Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-09-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-6154-837/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
2YT-6154-837/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03224-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Arvydas Jasonas (pirm.)
Pareiškėjas
J. L.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. Š., R. D., S. S.
Civilinė byla Nr. 2YT-6154-837/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03224-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. Š., R. D., S. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. L. kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašo sprendimą priimti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštarauja pareiškėjos prašymui.

Atsiliepimas

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, prašymų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėja įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. S. ir A. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėja J. L. yra mirusios V. S. duktė ir pirmos eilės turto paveldėtoja (b. l. 7, 8). V. S., mirė (duomenys neskelbtini), o A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5). Po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) liko palikimas – nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), kurį V. S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo gyvendami santuokoje. Iš Panevėžio miesto 3-ojo notaro biuro 2020-08-13 rašto Nr. S-79/2020 matyti, kad po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) į notaro biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 49). Pareiškėja yra priėmusi palikimą po V. S., mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10).

Iš pareiškėjos pareiškime pateiktų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja V. S. po sutuoktinio mirties rūpinosi gyvenamuoju namu esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už paslaugas, teikiamas šiam namui (b.l.13-19). Atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad V. S. veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, nustatytos ir įrodytos. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašymo neišreiškė, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Iš pareiškėjos priteistinos 18,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš, J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,60 Eur (aštuoniolika eurų, 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Arvydas Jasonas