Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovės įstatyminei atstovei R. Z. ir jos atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei, atsakovui V. D. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-3384-656/2007 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir žalos priteisimo bei atsakovo V. D. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas nori ir gali sudaryti dukrai A. D. tokias gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jos fizinę, protinę, dvasinę, dorovinę ir socialinę brandą ir užtikrintų šių savybių vystimąsi. Atsakovas turi tinkamas buitines – moralines gyvenimo sąlygas, nuolatines pajamas dukters išlaikymui, todėl yra sąlygos ir galimybė A. D. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu V. D. , (duomenys neskelbtini), suteikiant vaiko motinai R. Z. galimybę dalyvauti vaiko auklėjime ir išlaikyme.

Vilniaus miesto Vaikų teisų apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad A. D. ir jos motiną sieja glaudūs ryšiai, nėra duomenų, kad motina netinkamai vykdytų savo pareigas, be to, mažametė A. D. išreiškė norą gyventi kartu su motina. Nurodė, kad priteisti 1000 Lt išlaikymą per mėnesį nėra pagrindo, nes poreikių suma – 857 Lt dalintina tarp tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, reikia nustatyti konkrečias bendravimo dienas, vaiką sugrąžinti motinai riekia iki 21 val., nes vaikas turi eiti miegoti. Ieškovas parduodamas savo būstą neprivalėjo kreiptis teismo leidimo, nes tai nebuvo šeimos turtas. Vaiko teisė į gyvenamąją vietą gali būti realizuota per išlaikymo institutą.

Rezoliucinė dalis

1) Nustatyti A. D. gyvenamąją vietą su motina R. Z. .

2) Nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas V. D. turi teisę bendrauti su dukra A. D. 2 kartus per savaitę darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. paties pasirinktą ir su motina suderintą dieną. Atsakovas turi teisę du kartus per mėnesį savaitgalį bendrauti su dukra po 8 val. paties pasirinktą ir su motina suderintą poilsio dieną, bet ne ilgiau kaip iki 20 val., atsakovas turi teisę du kartus per mėnesį pasiimti dukrą savaitgalį dviems dienoms nuo 11 val. iki sekančios dienos 18 val. paties pasirinktą ir su motina suderintą savaitgalį. Motina iš anksto informuoja tėvą apie vaiko savaitgaliais ir darbo dienomis vakarais lankomus užklasinės veiklos užsiėmimus, ir būrelius. Tėvas privalo užtikrinti, kad bendravimas su vaiku netrukdytų lankyti pagal iš anksto nustatytą grafiką vykstančių būrelių ir užklasinės veiklos renginių. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam bendravimo telefonu su vaiku galimybes.

3) Priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. D. išlaikymui po 400 Lt periodinėmis mėnesio išmokomis, sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdant skubiai.

4) Panaikinti teismo 2007-02-08 ir 2007-06-29 nutartimis paskirtas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą ir bendravimo tvarką.

5) Priteisti iš atsakovo A. D. naudai 36000 Lt žalos atlyginimo.

6) Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti, priteisiant iš ieškovės A. D. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, o iš atsakovo - 1098 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

7) Nustatyti, kad A. D. priteistus pinigus uzufrukto teise tvarko motina R. Z. . Nustatyti, kad priteista žala mokama į A. D. vardu atidarytą banko sąskaitą, pinigus motina R. Z. gali naudoti tik užtikrinant A. D. gyvenamąjį būstą. Išaiškinti R. Z. , kad žalos atlyginimui sumokėtais pinigais ji gali disponuoti LR CK 3.185-189 straipsnių nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad nepilnametė A. D. nuo gimimo pastoviai gyveno su motina R. Z. , išskyrus kelių mėnesių laikotarpį, kai motina buvo išvykusi dirbti į užsienį. Teismas pažymėjo, kad motina mergaite rūpinasi tinkamai, turi nuosavą būstą ir tinkamas buitines sąlygas, jas sieja glaudūs emociniai ryšiai. Teismas konstatavo, jog vaikas Vaikų teisių tarnybos atstovei aiškiai išreiškė norą gyventi su motina, o atsakovas, nors ir turi geras buitines sąlygas dukters apgyvendinimui, dėl savo darbo pobūdžio pastoviai (kelis kartus per mėnesį) vyksta į užsienį. Teismas padarė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitinka vaiko interesus.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomones, konstatavo, kad ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra pakankamai konkreti ir sudarytų sąlygas kiekvienam iš tėvų skirtingai vertinti ir aiškinti bendravimo tvarkos nuostatas, todėl nustatė geriausiai vaiko ir abiejų tėvų interesus atitinkančią tvarką.

Teismas konstatavo, jog ieškovė turi specialų poreikį pastoviai konsultuotis oftalmologijos kabinete, o atsakovas, pats mokėdamas vaiko išlaikymą po 350 Lt per mėnesį, neįrodė, kad motinos R. Z. apskaičiuota vidutinė išlaikymo poreikių suma – 827 Lt per mėnesį yra nepagrįstai padidinta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės išlaikymui per mėnesį būtina suma yra 800 Lt. Teismas konstatavo, kad motinos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 1400 Lt per mėnesį, o tėvo darbo užmokestis atitinka Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą – 700 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas gauna žymias dienpinigių sumas, t.y. iš viso vidutiniškai apie 2000 Lt per mėnesį, kurios taip pat reikšmingos, nustatant išlaikymo dydį. Teismas, vadovaudamasis išlaikymo paskirstymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai taisykle, iš atsakovo priteisė dukters A. D. išlaikymui po 400 Lt per mėnesį.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra darbingas 39 metų amžiaus vyras ir turi pastovų darbą, pats mokėjo išlaikymą, todėl nėra faktinio pagrindo taikyti priverstinę ieškovo turto hipoteką ar įkeitimą.

Teismas ieškovės atstovių argumentus, jog R. Z. ir atsakovas gyvendami nesusituokę, abu privalėjo užtikrinti vaiko aprūpinimą būstu, laikė pagrįstais. Šią prievolę atsakovas turėjo nepriklausomai nuo to, ar buvo sudaryta santuoka, ar jis buvo registruotas vaiko tėvu. Atsakovas žinojo, kad jis yra ieškovės tėvas ir tai pripažino, todėl parduodamas asmeninės nuosavybės teise valdomą būstą, kuriame gyveno ieškovė, privalėjo kartu su motina užtikrinti vaiko galimybę gyventi kitame būste. Atsakovas šios prievolės iš viso nevykdė ir paliko šį klausimą spręsti vienai motinai savo jėgomis. Teismas atsakovo argumentus apie vėlesnį tėvystės registravimą ir tai, kad parduotas butas formaliai neturėjo šeimos turto statuso, vertino kaip teisiškai nereikšmingus. Teismas pažymėjo, kad R. Z. mokėsi ir nuo vaiko gimimo visą laiką gyveno Vilniuje atsakovo bute (iki 2006 m. sausio mėnesio), todėl faktas, kad ji 2000 m. padovanojo Alytaus mieste turėtą būstą savo motinai, buvo teisiškai nereikšmingas. Teismas nustatė, kad motina R. Z. ir kartu gyvenanti ieškovė nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2007 m, gegužės mėnesio neturėjo pastovaus būsto. 2007 m. gegužės mėn. motina R. Z. už asmeniškai pasiskolintus iš brolio bei banko pinigus 72000 Lt sumai asmeninės nuosavybės teise nusipirko 15,29 kv.m ploto butą (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste. Teismas pažymėjo, kad 2006 m. birželio mėnesį numatyto įsigyti buto R. Z. nesugebėjo nusipirkti ir prarado iš asmeniškai pasiskolintų pinigų sumokėtą 6000 Lt avansą. Atsakovas prie būsto pirkimo neprisidėjo. Teismas atsakovo veiksmus vertino kaip neteisėtus. Teismas pažymėjo, jog motina R. Z. , viena prisiimdama asmeninius skolinius įsipareigojimus, likvidavo neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmes, o atsakovas sutaupė vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimo išlaidas ir tuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, todėl jam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Teismas nustatė, kad jau po bylos iškėlimo teisme R. Z. įsigijo vieno kambario butą už 72000 Lt ir pagal Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą šiuo būdu buvo minimaliai patenkinti vaiko poreikiai būstui. Teismas konstatavo, kad žalos suma turi būti skaičiuojama, atsižvelgiant į tiesioginius faktinius nuostolius - faktines būsto įsigijimo išlaidas. Teismas, įvertinęs tėvų galimybes teikti vaiko išlaikymą, padarė išvadą, kad abu tėvai išlaikymą privalo teikti lygiomis dalimis, todėl pusė būsto įsigijimo išlaidų – 36000 Lt sumą priteisė iš vaiko tėvo. Teismas pažymėjo, kad vienas iš tėvų gaunamus pinigus vaiko išlaikymui negali naudoti asmeniniams poreikiams ir asmeninio turto kaupimui, todėl priteisė išlaikymą ir žalos atlyginimą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui – motinai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, konstatavo, jog išlaikymui ir žalos atlyginimui mokamus pinigus turi teisę tvarkyti motina, su kuria lieka gyventi vaikas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš esmės tenkino pusę ieškovės reikalavimų priteisti žalą, atsakovui iš ieškovės priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CK 3.72 str. 10 d., 3.157 str., 3.159 str. 2 d., 3.161 str. 5 d., 3.174 str., 3.175 str. 2 d., 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d., 3.192 str. 2 d., 3.194 str. 3 d., 3.201 str., 3.208 str., 3.234 str. 5 d., 3.272 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 2 d., 4 d. 1 p.).

Atsakovas V. D. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-09-27 sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – nustatyti A. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Utenos raj., ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas, vadovaudamasis CPK 45 str., turėjo spręsti klausimą dėl netinkamos šalies – mažamečio vaiko – pakeitimo tinkama – vaiko mama, kadangi pagal CPK 38 str. 4 d. ir CK 3.164 str. vaikas dėl savo teisių gynimo tėvų atžvilgiu turi teisę kreiptis gynybos į teismą tik nuo 14 metų, tuo tarpu A. D. yra gimusi 2000-04-20, t.y. jai yra tik 7 metai.

2) Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, parduodant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, neteisėtais, netinkamai taikė CK 3.234 str. 5 d. ir pažeidė nusistovėjusią teisminę praktiką. Šalys nebuvo sudariusios santuokos, atsakovo tėvystė A. D. atžvilgiu iki parduodant butą nebuvo pripažinta, todėl butas neturėjo šeimos teisinio rėžimo su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kadangi atsakovas, parduodamas butą, nepažeidė įstatymo ar sutartyje nustatytos pareigos, jo veiksmai negalėjo būti traktuojami kaip neteisėti ir dėl to civilinė atsakomybė neatsirado. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog po bylos iškėlimo R. Z. nupirktas butas ir jo kaina buvo tiesioginiai faktiniai nuostoliai, kurių pusę turi padengi atsakovas, kadangi atsakovas nepadarė neteisėtų veiksmų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai atsakovas pardavė savo patalpą 2005-09-23, R. Z. nenorėjo nei tuoktis su atsakovu, nei leisti jam būti juridiniu vaiko tėvu, t.y. nesudarė sąlygų dukters normaliam augimui normalioje sutuoktinių šeimoje. Atsakovo turėta patalpa buvo nepatogi, kadangi jam priklausė tik 1/3 dalis bendrabučio patalpos.

3) Teismas neatsižvelgė į atsakovo priešieškinio argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus duomenis, nepasisakė dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados ir priėmė neteisingą sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

4) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo gaunami dienpinigiai turi būti sumuojami kartu su gaunamu atlyginimu, kadangi dienpinigiai yra skiriami pragyvenimui komandiruotės metu laikotarpiui ir negali būti laikomi pajamomis, į kurias turi būti atsižvelgiama išieškant išlaikymą. Teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl pažeidė CK 3.192 str. dėl išlaikymo paskirstymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai.

Ieškovės įstatyminė atstovė R. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-09-27 sprendimą nepakeistą ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esminį kriterijų - minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydis turi būti po 400 Lt per mėnesį iki mergaitės pilnametystės, nes būtina užtikrinti minimalias būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Kolegija pažymi, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą: garažą Alytaus mieste (1 t., b.l. 19), gyvenamąjį namą su 12 pagalbinio ūkio paskirties pastatais ir statiniais (duomenys neskelbtini), Utenos raj. (1 t., b.l. 30-33), 3,72 ha ir 7,85 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Utenos raj. (1 t., b.l. 34-35, 36). Išlaikymo dydis yra proporcingas, atsižvelgiant į atsakovo gautas pajamas (1 t., b.l. 62; 2 t., b.l. 129) ir galimybę jas teisingai paskirstyti, įgyvendinant atsakovo pareigą išlaikyti savo vaiką (LR CK 3.192 str.). Tai, kad atsakovas gauna dienpinigius, skiriamus pragyvenimui komandiruotės metu, negali sudaryti teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi invalidumą ar yra nedarbingas, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį negali užtikrinti būtinas mergaitės vystymosi sąlygas ir poreikius pagal nurodytą išlaikymo dydį (1 t., b.l. 7).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, bei nepažeidė CK 3.192 str. dėl išlaikymo paskirstymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Tai, kad atsakovas, gaudamas minimalią algą, laiko save privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikta 2007-05-11 išvada (1 t., b.l. 173-174), kad tėvas V. D. gali sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas ir yra galimybė nustatyti A. gyvenamąją vietą su tėvu, suteikiant mergaitės motinai galimybę dalyvauti vaiko auklėjime ir išlaikyme, neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nes teismas vertina byloje surinktų įrodymų visumą. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada yra duota nepatikrinus realių buitinių mergaitės gyvenimo sąlygų bei nebendravus su nepilnamečiu vaiku, šioje išvadoje nėra duomenų, kad A. motina netinkamai vykdo motinos valdžią. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada yra formalaus pobūdžio ir neatspindinti realių Augustės poreikių ir interesų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007-06-19 išvada (1 t., b.l. 150), kuri buvo padaryta, atlikus A. buities tyrimą (1 t., b.l. 151-152) (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir pabendravus su mergaite, kuri išreiškė savo norą bendrauti su tėvu, o gyventi su motina, bet ne su tėvu. Tai, kad vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, nepanaikina vaiko išskirtinės teisės pačiam išreikšti savo nuomonę, tuo užsitikrinant galimybę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Kolegija pažymi, kad šioje byloje prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią mergaitės raidą, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad negalima formaliu pagrindu nutraukti mergaitės glaudų emocinį ryšį su motina vien tuo pagrindu, kad vaiko tėvas, gyvendamas su kita moterimi (1 t., b.l. 173-174), norėtų, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

Kolegija konstatuoja, kad apeliantas pripažino, kad dėl didelio atstumo nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki Vilniaus bendrauti su dukra yra nepatogu, o per laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos jis su dukra bendravo keturis kartus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad negalima nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu dėl jo gyvenimo patogumo. Kolegija pažymi, kad apeliantas, siekdamas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su tėvu, per trijų mėnesių laikotarpį bendravo su vaiku tik keturis kartus, tuo parodydamas formalų tėvo požiūrį į vaiko interesų svarbumą ir poreikių tenkinimą. Tokiu būdu kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, atsižvelgiant išimtinai tik į vaiko interesus.

Kolegija pažymi, kad pats apeliantas kritiškai nevertina savo elgesio. Atsakovas, manydamas, kad jo turėta patalpa buvo nepatogi (jam priklausė tik 1/3 dalis bendrabučio patalpos (duomenys neskelbtini)), pardavęs šį būstą, kuriame gyveno jo dukra A., nesiėmė geruoju jokių priemonių, kad užtikrinti mažametei mergaitei teisę į gyvenamąją patalpą, tuo parodant savo formalų požiūrį į tėvo pareigas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo veiksmus, parduodant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kaip neteisėtus, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisių ir interesų gynimo principus. Teismas nepažeidė CK 3.234 str. 5 d. ir teisminės praktikos šios kategorijos bylose, nes atsakovui pardavus butą, nėra galimybės spręsti uzufrukto teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo klausimą.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad po bylos iškėlimo R. Z. nupirktas butas ir jo kaina buvo tiesioginiai faktiniai nuostoliai, kurių pusę turi padengi atsakovas, kadangi atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, pažeisdamas nepilnametės dukters teises ir interesus.

Tai, kad vaikas dėl savo teisių gynimo tėvų atžvilgiu turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į teismą nuo 14 metų, neužkerta kelio ieškovės A. D. , gimusios 2000-04-20, vardu pareikšti ieškinį teisme ir jos įstatyminei atstovei motinai R. Z. vesti bylą dukros vardu. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju byloje tinkama ieškovė yra pati A. D. , nes jos teisės buvo pažeistos, o teisme jos teises ir įstatymų saugomus interesus gynė jos įstatyminė atstovė – jos motina R. Z. , o pati A. D. , būdama mažametė, savarankiškai bylos nevedė. Kolegija pažymi, kad tiek išlaikymas, tiek žalos atlyginimas yra priteisti A. D. naudai, o šiuos pinigus uzufrukto teise pavesta tvarkyti jos motinai R. Z. , tokiu būdu užtikrinant nepilnametės teisių ir interesų apsaugą.

Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, nes visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios bylos nagrinėjimo dalyku, išnagrinėtos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, nes negalima pažeisti prioritetinį nepilnamečio vaiko interesų gynimą. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., 11 str., 13 str. 1 d., LR CK 1.5 str., 3.192 str., CPK 2 str., 5 str.- 8 str., 17 str., 38 str. 4 d., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Kolegija konstatuoja, kad atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistą.