- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-214-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09588-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- T. Z., Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Z. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-28 nuosprendžio, kuriuo T. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta viena trečiąja dalimi ir T. Z. paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. Z. nuteistas už tai, kad 2020-03-05, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), priklausančio sunkvežimio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadindamas kuro bako užraktą, iš kuro bako tyčia pavogė 80 litrų dyzelino bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ekskavatoriaus JCB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neužrakinto kuro bako pavogė 40 litrų dyzelino, iš viso 120 litrų dyzelino, kurio 1 litro kaina 1,03 Eur, iš viso už 123,60 Eur, dėl vagystės padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 123,60 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Z. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-28 nuosprendžiu jam paskirta 40 parų arešto bausme, prašo jam skirtą arešto bausmę pakeisti viešųjų darbų bausme. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad lanko Užimtumo tarnybą bei siekia susigrąžinti pas laikinus globėjus esančią dukrą.
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-28 nuosprendžiu nuteistajam T. Z. skirta bausme, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, T. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, padarytą žalą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau T. Z. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, nesilaikė BK 54 ir 61 straipsniuose išvardytų bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių ir paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atkreipė dėmesį į tai, kad T. Z. teistas 11 kartų, iš jų ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus vos mėnesiui po grįžimo iš laisvės atėmimo vietos, ne vieną kartą už teisės pažeidimus baustas administracine tvarka, anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, T. Z. nepakeitė teisei priešingo savo elgesio ir nusikalstamo polinkio. Tačiau šias aplinkybes teismas sumenkino išskirtinę reikšmę skirdamas ir vertindamas pagrobto turto vertę (neviršijo 3 MGL), kaltinamojo prisipažinimą dėl nusikaltimo padarymo ir padarytos žalos atlyginimą. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad T. Z. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas esant kvalifikuojančiai aplinkybei (įsibrovimas į saugyklą), pagrobto turto nedidelės vertės požymis yra ne veiką privilegijuojantis, o svarbus požymis atsakomybei pagal turto vertę nustatyti.
3.3. Prokurorės manymu, teismas nepakankamai įvertino T. Z. asmenybę, daromų tyčinių nusikaltimų recidyvą ir jam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl T. Z. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis nurodo, kad siekia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdą. Pakartoja savo apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą neskirti jam arešto bausmės. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų skiriama intensyvi priežiūra, priežiūrą vykdant naudojant apykoję. Prie atsiliepimo prideda darbo sutartį, ikisutartinį darbuotojo informavimą apie darbo sąlygas, dukros gimimo liudijimo kopiją bei rašytinius įrodymus, kad nuteistasis lanko pas laikinus globėjus esančią dukrą, koordinacinio centro „Gilė“ informacinį raštą, kad dalyvauja smurtinio elgesio keitimo programoje, yra išklausęs 9 val. kursą.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokurorė Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauargės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir sugriežtinti T. Z. paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėjas prokuratūros apeliacinį skundą prašė atmesti ir nuteistąjį T. Z. išteisinti. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kuro vagystė iš transporto priemonės kuro bako nelaikytina vagyste įsibraunant į saugyklą. Teigia, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju turi būti traukiamas administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo T. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-28 nuosprendis keistinas dėl nuteistajam T. Z. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą
7. Nors apeliaciniuose skunduose neginčijamas padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kvalifikavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nesutiko su nuteistojo veikos kvalifikavimu skundžiamame nuosprendyje, prašė nuteistąjį išteisinti, teigė, kad teismų praktikoje vagystė iš transporto priemonės kuro bako nepripažįstama vagyste įsibraunant į saugyklą. Mano, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju turi būti traukiamas administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija šį gynėjo prašymą atmeta kaip nepagrįstą.
8. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-303/2019, 2K-7-76/2012).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje išaiškino, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimo 9 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su nuteistojo gynėjo nuomone, kad teismų praktikoje, be kita ko, ir kasacinio teismo praktikoje, galima rasti pavyzdžių, kai kuro vagystė iš transporto priemonės kuro bako nėra pripažįstama vagyste įsibraunant į saugyklą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-29 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kuro vagystė iš transporto kuro bako nelaikoma vagyste įsibraunant į saugyklą tik tais atvejais, kai transporto kuro bakas nėra užrakintas arba apsaugotas kitokiomis techninėmis ar elektroninėmis priemonėmis, kurias, prieš pavagiant kurą, reikia įveikti, t. y. teismų praktikoje pripažįstama, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2012-10-02 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012, LAT pažymėjo, jog, pagal bylos medžiagą, nuteistasis, veikdamas kartu su bendrininku, įsibrovė į šilumvežio kuro sistemą ir iš jo prisipylė dyzelino į talpyklas, kurias išmetė iš šilumvežio. Priešingai nei teigė kasatorius, šilumvežio kuro sistema atitinka saugyklos požymius, nes tai įrenginys, kuriame laikomos materialinės vertybės – kuras. Be to, jis buvo apsaugotas mechaninėmis priemonėmis (srieginių sujungimai buvo plombuoti, užvirinti ir uždažyti). Todėl teismai pagrįstai šioje byloje pripažino įsibrovimą į saugyklą. LAT 2011-04-19 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2011, pažymėjo, jog kaltinimasis pagrobė 100 Lt vertės turto, įsibrovęs į saugyklą – automobilio kuro baką, kurį pragręžė gręžtuvu. Pirmosios instancijos teismas teisingai asmenį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. LAT 2011-03-29 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2011, nustatė šias aplinkybes: G. A., veikdamas kartu su R. Š., iš krovininio automobilio MAN, priklausančio M. B. individualiai įmonei, kuro bako, sugadinę jo spyną, pasikėsino pavogti 540 Lt vertės dyzelinio kuro, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes įvykio vietoje juos pastebėjo degalinės darbuotojai, ir konstatavo, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai.
11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, atsižvelgdama į tai, kad kasacinio teismo praktikoje kuro vagystė iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis apsaugoto transporto priemonės kuro bako pripažįstama vagyste įsibraunant į saugyklą, taip pat atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamu atveju nei nuteistasis, nei jo gynėjas neginčija aplinkybės, kad nuteistasis kurą pavogė sugadinęs automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako užraktą, o kadangi nusikaltimas pradėtas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, todėl kvalifikacija apima ir dyzelinio kuro vagystę iš šalia stovėjusio ekskavatoriaus neužrakinto kuro bako, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju T. Z. veiksmuose yra ne administracinio nusižengimo, o nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. Z. pripažino kaltu dėl vagystės įsibraunant į saugyklą.
Dėl bausmės
12. Kaip minėta, tiek nuteistojo, tiek prokuratūros apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuteistajam paskirta arešto bausme, toliau teisėjų kolegija analizuos bausmės individualizavimo apeliantui klausimą.
13. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo ir prokurorės skunduose dėstomus argumentus, sutinka su prokurorės argumentu, kad, spręsdamas bausmės T. Z. klausimą, pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę skyrė pagrobto turto vertei (neviršijo 3 MGL), kaltinamojo prisipažinimui dėl nusikaltimo padarymo ir padarytos žalos atlyginimui, tačiau nepakankamai atsižvelgė į kitus BK numatytus bausmės skyrimui aktualius kriterijus, t. y. nepakankamai atsižvelgė į T. Z. asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, ir skyrė T. Z. aiškiai per švelnią bausmę, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti prokurorės prašymą dėl griežtesnės bausmės nuteistajam skyrimo.
15. T. Z. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos šios bausmės rūšys: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
16. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui skirti švelnesnę negu areštas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį nėra pagrindo. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad jis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę) ir paskirti jam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.
17. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui ir būtų pagrindas apeliantui skirti kitokią, negu numatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį.
19. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.
20. Apeliantas padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Nusikaltimą jis padarė būdamas net 11 kartų teistas. Be kitų nusikalstamų veikų (nevienkartinį seksualinį prievartavimą, kalinio pabėgimą, nevienkartinį grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, nepagarbą teismui, turto sunaikinimą ar sugadinimą, plėšimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), apeliantas anksčiau taip pat ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. už turtinius nusikaltimus (t. 1, b. l. 125–139). Be to, nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 169–176).
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas vos 14 metų), taigi nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, apelianto teistumų skaičius rodo, kad apeliantui priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo) apeliantui nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo būdą bei nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu T. Z. paskirta arešto bausmė yra akivaizdžiai per švelni, neproporcinga jo paties asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl arešto bausme nebus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik paskyrus nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, būtent laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir atitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat teisingumo principą. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.
22. Nors apeliantas, nesutikdamas su jam paskirtos bausmės rūšimi, apeliuoja į tai, kad jis siekia iš globėjų susigrąžinti dukrą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė apeliantui buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog ši aplinkybė teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. siekis susigrąžinti iš pas laikinus globėjus esančio vaiko globą negali būti vertinama kaip apsauginis apelianto nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis dalyvauja smurtinio elgesio keitimo programoje, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo švelninti už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirtą arešto bausmę. Pažymėtina, jog apelianto lankoma programa niekaip nesusijusi su BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu, t. y. apelianto lankomos programos tikslingumas nenukreiptas į turtinių nusikaltimų užkardymą. Be to, iš apelianto pateiktų duomenų akivaizdu, jog jis šios programos kurso nebaigė, išklausė tik 9 val. kursą, kai programos trukmė buvo numatyta 30 val.
23. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą atmeta (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kaip minėta, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju, be kitų bausmės skyrimui aktualių kriterijų, kaip minėta, yra nustatytos net dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės – T. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi ir savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, šios aplinkybės pripažintinos jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) ir tik viena sunkinanti – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl, vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, jam skirtina švelnesnė, negu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorė savo apeliaciniame skundė prašė apeliantui skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, toks laisvės atėmimo bausmės terminas yra labai nežymiai trumpesnis, negu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, teisėjų kolegijos vertinimu, toks laisvės atėmimo bausmės terminas apeliantui būtų akivaizdžiai per griežtas, neatitiktų jo asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, todėl būtų akivaizdžiai neteisingas. Pažymėtina, jog būtent apelianto asmenybės pavojingumas (T. Z. teistas 11 kartų, iš jų ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus vos mėnesiui po grįžimo iš laisvės atėmimo vietos, ne vieną kartą už teisės pažeidimus baustas administracine tvarka) lėmė jam skirtinos santykinai griežtos bausmės rūšies – terminuotas laisvės atėmimas – parinkimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju apeliantui skirti prokurorės prašomą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
26. Įvertinus išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantui parinko per švelnią bausmės rūšį – areštą, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-28 nuosprendis keistinas dėl nuteistajam T. Z. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir, atsižvelgiant į tai, kad T. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi ir savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, šios aplinkybės pripažintos jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jam skirtina trumpesnė bausmė negu numatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
27. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu būtent laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-28 nuosprendį pakeisti.
T. Z. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Z. galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.