Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1465-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-29
Bylos Nr.
1S-1465-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
S. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1465-317/2015
Teisminio proceso Nr. 1-09-1-07953-2007-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atmestas S. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 91-160 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. P.“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuspręsta iš dalies pridėti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, ir nustatyti S. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir S. P. pasiųstas atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga – 2015 m. gruodžio 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2015 m. gegužės 21 d. – 6 mėnesiai 23 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015 m. gegužės 25 d. priimtu nutarimu Nr. 91-160 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. P.“ penkiems Komisijos nariams balsavus „prieš“ (vienbalsiai), nutarta S. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos 5-osios priemonės, t. y. teismo priteisto ieškinio nepradėjo dengti. Dėl šios priežasties, Komisijos nuomone, nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies sąlygų. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi, nors ir neakcentuodamas formalaus pagrindo lygtinio paleidimo instituto taikymui nebuvimo, tačiau iš esmės sutikdamas su Komisijos sprendimu bei atsižvelgdamas į prokuratūros nuomonę, nutarė atmesti S. P. skundą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis S. P. skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad civilinio ieškinio nesumokėjo, nes neturi pinigų. Kita vertus, nuo 2004 m. žalos atlyginimas nukentėjusiesiems arba Valstybei tapo nebūtina lygtinio paleidimo sąlyga. Be to, anot pareiškėjo, dar būdamas laisvėje, jis pusę priteistos sumos sumokėjo nukentėjusiajai „į rankas“. Teigia, kad pataisos namuose nedirba, nes nėra darbo, tačiau jo nevengia, tvarko savo gyvenamąją patalpą. Nuteistasis akcentuoja, kad per visą bausmės atlikimo laiką buvo drausmingas, drausmine tvarka nebaustas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis mano, kad jam taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas atmestinas

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Iš pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, kad S. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. nepradėjo dengti ieškinio (b. l. 19). Taigi, šiuo atveju nenustatytas būtinas formalus lygtinio paleidimo pagrindas. Ir, nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog laisvėje jis dalį ieškinio atlygino, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų. Be to, pareiga pradėti dengti civilinį ieškinį jam buvo nustatyta 2013 m. lapkričio 11 d. pradėjus vykdyti nuteistojo pataisos planą, todėl tai, ką jis neva padengė, dar būdamas laisvėje, nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo, nes pagal šį planą jis įpareigotas pradėti dengti ieškinį pataisos namuose. Aukštesnysis teismas pastebi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti (b. l. 21), taigi ir pradėti dengti priteistą civilinį ieškinį jis turi galimybę. Nuteistojo požiūris į savo pareigą įvykdyti jam priklausančią prievolę nukentėjusiesiems kuo skubiau atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, pasiteisinant pinigų neturėjimu, vertintinas itin kritiškai. Pažymėtina, kad nuo civilinio ieškinio (iš viso 1500 Lt, kas atitinka 434,43 Eur) priteisimo 2011 m. kovo 23 d. jau yra praėję ketveri metai, o nuo nusikalstamos veikos padarymo 2007 m. liepos 6 d. – net aštuoneri metai, todėl akivaizdu, kad nuteistasis nededa visų pastangų kuo skubiau atlyginti padarytą žalą, o tai pažeidžia ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir paneigta pačią žalos atlyginimo paskirtį. Be to, toks nuteistojo lengvabūdiškas požiūris į savo pareigą kuo skubiau atlyginti žalą, verčia abejoti, kad nuteistasis ir laisvėje stengsis šią pareigą vykdyti, juolab, kad jis nevykdė šios pareigos ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šiame kontekste aukštesnysis teismas kritiškai vertina ir nuteistojo skunde nurodomą argumentą, jog nuo 2004 m. žalos atlyginimas nukentėjusiesiems arba Valstybei tapo nebūtina lygtinio paleidimo sąlyga. Pirmiausia, kaip jau minėta šioje nutartyje, formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą sudaro, be kita ko, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas. Kadangi šiuo atveju nuteistajam viena iš priemonių buvo numatyta pareiga pradėti dengti ieškinį, šios priemonės nevykdymas, besąlygiškai paneigia galimybę nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo institutą. Kita vertus, aukštesniojo teismo nuomone, toks nuteistojo požiūris į vieną iš pataisos procesui itin reikšmingų priemonių (pareigos vykdyti turimus įsipareigojimus), dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys.

Taigi, nesant formalaus lygtinio paleidimo pagrindo, lygtinis paleidimas S. P. negali būti taikomas, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatytas materialusis pagrindas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra ir materialiojo lygtinio paleidimo pagrindo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką nors ir vertinama kaip žema (39 balai), tačiau labai artima vidutinei. Kriminogeniniai veiksniai, didinantys nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje, yra nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija (iš viso teistas tris kartus) bei mąstymas, elgesys ir nuostatos (kartojo klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo, naudojo smurtą ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų). Be to, nors bausmės atlikimo metu jis nebaustas drausmine tvarka, kas vertinama teigiamai, tačiau jis ir nė karto neskatintas. Šios aplinkybės nors ir rodo jo elgesio bausmės atlikimo metu gerėjimą, tačiau vis dar neleidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visuma nuteistąjį apibūdinančių bei jį charakterizuojančių aplinkybių dar rodo jo pavojingumą visuomenei bei tai, kad jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl S. P., neabejotinai žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dar ir nevykdydamas jam nustatytų pareigų, turėjo prisiimti ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padaryta nusikalstama veika, nustatytų pareigų ignoravimas, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų, suponuoja išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir taikytinos probacijos tikslai nebus pasiekti.

Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad S. P. nebaustas drausmine tvarka, dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, lanko Alfa kursus, bendrauja su kapelionu, visuomeniniais pagrindais padeda tvarkytis būryje, palaiko socialinius ryšius su broliu, nėra susijęs su kriminaline nuteistųjų subkultūra. Nors šios aplinkybės yra itin svarbios, tačiau jos nenusveria, šiuo atveju, esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog S. P. skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas