Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės B. G. ieškinį atsakovui G. K. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei ieškovės patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė su atsakovu susituokė 1998-10-24, santuoka registruota Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 200. Nepilnamečių vaikų neturi. Jos ir atsakovo santuokinis gyvenimas nepavyko: su atsakovu tarpusavyje nėra bendro sutarimo, jausmų, pagarbos, nesutampa norai, charakteriai bei požiūriai į gyvenimą, jausmai ir santykiai atšalo. Kadangi su atsakovu netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo jau trylika metų, t. y. nuo 2002 m., todėl nėra jokių galimybių tikėtis, kad ji ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nėra jokių galimybių. Bendro dalintino turto neturi, transporto priemonių nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruota, namų apyvokos daiktus pasidalijo geruoju. LR Nekilnojamojo turto registre jos vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai bei gyvenamasis namas ir kiti pastatai – buvo įgytas 2014-01-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 39S-(14.39.3.)-29, 2003-11-28 apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-16567, 2002-03-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir 2004-08-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-5253 ir yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas žino apie jos turimą asmeninį nekilnojamąjį turtą ir pretenzijų į jį nereiškia. Su atsakovu vienas kitam kreditorinių įsipareigojimų neturi, išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja, bankuose santaupų neturi, su atsakovu bendrų šeimyninių ar asmeninių kreditų ir paskolų neturi, bendrų santuokinių santaupų ar piniginių lėšų taip pat neturi, nėra vienas kitam skolingi, laidavę vienas už kitą ar prisiėmę kokių nors kitų kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 4-6).

Teismo posėdžio metu ieškovė B. G. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

- B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas G. K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė 1998 m. spalio 24 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 200) (b.l. 9);

- pagal VĮ „Regitra“ duomenis (b.l. 10, 11), nei ieškovė B. G., nei atsakovas G. K. B. savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių;

- pagal VĮ Registrų centro duomenis (b.l. 12-19), atsakovas G. K. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, o ieškovei B. G. nuosavybės teisės įregistruotos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus, registrų Nr. (duomenys neskelbtini);

- pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnijos 2010-08-26 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2010-190-PD)-557 duomenis, atsakovas G. K. B. nuo 2009-03-19 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).

Įvertinęs ieškovės B. G. paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovė B. G. ir atsakovas G. K. B. kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio daugiau kaip trylika metų, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Santuokos metu šalims vaikų negimė. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti ar to siektų. Atsižvelgiant į visas bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tiek ieškovė B. G., tiek atsakovas G. K. B. pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl jų santuoka nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos CK 3.60-3.61 str.). Ginčo tarp šalių dėl to nėra.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. G. paliktina iki santuokos sudarymo turėta ir po santuokos sudarymo nepakitusi pavardė – G., o atsakovui paliktina ikisantuokinė pavardė - B. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos CK 3.59 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimus dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).

Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 1, 2 ir 7 p. nustato, kad abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas, jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ar sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu.

Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad abu sutuoktiniai privalo nurodyti teismui santuokoje įgytą dalintina turtą, taip pat ir kreditorinius įsipareigojimus.

Šiuo atveju tiek ieškovė B. G., tiek atsakovas G. K. B. pateikė duomenis apie turimą/neturimą jų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Tiek ieškovė B. G., tiek atsakovas G. K. B. nepateikė reikalavimų ir nekėlė ginčų, susijusių su ieškovės B. G. asmeninės nuosavybės teise turimu ir jos vardu registruotu nekilnojamuoju turtu. Nesant ginčo tarp šalių, laikytina, jog ieškovės B. G. nurodytas jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, 4,6607 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, 5,6227 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, 1,0700 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, 0,8500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, 0,8000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, 0,3300 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei B. G. asmeninės nuosavybės teise, todėl tarp sutuoktinių nedalintinas ir dėl jo atskirai nepasisakytina.

Ieškovei bei atsakovei nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, nei ieškovei, nei atsakovui išlaikymas nepriteistinas.

Ieškovės B. G. ieškinį patenkinus, tačiau jai prašant iš atsakovo G. K. B. priteisti tik pusę jos sumokėto žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina 20,50 Eur (41,00 Eur : 2 = 20,50 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (b.l. 7-8) ieškovės B. G. naudai (Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 82 str., 93 str. 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Šioje civilinėje byloje susidarė 4,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), tačiau šios pašto išlaidos valstybės naudai nei iš ieškovės B. G., nei iš atsakovo G. K. B. nepriteistinos, kadangi, tenkinant ieškovės reikalavimą ir priteisiant iš atsakovo tik pusę bylinėjimosi išlaidų valstybei – 2,29 Eur (4,57 Eur : 2 ~ 2,29 Eur), jos yra nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (b.l. 2) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 5-6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-271, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės B. G. ieškinį patenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1998 m. spalio 24 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 200, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pavardes po santuokos nutraukimo šalims palikti G. ir B..

Priteisti iš G. K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.