- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- A6.-846-1096/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01166-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Pažeidėjas
- K. N.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. N. nuo 2021 m. gruodžio 7 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovės finansinė padėtis sunki, mokestiniai įsipareigojimai didėja ir ji yra nemoki, siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. atlikto išieškojimo veiksmus, tačiau išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, tačiau vėliausiai iki 2023 m. rugsėjo 14 d. (nutarties dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) iniciatyva įsiteisėjimo dienos) nevykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeidė kreditorės VMI teises.
Šiais savo veiksmais K. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu tapo prieš du metus. Tuo metu laidavo už (duomenys neskelbtini) projektus, iki šiol vyksta teisminis procesas su trečiosiomis šalimis. Pažymi, kad kai atėjo į UAB (duomenys neskelbtini), įmonės finansinė padėtis buvo jau bloga, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) laidavo už UAB (duomenys neskelbtini), jai yra iškeltas bankrotas. Buvo įvykęs konfliktas, jų įmonė buvo tarpinė grandis, todėl didžiausia suma liko nesumokėta, jie liko skolingi mokesčių inspekcijai ir kitiems tiekėjams. Kai tapo vadovu, UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo tokia, kad buvo tikėtina, jog jie gali susigrąžinti dalį skolų. Tuo metu buvo tai, jog ir jiems buvo skolingi, ir jie buvo skolingi. Bendra suma siekė 150 000 Eur. Šiuo metu neatsimena kiek ir kam tiksliai buvo UAB (duomenys neskelbtini) skolinga, tačiau buvo mokesčių inspekcijai skolingi, tuomet „(duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji įmonė skolos paskaičiavo dvigubai. Ši įmonė vadinasi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Pastarajai įmonei buvo jie skolingi, kadangi ten buvo faktoringas už kurį jie laidavo, buvo neatsiskaitymai su statybininkais. Iš pradžių buvo skolos 70 000 Eur, tačiau buvo delspinigiai priskaičiuoti, visa suma – 90 000 Eur, bet 20 000 Eur jie sumokėjo. Šiuo metu viską yra perdavęs bankroto administratoriui, tikėtina, jog skolą, kuri šiuo metu yra, sumažins. Be to, nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) valstybei pradėjo nebemokėti dar iki jam tampant direktoriumi. J. S. buvo direktorė, kuri buvo paprašius padėti sutvarkyti esamus išieškojimus. Kai jis tapo direktoriumi, pradėjo iš karto derinti su (duomenys neskelbtini), kaip sumažinti skolą. Vyko derybos, dar buvo laiduotojas, kuris turėjo sumokėti už UAB (duomenys neskelbtini) skolą, bet neįvykdė įsipareigojimų. Taip pat ėmėsi veiksmų dėl smulkių skolų gavimo, iš V. M.. Prisiteisė 8 000 Eur, tačiau vėliau paaiškėjo, jog lėšų Lietuvoje jis neturi, viską laiko užsienyje. Dėl V. M. pateikė dokumentus teismui. Pažymi, kad iškelto bankroto nutartis įsiteisėjo prieš 2 mėnesius. Iniciatorius dėl bankroto iškėlimo buvo mokesčių inspekcija. Jis nesiėmė veiksmų dėl bankroto iškėlimo. Atsiuntęs teismui yra mokėjimo nurodymą, kuriame matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) skolininkas 2 500 Eur sumos. Tačiau nepamena, ar UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo pelno mokesčius, gyventojų pajamų mokesčius, pridėtinės vertės mokesčius, nors iki tampant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi įmonė atlikinėjo įmokas Sodrai bei mokėjo žyminius mokesčius. Tai nebuvo taip, kad tiesiog nieko nedarė, šiuo metu viskas priklausys nuo teismų, kokius priims sprendimus. Prašo baudą sumažinti arba panaikinti.
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko.
VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. buvo J. S., o nuo 2021 m. gruodžio 7 d. buvo K. N.. VMI yra Bendrovės kreditorė. VMI duomenimis, 2023 m. spalio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 20 661,76 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 25 d. VMI nurodo, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių, t. y. 7 823 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) (susidarė pagal 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. gruodžio 27 d. deklaracijas), 428 Eur PVM delspinigiai, 199,60 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau -ir GMP) (susidarė pagal 2021 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. birželio 15 d. deklaracijas), 12,21 Eur GMP delspinigiai, 11461,36 Eur pelno mokestis (susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d.), 679,83 Eur pelno mokesčio delspinigiai. 163,55 Eur PLN ir 2,10 Eur PLN delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2021 m. birželio 16 d., pagal pateiktą deklaraciją už 2020 m.). Pažymėtina, kad Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, Bendrovė biudžetui skolinga 333,47 Eur, apdraustųjų asmenų 0. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 metus. Bendrovės pateiktame balanse už 2020 metus matyti, kad Bendrovės turtas 78 547 Eur, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 5 211 Eur. Bendrovės pateiktame pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad grynasis pelnas (nuostoliai) už 2020 metus 26 940 Eur. Matoma, kad vertinant Bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios Bendrovės. Taigi VMI 2021 m. birželio 15 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Akivaizdu, kad Bendrovės vadovas, jau tapdamas Bendrovės vadovu, galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2021 m. gruodžio 7 d. t. y. tapus vadovu, nes VMI jau priėmusi nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai Bendrovės vadovui 2021 m. gruodžio 7 d., tapus Bendrovės vadovu, kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Taigi jei buvęs Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai VMI būtų mažesni, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI interesus. K. N. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 2-3).
Prie pareiškimo pateikti dokumentai: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2435-864/2023 kopija, išrašai, balansas, ataskaita, VĮ „Registrų centras“ išrašai apie UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius (b. l. 7-15).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).
Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis JANĮ nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą juridiniam asmeniui tapus nemokiam (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 5 d. 1 p., 6 str. 2 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „nemokumo procesas“ vartojama tuomet, kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui (JANĮ 2 str. 23 d.). Tuo tarpu terminas „juridinio asmens bankroto procesas“ (toliau – bankroto procesas) apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 str. 4 d.).
Be to, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 str. 2 d.). Juridinio asmens vadovo veiksmai, inicijuojant įmonės nemokumo procesą, numatyti JANĮ 8 straipsnio 1-3 dalyse, iš kurių nuostatų nustatyta, jog pirmiausia tokio juridinio asmens vadovas turi pateikti pranešimą kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad K. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nustatyta, kad K. N. nuo 2021 m. gruodžio 7 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 20 661,76 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 25 d. VMI nurodo, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų mokesčių, t. y. 7 823 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) (susidarė pagal 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. gruodžio 27 d. deklaracijas), 428 Eur PVM delspinigiai, 199,60 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau -ir GMP) (susidarė pagal 2021 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. birželio 15 d. deklaracijas), 12,21 Eur GMP delspinigiai, 11461,36 Eur pelno mokestis (susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d.), 679,83 Eur pelno mokesčio delspinigiai. 163,55 Eur PLN ir 2,10 Eur PLN delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2021 m. birželio 16 d., pagal pateiktą deklaraciją už 2020 m.). Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI atliko šiuos išieškojimo veiksmus, t. y. 2021 m. birželio 15 d. pateikė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 4 390,02 Eur sumos, 2021 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 10 656,85 Eur, 2021 m. rugsėjo 20 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 1 188,00 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 1 282,68 Eur, 2021 m. rugsėjo 30 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 5 786,60 Eur, 2022 m. sausio 5 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 3 617,12 Eur, 2022 m. vasario 11 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 4 040,07 Eur, 2022 m. kovo 30 d. nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 84,37 Eur, 2022 m. rugpjūčio 1 d. nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 4 754 Eur, 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 4 987,15 Eur ir 2022 m. rugsėjo 14 d. nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 4 864,11 Eur. Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2023 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, Bendrovė biudžetui skolinga 333,47 Eur, apdraustųjų asmenų 0. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties bei VMI pareiškime išdėstytos aplinkybės. K. N. nevykdant JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos, viena iš UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių – VMI – kreipėsi su prašymu į teismą iškelti Bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis (įsiteisėjusi 2023 m. rugsėjo 25 d.), kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas K. N. laiku, t. y. nuo tada, kai VMI pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus (2021 m. birželio 15 d.) arba vėliausiai iki 2023 m. rugsėjo 25 d. (nutarties dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo VMI iniciatyva įsiteisėjimo dienos), nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. N. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo žinoma apie tai, kad jo vadovaujama Bendrovė yra skolinga VMI ir negalėjo nustatytu metu padengti šios skolos. Pažymėtina, jog ši aplinkybė įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, kaip matyti, K. N. minėtų veiksmų neatliko, tą jis pripažino ir teisme, nurodydamas, kad į VMI nesikreipė, bandė iš skolininkų atgauti skolas ir padengti turimus įmonės įsiskolinimus. Kadangi priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų ir turto buvo vykdomas jau nuo 2021 m. birželio 15 d., darytina išvada, kad minėta Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, ir vėliausiai tuomet arba, kaip minėta, iki 2023 m. rugsėjo 25 d., Bendrovės vadovui K. N. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti Bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad K. N. neketino skelbti Bendrovės bankroto, nes dar tikėjosi išmokėti skolas, vykdyti veiklą, neatleidžia jo nuo atsakomybės už kreditorės – VMI, interesų pažeidimą, kadangi jis ne tik kad neteikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo), bet ir nesiėmė kitokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti Bendrovės mokumą.
Atsižvelgus į tai, K. N. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. N., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į K. N. asmenybę – vykdo individualią veiklą ir dirba UAB (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turi tris nepilnamečius vaikus ir vieną pilnametį vaiką, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas (b. l. 24-30), baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 31-50), tai, kad nenustatyta K. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta K. N. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą, artimą minimaliai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
K. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-846-1096/2023.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.