas atlieka susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuriame konstatuojama padaryta žala bei susitariama dėl jos atlyginimo būdo, vaidmenį, tačiau nagrinėjamoje byloje toks susitarimas nepasiektas. Nukentėjusiojo sąmonėje buvo susiformavęs įsitikinimas dėl jam padarytos žalos dydžio, tačiau draudimo bendrovės jam atlyginta mažesnė suma, kompromisas dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo nepasiektas, kaltinamasis nedėjo pastangų, kad jis būtų pasiektas (nebendravo su nukentėjusiuoju, nebedradarbiavo su draudimo bendrove). Šias aplinkybes patvirtina tai, kad posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad ateityje pats ketina kreiptis į draudimo bendrovę. Nors 2014-03-17 vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasi jo atsiprašė ir jie susitaikė, tačiau 2014-04-30 vykusio posėdžio metu šias aplinkybes iš dalies paneigė, nurodydamas, kad kaltinamasis jo atsiprašė, bet jie nesusitaikė, nes jam nėra atlyginta žala, be to, prieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nors valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras nurodo, kad žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti draudimo benrdrovė, bet ne kaltinamasis, su tokia pozicija sutikti negalima. Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį, su atsakingu už žalos padarymą asmeniu.Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui), tačiau šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis kyla iš sutartinių teisinių santybių bei nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Po eismo įvykio nukentėjęs asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo (CK 6.987 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnis). Šiuos asmenis su nukentėjusio asmens pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Bylos nagrinėjimas turi įtakos jų teisėms bei interesams, todėl jų procesinis bendrininkavimas baudžiamajame procese yra būtinas. Nors baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo pareikštame civiliniame ieškinyje nėra nurodytas konkretus civilins atsakovas, tačiau iš jo turinio galima spręsti, kad ieškinys pareikštas eismo įvykio kaltininkui – kaltinamajam M. V.. Draudimo bendrovė civiliniu atsakovu įtraukta ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų iniciatyva.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajam. Nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusiojo įsitikinimas dėl jam padarytos žalos dydžio yra klaidingas ar teisingas, išdėstytos aplinkybės nepaneigia to fakto, kad susitaikymas bei susitarimas dėl žalos dydžio bei jos atlyginimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nėra pasiektas.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. P., nes neįvykdytos visos BK 38 str. 1 d. įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis M. V. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. M. V. yra dirbantis, prisipažino padaręs nusikaltimą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.), kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Kadangi kaltinamasis M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nagrinėjamoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašo kaltinamajam M. V. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Tokią poziciją palaikė ir nukentėjusiojo D. P. atstovas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. V., važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio iš galo dviračiu važiavusiam D. P. ir su juo susidūrė. M. V. vairavo automobilį blaivus, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis anksčiau neteistas, vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis laikomas administracine tvarka nebaustu, todėl yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, šis įvykis jam buvo atsitiktinis.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, į M. V. charakterizuojančius duomenis ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonė jam neskirtina.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 str. 1 d.).
Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt (3000 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės) žalos atlyginimo (b. l. 28). D. P. atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu, nes neatidedant bylos nagrinėjimo nėra galimybės tiksliai apsaičiuoti žalos dydžio, reikia teikti papildomus įrodymus, draudimo bendrovė, apdraudusi M. V. civilinę atsakomybę, atlygino ne visą nukentėjusiojo patirtą žalą. Nurodė, kad reikš ieškinį kaltinamajam civilinio proceso tvarka.
Civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimus teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia remdamasis byloje esančiais įrodymais dėl civilinio ieškinio ir jį visiškai ar iš dalies patenkina arba atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Išimtiniais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, reikšmingos sprendimui priimti (BPK 115 str. 2 d.), arba jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis turi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tai akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–133/2012, 2K–425/2010).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant D. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, galima daryti išvadą, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, reikalaujantis žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokią pareigą turėjo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P., t. y. jis privalėjo įrodyti jam nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis byloje pareiškė ieškinį dėl 10000 Lt žalos atlyginimo – 3000 Lt turtinės ir 7000 Lt neturtinės žalos. Byloje nukentėjusysis nepateikė jokių šią žalą pagrindžiančių dokumentų. Iš byloje pateiktų Seesam Insurance AS Lietuvos filialo duomenų (b. l. 141-146) matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką su pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pagal draudikui pateiktus dokumentus draudikas apskaičiavo, kad nukentėjusysis D. P. patyrė 1987,21 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 1396 Lt žala už dviračio sugadinimą, 420 Lt žala už eismo įvykio metu sugadintus drabužius ir avalynę bei 171,21 Lt išlaidos už pirktus medikamentus, skirtus eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Iš pateiktos nuostolių suvestinės (b. l. 143) matyti, kad draudikas iš nukentėjusiojo medicininių dokumentų nustatė, jog eismo įvykio metu jam buvo padarytas dešinio blauzdikaulio lūžimas, 2013-10-30 pateiktas išrašas, kad lūžis sugijo. Be to, nukentėjusysis serga cerebriniu paralyžiumi, todėl jo judėjimas ir be traumos yra apsunkintas. Draudikas, vertindamas patirtas gydymo išlaidas pagal pateiktus kvitus, kai kurias išlaidas atmetė, kaip nepagrįstas, nes nebuvo aišku, kas buvo pirkta, be to, nebuvo atlyginta už pirktus vitaminus odai, plaukams ir nagams, nes tai nesusiję su eismo įvykiu, taip pat neatlyginta už slaugą (nuostolių suvestinėje nurodyta, kad nukentėjusįjį slaugė tėvas arba patėvis). Taip pat draudikas, vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1. punktu, apskaičiavo, kad nukentėjusiojo D. P. eismo įvykio metu patirta neturtinė žala yra 1900 Lt. Nukentėjusiajam buvo išmokėta visa bendra draudimo išmoka 3887,21 Lt (b. l. 146).
Tuo pačiu paaiškinimu Seesam Insurance AS Lietuvos filialas pažymėjo, kad savo sutartinius įsipareigojimus visiškai įvykdė, buvo prašoma bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nei nukentėjusysis, nei jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašymų bylos nenagrinėti nedalyvaujant Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atstovui nereiškė, draudimo bendrovės išmokėtų sumų bei nuostolių apskaičiavimo neginčijo. Nors nukentėjusiojo atstovas advokatas nurodė, kad ateityje tikslins prašomas priteisti sumas, teiks papildomus įrodymus, tačiau savo teiginių nepagrindė, nenurodė, kodėl žalos atlyginimą pagrindžiančių įrodymų negalėjo pateikti jau šio teisiamojo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis, rašydamas pretenziją draudimo bendrovei, kartu pateikė žalą pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismui šių dokumentų neteikė ir nenurodė, kodėl to padaryti šiuo metu negali. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad byla teisiamajam posėdžiui perduota 2014-01-21. Į du teisiamuosius posėdžius 2014-02-10 ir 2014-04-10 nei nukentėjusysis, nei jo atstovas iš viso neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Du kartus buvo priimtos nutartys į teisiamąjį posėdį atvesdinti nukentėjusįjį. 2014-02-26 teisiamasis posėdis buvo atidėtas nukentėjusiojo prašymu, norėjo, kad bylos nagrinėjime dalyvautų jo atstovas advokatas L. S., nurodė, kad su juo jau kalbėjosi dėl atstovavimo sutarties sudarymo. Be to, pageidavo surinkti visus duomenis, pagrindžiančius žalos dydį, bei kreiptis į draudiką dėl jų atlyginimo. Taigi nukentėjusysis, atstovaujamas advokato, turėjo galimybę net du mėnesius teikti įrodymus, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuos įrodymus draudimo bendrovei pateikė.
Informatyvus civilinis ieškinys baudžiamajame procese, kuriame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas, užtikrina net tik nukentėjusiojo teisę į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, bet ir užtikrina galimybę kitoms proceso šalims teikti įrodymus, atsikirtimus į pareikštą ieškinį, išreikšti savo nuomonę svarstomu klausimu. Nagrinėjamu atveju nuketėjusysis ieškinio reikalavimų nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė, kodėl šiuo metu to negali padaryti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, perduoti jį toliau nagrinėti civilinio proceso tvarka ar jį tenkinti.
Byloje nenustatyta, kad D. P. eismo įvykio metu buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė šiuo metu būtų ypatingai bloga, tokių duomenų nenurodė ir nukentėjusysis, nepaaiškino, kodėl to padaryti šiuo metu negali, todėl nėra pagrindo nustatyti jam didesnį neturtinės žalos dydį, nei draudimo bendrovės išmokėtas 1900 Lt dydžio neturtinės žalos dydis. Teismo nuomone, toks dydis, patyrus nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009, 2K-280/2010, 2K-86/2012).
Remiantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.