Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-07 · Administracinė byla Nr. eI-1084-484/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
eI-1084-484/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1084-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03762-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.13.5; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovei advokatei I. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. S-174(7-158/2018) dalį, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. liepos 26 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245 (rezoliucinės dalies 1 punktas) ir VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245 toje dalyje, kurioje mokesčiai apskaičiuoti taikant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad remiantis MGK sprendimu, ginčas tarp šalių vyksta dėl jai papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir su juo susijusių sumų, VMI konstatavus, kad ji į savo sąskaitas iš užsienio juridinių, fizinių asmenų gavo pajamų, kurios neatitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 32 punktuose, taip pat GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų neapmokestinimo sąlygų, nes tai nėra šeimos narių išlaikymui skirtos lėšos, dovanos, be to, pajamos yra gautos iš tikslinėse teritorijose nuolat gyvenančių ar veikiančių subjektų. Nuo gautų pajamų, taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjai apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos.

Pareiškėja dėl lėšų priskyrimo GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytoms pajamoms paaiškina, kad J. P. M. yra jos dukrų tėvas. Jo tiesiogiai ir jo pavedimu kitų asmenų pervestos lėšos buvo skirtos šeimos išlaikymui (jas galima laikyti ir dovanomis, nes nuosavybėn perduotos neatlygintinai). Tvirtina, kad visos pinigų sumos, kurios buvo gautos per G. C. E. N. L., Chi Companies Management, M. G., M. K. O., Tera Sol Property Holdings LLC, yra J. P. M. priklausantys pinigai ir jie gauti būtent iš J. P. M. Tai patvirtina tiek jos, tiek J. P. M., tiek Chi Companies Management, M. G., M. K. O., Tera Sol Property Holdings LLC paaiškinimai. D. B. mokesčių administratorius informavo, kad G. C. E. N. L. pagrindinė vykdoma veikla yra užsienio valiutos ir mokėjimo paslaugų teikimas privatiems klientams, korporacijoms ir finansinėms institucijoms. Chi Companies Management LLC patvirtina, kad į J. J. banko sąskaitą pervedė pinigus per G. C. E. N. LI įmonę (kuri yra įregistruota Chi Companies Management LLC užsienio valiutos keitimo įmonė). Chi Companies Management LLC paaiškino, kad į J. J. banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos, kaip investicijų grąža, priklausė J. P. M. ir jo sutikimu buvo pervestos į J. J. banko sąskaitą. JAV mokesčių administratorius nustatė, kad Terra Sol Property Holdings LLC yra JAV padalinys, kurį įkūrė J. P. M., ir kad pinigai buvo pervesti J. J. J. P. M. (Terra Sol Property Holdings LLC savininko) nurodymu, kuris buvo gautas el. paštu. Įmonė Terra Sol Property Holdings LLC JAV mokesčių administratoriui patvirtino, kad pinigai buvo pervesti J. J. J. P. M. nurodymu. M. K. O., dalyvaujant solisitoriui, patvirtino, kad 2011 m. liepą ji buvo J. P. M. įgaliota pervesti pinigines lėšas, kurias ji turėjo J. P. M. vardu, bei patvirtino, kad pagal suteiktą J. P. M. įgaliojimą į J. J. banko sąskaitą 2011 m. liepos 18 d. pervedė pinigus. M. G. patvirtino, kad pinigus elektroniniu pavedimu pervedė į J. J. sąskaitą. Pervesta suma buvo kompensacija, kurią jo klientas J. P. M. gavo iš žurnalistės S. R. ir jos leidėjų už šmeižiantį straipsnį. M. G. buvo gavęs J J. P. M. nurodymą pervesti minėtą kompensacijos sumą J. J., kuri yra jo dviejų vaikų motina. Tokią pačią informaciją M. G. pateikė ir A. mokesčių administratoriui.

Tai, jog MGK pervedimų pobūdis atrodo neįprastas, pareiškėjos teigimu, nei patvirtina, nei paneigia pajamų šaltinio ir pajamų pobūdžio. Neįprastumas šiuo atveju yra subjektyvus požiūris, o ne teisinis argumentas. Pareiškėjos teigimu, tokie pervedimai yra ekonomiškai pagrįsti, kadangi užtenka vieno pervedimo vietoj dviejų. Pažymi, kad nei VMI, nei MGK nenurodo jokių aplinkybių, nepateikia jokių dokumentų, duomenų, kurie paneigtų paaiškinimuose nurodytus patvirtinimus.

Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo akte ir sprendime dėl jo tvirtinimo jos gautos pajamos įvertintos ir kaip išlaikymas, ir kaip kitos pajamos, kurių pobūdžio VMI nenustatė. Be to, iš patikrinimo akto teiginių (pvz., 1.7 punkte, taip pat patikrinimo akto dalyje „Mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą“) galima daryti išvadas, kad iš J. P. M. gautos pajamos yra išlaikymui skirtos lėšos, tačiau šios išlaikymui skirtos lėšos nepatenka į neapmokestinamųjų pajamų lengvatą ne dėl pajamų pobūdžio, bet dėl to, kad J. A. E. (toliau - (duomenys neskelbtini)) / D. priskiriamas tikslinėms teritorijoms („Kadangi J. P. M. yra D. rezidentas, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 2 dalimi J. J. iš J. P. M.) gautoms pajamoms GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 32 punkte nustatyta lengvata netaikoma“).

Mano, kad MGK neteisi tiek dėl teritorijos statuso, tiek dėl lėšų pobūdžio svarbos, net jeigu teritorija yra tikslinė. MGK vertinimu, tam, kad teritorija būtų pripažinta tiksline, užtenka vien to, kad ji yra įrašyta į Finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 patvirtintą Tikslinių teritorijų sąrašą. Toks teisės normų aiškinimas, pareiškėjos manymu, yra neteisingas, nes įstatymas nurodo, jog zona turi būti ne tik įtraukta į sąrašą, bet ir atitikti įstatyme nustatytus kriterijus.

Pažymi, kad būtent VMI nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) yra tikslinė teritorija, ir dėl to pareiškėjos pajamų nepripažino neapmokestinamomis, todėl ji turi pagrįsti savo išvadą, kurios pagrindu apmokestino jos pajamas. VMI teigia nustačiusi, kad D. yra tikslinėje teritorijoje, atitinkančioje GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus kriterijus: (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio nėra (išskyrus naftos kompanijas ir užsienio bankus), laisvosiose zonose įregistruotoms įmonėms tam tikrą laiką netaikomas pelno mokestis ir tokį laiką galima pratęsti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo įsigaliojo tik 2014 m. gruodžio 19 d. Pasak pareiškėjos, šie VMI teiginiai aiškiai neįrodo, jog (duomenys neskelbtini) priskirtini tikslinėms teritorijoms.

Paaiškina, kad GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 1 punkte įtvirtintas kriterijus, jog teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo. Pati VMI nurodo, kad pelno mokestis (duomenys neskelbtini) yra taikomas, konkrečiai nurodomos naftos kompanijos, užsienio bankai, pagal bendrą taisyklę pelno mokestis yra taikomas laisvųjų ekonominių zonų įmonėms, o netaikymas yra tik tam tikram laikui nustatyta išimtis. Taigi, pareiškėjos vertinimu, teiginiais apie pelno mokestį (duomenys neskelbtini) VMI nepagrindžia pirmojo kriterijaus (kad pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai, skaičiuojant nuo 15 proc. tarifo) buvimo.

GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 5 punkte įtvirtintas kriterijus, kad teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija. Pareiškėjos manymu, sutarties įsigaliojimo data nėra įrodymas, kad (duomenys neskelbtini) nėra efektyvaus keitimosi informacija. GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 5 punkte nurodytas kriterijus siejamas ne su dvišalių santykių pobūdžiu ar bendradarbiavimo lygiu, o būtent su teritorijoje esančiu teisinės bazės ir faktinio jos įgyvendinimo lygiu. Nėra jokio pagrindo įstatyme įtvirtinto termino „toje teritorijoje“ aiškinti kaip (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos santykius dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. Tais atvejais, kai įstatymų leidėjas apmokestinimo taisykles nustato priklausomai nuo dvišalių santykių, tai aiškiai yra nurodoma ir įstatyme, pvz., GPMĮ 37 straipsnio 1 dalyje, Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 17¹ straipsnio 3 dalyje. Akivaizdu, kad GPMĮ teritorijos charakteristikos efektyvaus keitimosi informacija aspektu neapriboja tik keitimosi informacija tarp tos teritorijos ir Lietuvos kriterijumi. Taigi, teiginys dėl sutarties įsigaliojimo datos, pareiškėjos įsitikinimu, nepagrindžia penktojo kriterijaus (efektyvaus keitimosi informacija) nebuvimo.

VMI, neturėdama įrodymų dėl (duomenys neskelbtini), kaip tikslinės teritorijos, pareiškėjos teigimu, negali taikyti GPMĮ 17 straipsnio 2 dalies, todėl VMI sprendimą MGK turėjo pripažinti niekiniu bei panaikinti, o ne konstatuoti, kad kriterijai nėra svarbūs, nes (duomenys neskelbtini) yra tikslinių teritorijų sąraše.

Dėl GPMĮ 17 straipsnio 2 dalies turinio ir taikymo MGK teigia, kad net ir tuomet, jeigu ir kitais sprendime aptartais atvejais (1-6) pareiškėjos pozicija, kad tai buvo išlaikymas šeimai (dukroms, faktinei sutuoktinei) ar dovanos šiems asmenims, būtų pripažinta pagrįsta, tokios lėšos negalėtų būti pripažintos neapmokestinamomis pajamomis, nes jas tiesiogiai ar per kitus juridinius / fizinius asmenimis pervedusiu asmeniu yra J. P. M., (duomenys neskelbtini) nuolatinis gyventojas. Pareiškėjos manymu, tokios MGK išvados prieštarauja GPMĮ nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose nustatytos lengvatos, įskaitant ir 32 punktą, kuriame nurodytos pajamos kaip teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, tėvai (įtėviai) ir kitų išvardintų asmenų gautoms pajamos netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinė teritorija. Tai reiškia, kad dovanojimo būdu iš sutuoktinio ir tėvų gautos pajamos yra neapmokestinamos, net jeigu sutuoktinio ar tėvo (motinos) nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Todėl, priešingai, nei teigia MGK, tuomet, jeigu ir kitais sprendime aptartais atvejais (1-6) pareiškėjos pozicija, kad tai buvo išlaikymas šeimai (dukroms, faktinei sutuoktinei) ar dovanos šiems asmenims, būtų pripažinta pagrįsta, tokios lėšos turėtų būti pripažintos neapmokestinamomis pajamomis.

Pažymi, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 32 punktų nuostatas reikia aiškinti kartu. GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 32 punktas iš esmės reikalingas tiems atvejams, kai išlaikymo teisiniai santykiai yra susiklostę ne tarp šeimos narių arba neapima GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatų reglamentuojančių santykių. Tai reiškia, kad apmokestinamomis pajamomis nelaikoma šeimos narių, artimųjų giminaičių vieni kitiems perduodamos piniginės lėšos ar turtas, o tai paprastai vyksta neatlygintinai, kas civilinės teisės prasme reiškia dovanojimo santykius. Tiek šių asmenų dovanojimo, tiek išlaikymo santykių pagrindu vieni kitiems perduodami pinigai ar turtas nėra apmokestinami. Tačiau išlaikymo santykiams, kai pinigai ar turtas gaunami per dovanojimo sandorius, kurie nepatenka į GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatas, taip pat nustatyta išimtis dėl tų santykių reikšmingumo. Todėl tiek aiškinant aptariamas normas sistemiškai, remiantis tikslo kriterijumi, tiek ir taikant turinio viršenybės prieš formą principą, šeimos narių vienų kitiems skiriamos pinigų sumos patenka į neapmokestinamųjų pajamų grupę.

Nurodo, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis). Pagal turinį J. P. M. jai ir vaikams skirti pinigai yra šeimos išlaikymui skirtos sumos, kurias galima vertinti ir kaip dovanas.

Pareiškėja skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, apibrėžiantį konstitucinę šeimos sampratą, kuri turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į tarptautinius Lietuvos valstybės įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, aiškinančią šeimos sąvoką ir tvirtina, jog iš pacituotos EŽTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija gina ir tas šeimas, kurių šeimyninis gyvenimas nėra grindžiamas santuoka. Vyro ir moters, nesudariusių santuokos, bet gyvenančių šeimoje, šeimyninis gyvenimas yra Konstitucijos saugoma vertybė.

Pažymi, kad J. P. M., ji ir jų abiejų dukros yra šeima, o iš J. P. J. P. M. gauti pinigai buvo naudojami vaikų išlaikymui, poreikiams, todėl gauti pinigai, pareiškėjos tvirtinimu, turėjo būti priskirti neapmokestinamoms pajamoms dar ir taikant turinio viršenybės prieš formą principą (el. byla, I tomas, 39-46 psl.) .

Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. VMI atsiliepime nurodo, kad atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d., kuris buvo inicijuotas gavus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos 2014 m. vasario 2 d. raštą Nr. 38-S-2-841 (2015 m. spalio 29 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2156). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja galimai yra prisidėjusi prie sukčiavimo ir pinigų plovimo, kuriuos vykdė Airijos pilietis J. P. M. ir D. B. pilietis. Kadangi mokestinio tyrimo metu buvo nustatyti duomenys, turintys teisės pažeidimo požymių, buvo inicijuotas pareiškėjos mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Mokesčių administratorius pagal pareiškėjos banko sąskaitų išrašus nustatė, kad pareiškėjai 2010-2011 m., 2013-2014 m. J. P. M. ir kiti asmenys iš viso pervedė 1 188 385,19 Lt piniginių lėšų. Iš pareiškėjos banko sąskaitos J. P. M. ir kitiems asmenims, kurie pervedė pinigines lėšas, grąžinimų nebuvo. Nurodytos lėšos buvo panaudotos buto įsigijimui (pareiškėja už 610 000 Lt pagal 2011 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5767 įsigijo 144,22 kv. m bendrojo ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), vaikų ir savo vartojimo išlaidoms padengti, o dalį pinigų pareiškėja išsiėmė iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais, kurių panaudojimo aplinkybės nenustatytos.

Paaiškina, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 32 punktą, prie neapmokestinamųjų pajamų yra priskiriamas teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas ,pagal 26 punktą – paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus, dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų. GPMĮ 17 straipsnio 2 dalis nustato išimtį dėl neapmokestinamųjų pajamų šaltinio, t. y., jei GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos yra gaunamos iš gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje, lengvata atitinkamoms pajamoms netaikoma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra netekėjusi, turi dvi dukras. Pareiškėja patikrinimo metu pateikė gimimo liudijimus, pagal kuriuos nustatyta, kad J. P. M. yra pareiškėjos dukrų tėvas. Pagal pareiškėjos patikrinimo metu 2015 m. gruodžio 10 d. pateiktą paaiškinimą, ji turi nuolatinę buveinę D. B. ir yra šios šalies rezidentė. Užsienyje gyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Pradėjo dirbti D. B. nuo 2015 m. lapkričio 10 d. Pareiškėja turi sąskaitą užsienyje Barclays bank PLC Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaita atidaryta 2015 m. sausio mėn. Nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise užsienyje neturi. Su J. P. M. augina 2 vaikus. J. P. M. yra vaikų tėvas. Dėl gautų piniginių lėšų iš J. P. M. 2013-2014 m. – 51925,76 Eur pareiškėja paaiškino, jog piniginės lėšos gautos šeimos išlaikymui. Prievolės gautas pinigines lėšas grąžinti neturi. Pagal J. P. M. el. paštu pateiktą paaiškinimą, jis yra dviejų 7 ir 9 metų amžiaus vaikų tėvas, A. pilietis ir D. rezidentas. Jo vaikų motina yra pareiškėja, turinti Lietuvos pilietybę. J. P. M. nurodė, jog jis pats bei jo įgalioti asmenys ir įmonės jo vardu pervedė pinigines lėšas pareiškėjai į jos banko sąskaitą Lietuvoje. Visi mokėjimai buvo atlikti bankiniais pavedimais ir buvo skirti šeimai išlaikyti. Šios piniginės lėšos priklausė jam, tai nebuvo lėšos, uždirbtos pareiškėjos. Pagal J. K. pajamų ir muitų tarnybos pateiktą informaciją, J. P. M. yra A. rezidentas ir J. K. per nurodytą laikotarpį mokesčių deklaracijų neteikė. Airijos mokesčių administratorius pateiktame atsakyme dėl pareiškėjos ir J. P. M. vykdytų sandorių nurodyta, jog J. P. M. A. negyvena, iš mokesčių mokėtojų sąrašo išregistruotas 2000 m. kovo 30 d. Pagal šio mokesčių administratoriaus turimus duomenis, J. P. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mokesčių administratorius konstatavo, jog jie nepatvirtina, kad pareiškėjai J. P. M. ir kitų asmenų 2010-2011 m., 2013-2014 m. pervesta iš viso 1 188 385,19 Lt piniginių lėšų suma buvo skirta vaikų išlaikymui.

Šiuo aspektu pažymi, kad pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, GPM objektas yra pajamos, todėl vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis jis turi teisę disponuoti ir disponuoja, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami GPM tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes tenka mokesčių mokėtojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-60/2011, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1527/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1216/2011, 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1601/2012), t. y. būtent jam tenka pareiga pateikti konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, kad tai nėra mokesčio mokėtojo pajamos, ar tai nėra apmokestinamosios pajamos.

Nurodo, kad GMPĮ 17 straipsnio, nustatančio, kokios mokesčių mokėtojo gautos pajamos priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, 32 dalyje eksplicitiškai apibrėžta, jog GPM neapmokestinamas teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas. Taigi, ne bet kokia gauta piniginių lėšų suma gali būti vertinama, kaip skirta išlaikymui. Tokį reikalavimą įstatymų leidėjas suformulavo neatsitiktinai, nes priešingu atveju, mokesčių mokėtojui nesant jokio rašytiniais įrodymais pagrįsto faktinio pagrindo galėtų būti pervedamos ir kitais būdais suteikiamos ženklios pinigų sumos, kaip neva skirtos vaikų išlaikymui, kurios nebūtų apmokestinamos GPM. Dar daugiau, galima teigti, kad tokiu būdu, t. y. „prisidengiant“, jog pervestos ar perduotos piniginių lėšų sumos buvo skirtos vaikų išlaikymui, realiai asmuo gali siekti „išgryninti“ ženklias ir neteisėtais būdais įgytas pinigų sumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei MGK nepateikė nei įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iš J. P. M. būtų priteistas išlaikymas jos dukroms, nei sutarties dėl lėšų dukrų išlaikymui skyrimo. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių sutarčių ar įsipareigojimų, kad jos dukterys, sulaukusios pilnametystės, galėtų disponuoti gautomis lėšomis. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų dėl J. P. M. pervestų lėšų skyrimo dukroms. Pažymėtina, kad minėtų rašytinių įrodymai svarbumas ir aktualumas buvo akcentuotas ir LVAT nagrinėjote byloje, kurioje išaiškintas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 32 (26) punktuose numatytos neapmokestinimo taikymo sąlygos ir jų taikymo eiliškumas (LVAT 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3536-442/2016).

Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį ir į patį pervestų sumų dydį: pareiškėjai 2010-2011 m., 2013-2014 m. J. P. M. ir kiti asmenys iš viso pervedė 1 188 385,19 Lt piniginių lėšų, kaip pareiškėja šiame mokestiniame ginče įrodinėja, skirtų išlaikymui arba vertintinų kaip dovana. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių poreikių dviejų mažamečių vaikų išlaikymui skirti tokias dideles piniginių lėšų sumas. Priešingai, nustatyta, kad iš pervestų piniginių lėšų pareiškėja įsigijo butą (duomenys neskelbtini, Vilnius, iš jų buvo apmokamos komunalinių paslaugų išlaidos, dalis jų buvo skirta vaikų ir pareiškėjos vartojimo išlaidoms padengti, taip pat nustatyta, kad dalis piniginių lėšų buvo išimta iš banko sąskaitų grynaisiais pinigais, apie kurių panaudojimą informacijos neturima. Minėtos aplinkybės suponuoja VMI išvadą, kad pareiškėja gautomis pajamomis disponavo laisvai, savo valia ir nuožiūra. Atitinkamai konstatuota, jog pareiškėjos J. P. M. ir kitų asmenų pervestai iš viso 1 188 385,19 Lt sumai GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 32 punkte nustatyta lengvata netaikyta pagrįstai.

Taip pat paaiškina, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 25 d.) neapmokestinamos paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus, dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ir senelių, taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų. Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 11 d.) neapmokestinamos paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus, dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu G. C. E. N. L., CHI Companies Management, Terra Sol Property Holdings LLC, M. K. O., M. G., J. P. M. pervedė bei 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011 m. gruodžio 19 d. pavedimais pareiškėja gavo didesnes nei 8 000 Lt sumas ne iš GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatoje nurodytų subjektų, todėl nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjai minėtų asmenų pervestos pinginės lėšos gali būti laikomos dovanomis, kurios neapmokestinamos pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą.

Pažymi ir tai, kad LVAT dėl GPMĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo yra išaiškinęs, jog GPMĮ 17 straipsnio 2 dalies taikymas yra aktualus tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad gyventojo gautos pajamos patenka į GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį (LVAT 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3536-442/2016). Nagrinėjamu tiek VMI, tiek MGK ginčijamuose sprendimuose nustačius bei pagrindus, jog pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu pervesta iš viso 1 188 385,19 Lt suma neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 32 punktuose nustatytų neapmokestinimo sąlygų, papildomai buvo vertintas GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas kriterijus. Nustatyta, kad Tikslinių teritorijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Tikslinių teritorijų sąrašas), (duomenys neskelbtini) priskiriami tikslinėms teritorijoms. Siekiant pagrįsti GPMĮ 2 straipsnio 21 dalyje išvardintų kriterijų buvimą, patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio nėra (išskyrus naftos kompanijas ir užsienio bankus), įmonėms, įregistruotoms laisvosiose zonose, tam tikrą laiką netaikomas pelno mokestis ir tokį laiką galima pratęsti. Minėta aplinkybe grindžiamas GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 1 punkte nustatyto kriterijaus taikymas. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo įsigaliojo tik 2014 m. gruodžio 19 d., kas pagrindžia GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 5 punkte nustatyto kriterijaus taikymą. Šiuo aspektu MGK sprendime konstatuota, kad Finansų ministro įsakymu patvirtintas Tikslinių teritorijų sąrašas yra sudaromas, remiantis GPMĮ aptartais kriterijais, todėl šias teisės normas taikantis subjektas (mokesčių administratorius) mokestinio patikrinimo metu negali kvestionuoti valstybių ar zonų įtraukimo į nurodytą sąrašą, kuris vyksta įstatymo leidėjo lygyje, todėl pareiškėjos pozicija dėl papildomos VMI įrodinėjimo pareigos nėra teisinga, o skundo nuoroda į LVAT 2016 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2186-556/2016 esančias nuostatas nesudaro pagrindo pareiškėjos pozicijos pripažinti pagrįsta.

Kadangi (duomenys neskelbtini) yra priskirtini tikslinei teritorijai, nepriklausomai nuo to, ar būtų nustatytas juridinis faktas dėl J. P. M. dukrų išlaikymo ar dovanojimo, ar ne, į pareiškėjos banko sąskaitą pervestos lėšos, VMI teigimu, nebūtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o pareiškėja, gavusi minėtas pinigines lėšas, turėjo nuo jų sumokėti GPM. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog VMI bei MGK tinkamai įvertinusios faktines aplinkybes bei pritaikiusios teisės normas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti remiantis skunde nurodytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-245, kuriuo nurodyta pareiškėjai sumokėti į biudžetą 50 536,08 Eur GPM, 32 280,75 Eur GPM delspinigių ir 5 054 Eur GPM baudą, ir MGK 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. S-174(7-158/2018), kuriuo šis VMI sprendimas patvirtintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis mokestinio ginčo medžiaga nustatyta, kad VMI, atlikusi pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2018 m. gegužės 24 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)-FR0680-213 (toliau – patikrinimo aktas). Remiantis patikrinimo akto duomenimis, patikrinimo metu pagal pareiškėjos banko sąskaitų išrašus nustatyta, jog ji 2010, 2011, 2013-2014 m. iš J. P. (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų iš viso gavo 1 188 385,19 Lt pinigines lėšas, kurios, VMI vertinimu, neatitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 32 punktuose, taip pat GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų neapmokestinimo sąlygų, nes tai nėra šeimos narių išlaikymui skirtos lėšos, dovanos. Todėl nuo gautų pajamų, taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjai apskaičiuotas 50 536,08 Eur GPM ir su juo susijusios sumos. Taip pat pareiškėjai papildomai mokėtina GPM dalis apskaičiuota ir netaikant MAĮ 70 straipsnio nuostatų, nustačius, jog ji 2014 m. gavo 9 100 Lt nekilnojamojo turto nuomos pajamas (detali informacija dėl šių pajamų vertinimo pateikiama patikrinimo akto 12-13 psl.), tačiau nuo gautų pajamų neapskaičiavo ir nemokėjo GPM (MGK byla I t., b. l. 28-45).

Pareiškėja, nesutikdama su patikrinimo aktu, VMI 2018 m. birželio 26 d. pateikė rašytines pastabas (MGK byla, I t., b. l. 17-24).

VMI, įvertinusi patikrinimo aktą, turimą medžiagą bei pareiškėjos pateiktas pastabas, į pateiktas pastabas neatsižvelgė, patikrinimo aktą 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 patvirtino (MGK byla, I t., b .l. 12-15).

Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, pateikė skundą MGK (MGK byla, I t., b. l. 1-5). MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-174(7-158/2018) patvirtino VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-245. Tuo pačiu sprendimu MGK atleido pareiškėją nuo 16 140,38 Eur (32280,75 x 50 proc.) GPM delspinigių mokėjimo (MGK byla, V t., b .l . 58-76).

Kaip matyti, byloje nekyla ginčo dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kad į pareiškėjos banko sąskaitą patikrinimo akte nurodytais laikotarpiais buvo pervestos atitinkamos sumos piniginių lėšų, tačiau pareiškėja nesutinka su tuo, kad šioms lėšoms negali būti taikoma GPM lengvata pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 32 punktus ir 17 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pinigines lėšas jai tiesiogiai arba per trečiuosius asmenis pervedė jos dukrų tėvas J. P. M., su kuriuo ji yra faktiniuose šeimyniniuose santykiuose, šeimos išlaikymui, todėl šios lėšos patenka į GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 arba 32 punktuose nustatytas neapmokestinamųjų pajamų kategorijas. Be to, mano, kad VMI nepagrindė, jog (duomenys neskelbtini) yra priskirtini tikslinei teritorijai, todėl GPM jai apskaičiuotas nepagrįstai.

Taigi, ginčo esmė, ar mokesčių administratorius lėšas, kurias J. P. M. ir kiti užsienio subjektai pervedė į pareiškėjos banko sąskaitą 2010, 2011, 2013 ir 2014 metais, pagrįstai pripažino apmokestinamosiomis pajamomis.

GPMĮ 17 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. gruodžio 30 d.) 1 dalies 26 punktas (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) nustatė, kad neapmokestinamosios pajamos yra paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 Lt.

GPMĮ 17 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) 1 dalies 32 punkte buvo nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas.

GPMĮ 17 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija) 2 dalis nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 44, 46 ir 53 punktų nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.

Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendime Nr. KT5-S4/2015 yra pateikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų išaiškinimą. Konstitucinis Teismas nurodė, kad GPMĮ 17 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalyje yra nurodytos neapmokestinamųjų pajamų rūšys, o 2 dalyje nustatytos tam tikros 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys – sąlygos, kurioms esant tam tikros pajamos būtų laikomos apmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu, nors pagal bendrąją taisyklę ir patektų į šio straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį, t. y. būtų priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Taip pat pabrėžė, jog aiškinant GPMĮ 17 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą pareiškėjo (Vilniaus apygardos administracinio teismo) prašymo kontekste pažymėtina, kad atitinkamos pajamos prie apmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu arba atitinkamai – neapmokestinamų pajamų priskiriamos pagal tai, iš kokioje teritorijoje gyvenančio asmens jos yra gautos. Taigi GPMĮ 17 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma arba netaikoma atitinkamoms pajamoms atsižvelgiant būtent į jų šaltinį, t. y. į tai, ar jos gautos iš gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje, ar iš kitoje teritorijoje gyvenančio asmens.

Taigi, nagrinėjamu atveju, taikant GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį dėl neapmokestinamųjų pajamų šaltinio, visų pirma, būtina nustatyti, ar pareiškėjos gautos piniginės lėšos, kurias pervedė J. P. M., priskirtinos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytoms neapmokestinamosioms pajamoms, nes GPMĮ 17 straipsnio 2 dalies taikymas yra aktualus tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad gyventojo gautos pajamos patenka į GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį.

Teismas pažymi, kad įstatymų nuostatos, nustatančios mokestines lengvatas, negali būti aiškinamos plečiamai. Mokestinė lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra pateikiami įrodymai, neginčijamai patvirtinantys sąlygų, kurioms esant gali būti taikoma mokestinė lengvata, buvimą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, tiek surinktus mokesčių administratorių, tiek pateiktus pareiškėjos, daro išvadą kad nėra pagrindo pripažinti minėtas pareiškėjos gautas pinigines lėšas neapmokestinamosiomis pajamomis nei pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, nei pagal šios dalies 32 punktą.

Mokestinio ginčo bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d., kuris buvo inicijuotas gavus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos 2014 m. vasario 2 d. raštą Nr. 38-S-2-841 (2015-10-29 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-2156). Minėtame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėja galimai yra prisidėjusi prie sukčiavimo ir pinigų plovimo, kuriuos vykdė A. pilietis J. P. M. ir D. B. pilietis B. B. (MGK byla II t., b. l. 18-29). Kadangi mokestinio tyrimo metu buvo nustatyti duomenys, turintys teisės pažeidimo požymių, buvo inicijuotas pareiškėjos mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja patikrinimo metu 2015 m. gruodžio 10 d. mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime Nr. 42-27782 nurodė, kad ji turi nuolatinę buveinę D. B. ir yra šios šalies rezidentė. Užsienyje gyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Pradėjo dirbti D. B. nuo 2015 m. lapkričio 10 d. Pareiškėja turi sąskaitą užsienyje (Barclays bank PLC Nr. (duomenys neskelbtini)), banko sąskaita atidaryta 2015 m. sausio mėn. Savo nuosavybėje užsienyje nekilnojamojo turto neturi. Su J. P. (duomenys neskelbtini) augina 2 vaikus. Dėl gautų piniginių lėšų iš J. P. (duomenys neskelbtini) 2013-2014 m. – 51 925,76 Eur pareiškėja paaiškino, jog piniginės lėšos gautos šeimai išlaikyti. Prievolės gautas pinigines lėšas grąžinti ji neturi. Į klausimus, kokie ryšiai pareiškėją sieja su M. K. O., „Chi Compaies Management“, M. G., „Terra Sol Property Holdings LLC“, „G E. N. L“, pareiškėja atsakė, kad su minėtais asmenimis ir užsienio kompanijomis ryšių neturi, per juos J. P. M. nurodymu gavo pinigines lėšas šeimos išlaikymui (MGK byla, II t., b. l. 7-9).

J. P. M. elektroniniu paštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad yra dviejų 7 ir 9 metų amžiaus vaikų tėvas, A. pilietis, gyvenantis D. Jo vaikų motina yra pareiškėja, turinti Lietuvos pilietybę. J. P. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog jis pats asmeniškai bei jo įgalioti asmenys ir įmonės jo vardu pervedė pinigines lėšas pareiškėjai į jos banko sąskaitą Lietuvoje. Šių pinigų pareiškėja neuždirbo, tai nebuvo jos pajamos, o buvo jo piniginės lėšos. Taip pat nurodė, kad visi pavedimai atlikti iš banko sąskaitų (MGK byla, II t., b. l. 10-11).

Taip pat nustatyta, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu gavo J. K. pajamų ir muitų tarnybos informaciją, kad J. P. M. yra A. rezidentas ir J. K. per nurodytą laikotarpį mokesčių deklaracijų neteikė. A. mokesčių administratorius pateiktame atsakyme dėl pareiškėjos ir J. P. M. vykdytų sandorių nurodyta, jog J. P. M. A. negyvena, iš mokesčių mokėtojų sąrašo išregistruotas 2000 m. kovo 30 d. Pagal šio mokesčių administratoriaus turimus duomenis, J. P. M. gyvena (duomenys neskelbtini).

Kaip minėta, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies neapmokestinamosios pajamos yra teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas. Pareiškėja patikrinimo metu nepateikė nei įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iš J. P. M. būtų priteistas išlaikymas jos dukroms, nei sutarties dėl lėšų dukrų išlaikymui. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių sutarčių ar įsipareigojimų, kad jos dukterys, sulaukusios pilnametystės, galėtų disponuoti gautomis lėšomis. Šių aplinkybių pareiškėja neneigia, tačiau teigia, kad nors ji nėra sudariusi santuokos su J. P. M., tačiau ji, minėtas asmuo ir jos dukros yra šeima tiek pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, tiek pagal tarptautinės teisės aktus, o pinigų skyrimas šeimos išlaikymui yra savanoriškas ir nereikalauja tarp šeimos narių oficialaus raštiško įforminimo. Be to, šios piniginės lėšos gali būti traktuojamos kaip tėvo dovana dukterims.

Kaip pagrįstai pažymėta MGK sprendime, vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis jis turi teisę disponuoti ir disponuoja laisva valia, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami GPM tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagristi tokio pobūdžio aplinkybes tenka mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2010-11-08 nutartį adm. byloje Nr. A-556- 1527/2010, 2011-01-24 nutartį adm. byloje Nr. A-556-1216/2011, 2012-05-24 Nr. A- 442-1601/2012).

Mokestinio ginčo bylos duomenys patvirtina, kad J. P. M. bei kiti asmenys, pervesdami pinigus į pareiškėjos banko sąskaitą, pavedimų paskirtyje nenurodė, jog šios lėšos skirtos būtent J. P. M. vaikų išlaikymui ar yra dovana jiems.

Mokesčių administratoriui teiktuose G. C. E. N. L. CHI Companies Management, Terra Sol Property Holdings LLC, M. K. O., M. G. paaiškinimuose tik nurodyta, kad piniginės lėšos į pareiškėjos sąskaitą pervestos J. P. M. nurodymu, nenurodant pagrindo. Taip pat nustatyta, jog JAV kompanijai Terra Sol Property Holdinngs LLC ( J. P. M. yra šios įmonės dalyvis) nurodymas pervesti pinigines lėšas pareiškėjai duotas iš pareiškėjai priklausančio elektroninio pašto (nors laikomasi pozicijos, kad nurodymą pervesti pinigus davė J J. P. M., paimdamas paskolą iš įmonės). Įvertinus tai, darytina išvada, kad šių asmenų paaiškinimai, jog pinigai pervesti J. P. M. nurodymu, nepatvirtina, kad jie buvo skirti būtent šeimos išlaikymui. Šių aplinkybių nepatvirtina ir tai, kad J. P. M. yra pareiškėjos dukterų tėvas (pateikti tai patvirtinantys gimimo liudijimai), ir kad šis asmuo buvo tikrasis pervestų lėšų turėtojas. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad J. P. M. tikrinamuoju laikotarpiu gyveno kartu su ja ir vaikais Lietuvoje, tik retkarčiais išvykdavo verslo reikalais į užsienį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos aiškinimas, kad pinigai šeimos išlaikymui buvo pervedami būtent į jos sąskaitą banke, siekiant sutaupyti banko mokestį už dvigubą pinigų pervedimą, teismo vertinami, kaip nepagrįsti ekonomine logika. Kaip tvirtina pati pareiškėja, gyvendamas kartu su ja ir vaikais Lietuvoje, teismo vertinimu, J. P. M. turėjo visas galimybes pats savarankiškai prisidėti prie šeimos išlaikymo, iš savo sąskaitos apmokėdamas būtinas šeimos išlaikymui išlaidas. Tačiau, kaip matyti, visomis ginčo lėšomis disponavo, laisvai, savo valia ir nuožiūra naudojo būtent pareiškėja. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad kitos pareiškėjos pajamos tikrinamuoju laikotarpiu buvo mažos, iš gautų piniginių lėšų buvo įsigytas butas Rūdninkų g. 13-4, Vilniuje, apmokamos komunalinių paslaugų bei kitos vaikų ir jos vartojimo išlaidos, taip pat dalis piniginių lėšų buvo išimta iš banko sąskaitų grynaisiais pinigais, apie kurių panaudojimą informacijos neturima.

Abejonių pareiškėjos paaiškinimu dėl pervestų lėšų paskirties tikrumu kelia ir pačių lėšų dydis bei jų pervedimo periodiškumas (žr. Patikrinimo akto 3 psl.). Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad piniginės lėšos buvo skiriamos vaikų išsilavinimui (mokyklai, būreliams), mokesčiams už komunalines paslaugas. Kaip matyti, tai pakankamai didelės pinigų sumos (pvz. 132 970 USD, 89970 USD, 25000 Eur ir t. t.), kurios nebuvo pervedamos reguliariai tam, kad būtų patenkinami kasdieniai šeimos poreikiai. Gautos lėšos buvo investuotos į nekilnojamąjį turtą, mokesčių už komunalines paslaugas apmokėjimui, o dalies išgrynintų piniginių sumų panaudojimas apskritai nenustatytas. Pareiškėja mokesčių administratoriui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad gautas lėšas naudojo vaikų išsilavinimui, auklėjimui, ugdymui. Pažymėtina, kad mokestinis ginčas vyksta pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau pareiškėja nepasinaudojo galimybe tokius įrodymus pateikti teismui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius tikrinamuoju laikotarpiu iš J. P. M. ir kitų asmenų į pareiškėjos banko sąskaitą pervestas pinigines lėšas pagrįstai nepripažino neapmokestinamomis pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 32 punktus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad apmokestinimui pagal GPMĮ pakanka nustatyti patį gyventojo (fizinio asmens) pajamų gavimo faktą ir nėra reikalaujama visais atvejais įvardinti konkretų pajamų gavimo pagrindą. Konkretaus pajamų gavimo pagrindo (šaltinio) nustatymas yra reikšmingas tada, kai dėl to keičiasi įstatyme numatytos pajamų apmokestinimo sąlygos ir tvarka (taikoma mokesčio lengvata, keičiasi tarifas, pajamos patenka į neapmokestinamųjų pajamų kategoriją ir pan.). Tačiau jeigu nėra nustatoma požymių, kurie leistų pajamas priskirti tam tikrai jų kategorijai, lemiančiai jų neapmokestinimą ar kitokį apmokestinimą, o pats pajamų gavimo faktas yra nustatytas, tuomet pajamos turi būti apmokestinamos kaip kitos pajamos, konkrečiai neįvardinant jų šaltinio (LVAT 2009-11-30 nutartis adm. byloje Nr. A-442-1431/2009, 2011-06-13 nutartis adm. byloje Nr. A-442-2174/2011).

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja gavo pajamų. Pareiškėjai neįrodžius šių pajamų neapmokestinimo aplinkybių, nenustačius aplinkybių, dėl kurių jos galėtų būti neapmokestinamos ar keistųsi jų apmokestinimo sąlygos, VMI jas pagrįstai pripažino kitomis apmokestinamomis pajamomis.

Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad J. P. M. pats pervedė pareiškėjai pinigines lėšas, todėl mokesčių administratorius sprendė, kad dalies pavedimų pobūdis galėtų būti vertinamas kaip vienas iš požymių, liudijančių, kad pervestos lėšos yra skirtos šeimos poreikiams tenkinti. Todėl papildomai buvo įvertintas GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas kriterijus.

Mokesčių administratorius nustatė, kad J. P. M. yra (duomenys neskelbtini) nuolatinis gyventojas. Tai patvirtina A. mokesčių administratoriaus VMI pateikta informacija, taip pat pats J. P. M. D. B. mokesčių administratoriui pateiktame elektroniniame laiške. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjos ir iš J. P. M. gautos lėšos negali būti pripažintos neapmokestinamosiomis pajamomis, nes jos yra gautos iš (duomenys neskelbtini) nuolatinio gyventojo.

Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad VMI neįrodė, jog šiuo atveju turi būti taikoma GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta mokesčio lengvatos taikymo išimtis, t. y. neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) yra tikslinė teritorija.

GPMĮ vartojama tikslinės teritorijos sąvoka įtvirtinta šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, kurioje nustatyta, kad „tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų: 1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo; 2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo; 3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla; 4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės; 5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija; 6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, jog užsienio valstybę arba zoną būtų galima laikyti tiksline teritorija GPMĮ prasme, tokia teritorija turi būti ir įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitikti bent du iš GPMĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatytų kriterijų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) yra įtraukti į Tikslinių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 (toliau – ir Įsakymas Nr. 344). Teismas sutinka su MGK pozicija, kad Tikslinių teritorijų sąrašas yra sudaromas, remiantis GPMĮ aptartais kriterijais. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad šis sąrašas šiuo metu pasikeitęs ir, kad (duomenys neskelbtini) nebėra šiame sąraše. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad įstatymų leidėjas keičia šį sąrašą atsižvelgdamas į besikeičiančią situaciją ir vertindamas GPMĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatytus kriterijus.

Iš patikrinimo akto turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) pripažinti tiksline teritorija atsižvelgiant į GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus kriterijus. Anot mokesčių administratorius, jo surinktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) atitinka GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 1 punkte nustatytą kriterijų, kadangi (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio nėra (išskyrus naftos kompanijas ir užsienio bankus), įmonėms, įregistruotoms laisvosiose zonose, tam tikrą laiką netaikomas pelno mokestis ir tokį laiką galima pratęsti. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo įsigaliojo tik 2014 m. gruodžio 19 d.

Pareiškėja jokiais įrodymais nepaneigė mokesčių administratoriaus informacijos dėl mokesčių bazės (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini), kaip tikslinės teritorijos, atitikties GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 5 punkte įtvirtintam kriterijui, pažymėtina, kad, teismo nuomone, šioje įstatymo nuostatoje „efektyvus keitimasis informacija“ sietinas ne su bet kokiais tikslinės teritorijos mokesčių administratoriaus veiksmais teikiant informaciją apie mokesčius ir jų administravimą, pavyzdžiui, kitoms valstybėms (ne Lietuvos Respublikai), tos teritorijos mokesčių mokėtojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, o su tuo, ar efektyviai keičiamasi oficialia informacija tarp konkrečios tikslinės teritorijos (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo įsigaliojo tik 2014 m. gruodžio 19 d., teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini), kaip tikslinė teritorija, atitinka GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 5 punkte įtvirtintą kriterijų.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą, nes atitinka GPMĮ 2 straipsnio 21 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus kriterijus, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 2 dalimi, pareiškėjos gautas pajamas iš tikslinės teritorijos nuolatinio gyventojo VMI pagrįstai nepripažino neapmokestinamosiomis pajamomis.

Atitinkamai, pagrįsta ir MGK sprendimo išvada, kad net ir tuo atveju, jeigu ir kitais sprendime aptartais atvejais pareiškėjos gautos piniginės lėšos iš kitų asmenų būtų vertinamos kaip J. P. M. išlaikymas šeimai (dukroms, faktinei sutuoktinei) ar dovanos šiems asmenims, tokios lėšos negalėtų būti pripažintos neapmokestinamomis pajamomis, nes jas tiesiogiai ar per kitus juridinius / fizinius asmenimis pervedusiu asmeniu yra J. P. M., (duomenys neskelbtini) nuolatinis gyventojas.

Taigi, tiek VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245, tiek MGK sprendimo Nr. S-174(7-158/2018) toje dalyje, kuria patvirtintas minėtas VMI sprendimas panaikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus skundo, pareiškėja neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos J. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė