- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2YT-9438-956/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02883-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- A. B., D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir D. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį – suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai prašo nustatyti faktą, jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pirtis), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad nuo 1989 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apsigyveno Panevėžio miškų urėdijos suteiktoje sodyboje, kurioje buvo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. Jiems taip pat buvo perduota naudotis šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini) esanti pirtis (pirties statybos metai – 1988 m.). Šiais pastatais naudojasi iki šiol. Pirtis buvo pastatyta Panevėžio miškų urėdijos, perduota pareiškėjams valdyti kartu su gyvenamuoju namu ir kitais ūkiniais pastatais, tačiau jokiuose archyvuose nėra išlikę jokių dokumentų apie pirtį, todėl jos išpirkti nepavyko. Pirtis iki pat šios dienos nėra registruota VĮ „Registrų centras“.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas įgyjamosios senaties sąlygas. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių statinių statybos teisėtumo faktą – abstrakčiai nurodoma, kad „pirties išpirkti nepavyko, kadangi nebuvo jokių statybos ar registravimo dokumentų“. Tuo atveju, jeigu pareiškėjai pateiks papildomus įrodymus, patvirtinančius įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad jokių interesų į minimą nekilnojamąjį turtą neturi, nurodytas nekilnojamasis turtas – pastatas (pirtis) nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus, minėtam turtui nėra pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra ir pastatas (pirtis) nėra apskaitomas Panevėžio rajono savivaldybės, todėl neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui ir palieka bylą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad patikrinus pareiškime nurodomo pastato – pirties duomenų (Nekilnojamojo daikto registro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitiktį su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad tokie įrašai neegzistuoja. Prašo pareiškėjų reikalavimo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismų praktiką.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pastatas – pirtis nebuvo VMU valdomas, dokumentų VMU archyve nėra ir apie jį VMU informacijos neturi. Teismas turėtų įsitikinti, ar tikrai aukščiau šiame atsiliepime išdėstytų esamų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste, pirties valdymas atitinka visas būtinas sąlygas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į pirtį. Prašo bylą nagrinėti galiojančių teisės aktų ir aplinkybių kontekste bei sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su Panevėžio miškų urėdija (dabar VĮ „Valstybinių miškų urėdija“), kuri valstybės nuosavybę valdo patikėjimo teise, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta notarės L. M. Kamarauskaitės. Remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, sudaryta sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta (1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 11 straipsnis, galiojusi redakcija nuo 1992 m. spalio 6 d.). Sutarties pagrindu pareiškėjai iš valstybės išsipirko nuosavybės teisę į 66/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (šulinys, lauko tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad pirties išsipirkti nepavyko, nes nebuvo jokių statybos ar registravimo dokumentų. Šiuo metu pirtis vis dar neregistruota VĮ „Registrų centras“. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog žemė, kurioje stovi pirtis, priklauso valstybei, žemės sklypas nesuformuotas. Iš VĮ „Registrų centas“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sutartimi iš valstybės yra išsipirkę 3231/4867 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1636/4867 dalis žemės sklypo priklauso valstybei. Pareiškėjai, siekdami įteisinti minėtą pirtį, kreipėsi į matininką, kuris (duomenys neskelbtini) sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), pirties statybos metai nurodyti 1988 m. Suinteresuoti asmenys nepateikė jokių duomenų, o teismas nenustatė, kad dėl pirties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būtų surašyti savavališkos statybos aktai bei reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius.
8. Suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad nurodytas nekilnojamasis turtas – pastatas (pirtis) nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašus, minėtam turtui nėra pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra ir pastatas (pirtis) nėra apskaitomas Panevėžio rajono savivaldybės, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštarauja pareiškimui, minėtas statinys nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pirtis urėdijos valdoma nebuvo, dokumentų archyve nėra ir apie ją informacijos neturi. Per visą pirties valdymo laikotarpį, kuris truko nuo 1989 m. pareiškėjams niekas nereiškė dėl šio statinio pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su jo valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjai, pradėdami valdyti pirtį buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą. Be to, pareiškėjai buvo sąžiningi statinio valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai pirtį valdė nepertraukiamai, atvirai ir kaip savą.
9. Įstatyme numatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (CK 4.68 straipsnis). Minėtais bylos duomenimis nustatytos visos nurodytos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nurodytą statinį, nustatyti, t. y. iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini), kuomet notariškai buvo patvirtinta pareiškėjų nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) sąžiningai pradėjo valdyti, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo pirtį, o daikto savininkas visą pareiškėjų valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Tai yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjų prašomą faktą.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Tai, be kita ko, reiškia, kad asmuo, įgijęs nekilnojamąjį daiktą sandoriu, kuris atitiko sandorio šalių valią ir įstatymo reikalavimus, tačiau jo neįregistravęs ir dėl to sandoriui tapus negaliojančiu, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę.
11. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo į pastatą – pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.