Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1727-864/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
e2S-1727-864/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
A. B.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. B. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei P. K. dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovei P. K. dėl skolos priteisimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ta pačia nutartimi išaiškino, kad ieškinys turi būti paduotas Vilniaus apygardos teismui.

3. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad ieškovas reiškia materialinį reikalavimą dėl 42 108,98 Eur dydžio sumos priteisimo iš atsakovės. Taigi, ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, todėl civilinė byla yra neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 punktas). Esant nurodytam, teismas ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliantas A. B. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Apeliantas paaiškina, jog ieškiniu jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2021 m. gegužės 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2199-619/2021 ir nutarė ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos išieškojimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, jog ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, gali pripažinti, jog šiuos reikalavimus galima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 1-2 dalys). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu nėra nustatoma privalomojo procesinio bendrininkavimo ir kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, įstatyme esant galimybei ieškovui pasinaudoti procesine teise sujungti tarpusavyje susijusius reikalavimus vienoje byloje, o bylos teismingumą tokiu atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis, bet ne visų savarankiškų reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-401/2012).

6. Kartu apygardos teismas nurodė, jog ieškovas pareiškė ieškinį, sujungdamas reikalavimus, kylančius iš savarankiškų paskolos sutarčių, pagal kiekvieną reiškiamą reikalavimą skolos suma neviršija 43 500 Eur, todėl ieškovui pareiškus ieškinį, susidedantį iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų, kurių nei vieno suma nėra didesnė nei 43 500 Eur, teismas atsisako tokius reikalavimus priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareikštieji savarankiški reikalavimai kartu sujungti arba kiekvienas atskirai nagrinėtini apylinkės teisme pagal atsakovės gyvenamąją vietą – Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 straipsnis).

7. Taigi, ieškovas išnaudojo visas įmanomas teisines priemones kreipimuisi į teismą, todėl remiantis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2199-619/2021 argumentais, apeliantas laiko, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bylos aplinkybių

9. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria atsiakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą tam teismui.

10. CPK 26, 27 straipsniuose įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas, kaip pirmoji instancija, nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 bei 28 straipsniuose, kurios teismingos apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovo ieškinys yra turtinis ir pareikštas dėl didesnės, nei 40 000 Eur sumos - dėl 42 108,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, o tokia suma lemia šio ginčo nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme.

11. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog ieškiniu apeliantas reiškia kelis atskirus turtinius reikalavimus atsakovei kaip mirusiojo J. K. paveldėtojai, kuriuos kildina iš sandorių:

11.1. 2011 m. gegužės 6 d. paskolos sutartis dėl 67 900 Lt (19 665,20 Eur) paskolos. Sutarties galiojimo metu J. K. grąžino dalį skolos ieškovui, todėl ieškinio pateikimo dieną negrąžintas skolos likutis sudaro 18 217,10 Eur;

11.2. 2013 m. kovo 14 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo J. K. įsipareigojo iki atskiro pareikalavimo ieškovui sumokėti 45 000 Lt (13 032,90 Eur). Šiuo vekseliu buvo užtikrintas 2013 m. kovo 14 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir J. K. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vykdymas. J. K. grąžino dalį skolos ieškovui, todėl ieškinio pateikimo dieną negrąžintas skolos likutis sudaro 12 127,84 Eur;

11.3. 2013 m. balandžio 3 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo J. K. įsipareigojo iki atskiro pareikalavimo ieškovui sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur). Šiuo vekseliu buvo užtikrintas 2013 m. balandžio 3 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir J. K. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vykdymas. J. K. grąžino dalį skolos ieškovui, todėl ieškinio pateikimo dieną negrąžintas skolos likutis sudaro 11 764,04 Eur.

12. Ieškovas nurodo, kad vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 punktu, jis teikė ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2021 m. gegužės 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2199-619/2021 ir nutarė ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos išieškojimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, jog ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, gali pripažinti, jog šiuos reikalavimus galima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 1-2 dalys). Teismas pripažino, kad ieškovui pareiškus ieškinį, susidedantį iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų, kurių nei vieno suma nėra didesnė nei 43 500 Eur, ieškinys teismingas apylinkės teismui.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šio konkretaus ieškinio rūšinio teismingumo klausimas jau buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme. Tam, kad būtų įgyvendintas teisės pareikšti ieškinį principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (CPK 35 straipsnio 1 dalis; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą, neatsižvelgė į tai, kad prieš pateikdamas šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškovas su analogišku ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2199-619/2021 atsisakė jį priimti ir išaiškino ieškovui, kad šis privalo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Turėdamas tokius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO prieinamus duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį atsisakyti priimti.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pareikštą ieškinį. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais, teismas

nutarė:

apelianto (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Ramunė Mikonienė