Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-302-206/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
A5.-302-206/2018
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00074-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimonda Kulberkienė
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
Adm. Byla Nr.A5.-302-206/2018
Proceso Nr.4-25-3-00074-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10. (S)
ROIK: 18088845385PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė,Sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,Institucijos, surašiusios protokolą, atstovei Silvai Siurblienei,

Dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas ANK protokolas A. Š., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Valstybinė darbo inspekcija pagal ANK 96 str. 4 d. surašė protokolą individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam A. Š., gim. 1964-03-31, gyv. (duomenys neskelbtini) ,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius teismui pateikė administracinio nusižengimo bylą, kurioje 2018-07-17 administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 96 str. 4 d. surašytas A. Š..

Protokole nurodyta, kad A. Š., ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, kodas (duomenys neskelbtini), vykdydamas įmonės ūkinę veiklą, organizuodamas darbus statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini) r., neužtikrino, kad darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, nes 2018 m. liepos 12 d. 11 val. patikrinimo metu VDI buvo nustatyta, kad strėlinis kranas KC-356A, priklausantis A. Š., yra techniškai netvarkingas ir nėra tinkamas ir saugoti ir naudoti, nes nustatyta tvarka jam nėra atliktas techninis patikrinimas, nėra įregistruotas Potencialiai pavojingų įrenginių registre. Taip pat nustatyta, kad savadarbė platforma pakelta į 6-8 metrų aukštį ir ją laiko techniškai netvarkingas pakabinimo įtaisas (pakabinimo kablys be fiksatoriaus), kėlimo reikmenims (stropams) A. Š. nepateikė dokumentų, kurie leistų nustatyti kėlimo reikmenų charakteristikas (galimą krovinio svorį ir kt.). Tai kėlė tiesioginį pavojų dirbančiųjų darbuotojų gyvybei, be to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Pavojinga krano veikimo zona nebuvo paženklinta įspėjamaisiais saugos ir sveikatos apsaugos ženklais. Taip A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Respublikos Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalį; Kėlimo kranų naudojimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Al-425 13 ir 43 punktus, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, II priedo 3.1.4 punktą. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, 10 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 str. 4 d.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pati asmeniškai dalyvavo tiriant pranešimą ir surašė protokolą, nes (duomenys neskelbtini) kaime A. Š. ūkyje rado jam priklausantį strėlinį kraną KC-3562A, kurio strėlė pakeltoje padėtyje, ant jos nesaugiai pakabinta savadarbė platforma, nes pakabinimo kablys be fiksatoriaus. Nustatė, kad kranas neįregistruotas Potencialiai pavojingų įrenginių registre, jam nėra atliktas techninis patikrinimas, vieta, kur stovėjo kranas jo veikimo zonoje iš viso niekaip nepaženklinta įspėjamaisiais ženklais. Vietoje apžiūrint kraną buvo baugu patekti po platforma ir net prieiti arti krano. Kaip valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė ji padarė išvadą, kad šio krano naudojimo gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. Atstovė priminė A. Š., kad dėl šio krano su juo pokalbis ne pirmą kartą, kad A. Š. jau buvo perspėtas prieš metus.

A. Š. nusižengimą pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad kraną įgijo iš giminaičio išmainydamas į metalo laužą. Iš esmės juo ir nesinaudojo, tik prieš porą savaičių jis nurodė vienam iš žentų, kad pakeltų platformą, kas reikalinga dėl saugos vykdant šalia esančio pastato (grūdų pastogės) stogo remonto darbus. Laikinai įdėjus paskolintą akumuliatorių, kranu buvo pakelta platforma, atremta į remontuojamą pastatą. Jis nežinojo, kad daro pažeidimą šio krano neįregistruodamas ir neatlikdamas techninio patikrinimo, nes iš esmės juo ir nesinaudoja, jis stovi be akumuliatoriaus. Kadangi pas jį yra privatus kiemas ir kranas stovi jame, o ne kažkur bent kam prieinamoje vietoje, vertina, kad nepažeidė reikalavimo dėl įspėjamųjų ženklų. A. Š. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad A. Š. veikoje nėra nurodyto nusižengimo sudėties. Pirmiausia - vertino, kad A. Š. nėra tinkamas subjektas, nes jis neturi šio turto įgijimo nuosavybės dokumentų; kranu nesinaudoja savo darbinėje veikloje. Antra – jo veikoje nėra subjektyvinės pusės, nes jo veikoje nebuvo tyčios, A. Š. nesuprato, kad stovintis ir nedirbantis kranas gali būti vertinamas kaip dirbantis vien dėl to, kad pakelta jo strėlė ir kabo pakabinta platforma. Trečia, jis pats nesinaudojo tuo kranu, kaip nustatyta, jo strėlę pakėlė vienas iš žentų. Administracinio nusižengimo byloje nėra atskleistos A. Š. įgalinimų ribos. Jeigu jis netyčia, dėl nežinojimo ir padarė nurodytą nusižengimą, tai tik kaip fizinis asmuo ir galėtų būti baudžiamas tik pagal to paties straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, teismas daro išvadą, kad A. Š. padarė nusižengimą, ANK 96 str. 4 d. numatytą nusižengimą.

A. Š. yra individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo. Kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, su juo kartu dirba ir žentai, jis pats turi savo dukrų įgaliojimus vykdyti veiklą joms priklausančioje nuosavybėje, valdyti jų ūkius. Jo nurodymu buvo pakelta nurodyta platforma ir atremta į ūkio pastatą – grūdų pastogę, kuri priklauso šeimai, bet registrų centre dabar turėtų būti įregistruota kaip įmonės. Teismo posėdžio metu darbo inspekcijos atstovė nurodė, kad į A. Š. ūkį vyko kartu su kolege ir darbo inspekcijos darbuotojos filmavo savo nuvykimą. Byloje pateikė filmuotą ir fotografuotą medžiagą, kurioje yra duomenys, kad nuvykus nurodytu adresu prie ūkio pastato vyko darbai. Prie pastato stovėjo automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio yra kranas KC-3562A. Krano strėlė pakeltoje padėtyje, ant jos galimai 6-8 metrų aukštyje kabo platforma, ant platformos yra žmonių, galimai darbininkų, tačiau be specialios aprangos, šalmų ar pan., todėl teismas negali padaryti išvados, ar tai darbininkai, ar kitokie asmenys. Tačiau kokie tai žmonės, neeliminuoja aplinkybės, kad ant krano pakelta platforma yra naudojimo padėtyje, o dar ir kitokių nei darbininkų asmenų patekimas į statybvietę tik apsunkina padėtį dėl darbų saugos reikalavimų nesilaikymo. Kritiškai vertinama A. Š. nurodyta aplinkybė, kad jis esą neturėjo tyčios pažeisti darbų saugą, kranas esą nenaudojamas, nes jis pats nurodė, kad tai jo nurodymu krano strėlė buvo pakelta, ja pakeliant platformą, o ant platformos patikrinimo metu aptikti esant žmonių. Teismas nemano, kad įvertinti krano eksploataciją, kranu turi būti nuolat keliama-leidžiama, pakeltos platformos laikymas yra taip pat veikimas. Kad A. Š., kaip jis pats nurodė, turto mainų sandoriu įgijo šį kraną ir jo neįregistravo, todėl jis nėra savininkas, neeliminuoja jo atsakomybės, nes būtent įgijęs ir neįregistravęs, o tuo pačiu ir neatlikus techninės patikros jis pažeidė LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalį; kuri nurodo, kad „Įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimą, reikiamą techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką. Savininko įsigyti, sumontuoti, rekonstruoti įrenginiai ir jų kokybę bei atitiktį patvirtinantys, taip pat priežiūros techniniai dokumentai priežiūros norminių aktų nustatyta tvarka privalo būti pateikti įgaliotoms įstaigoms patikrinti, kad būtų gauta išvada, ar įrenginiai tinkami ir parengti saugiai naudoti“; Kėlimo kranų naudojimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Al-425 13 ir 43 punktus, kurie nurodo, kad neužregistruotus potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre kranus naudoti draudžiama (13 p.), registruojamo Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre krano techninę būklę nustatytu laiku turi patikrinti įgaliotos įstaigos ekspertas ir pateikti išvadą, ar kranas yra saugus naudoti iki kito techninės būklės patikrinimo (43 p.). Nustatyta aplinkybė, kad kablys laikė krovinį (savadarbę konstrukciją) be fiksatoriaus, pažeidžia Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, II priedo 3.1.4 punktą, kuris nurodo, kad „Kėlimo reikmenys (keičiami krovinių kabinimo įtaisai) privalo būti parinkti atsižvelgiant į keliamų krovinių paskirtį, užkabinimo vietas, pritvirtinimo įrangą ir atmosferines sąlygas, įvertinant užkabinimo būdą ir konfigūraciją. Kėlimo reikmenys, jei jie nėra išmontuojami po naudojimo, privalo būti tinkamai paženklinti, kad juos naudojantys darbuotojai žinotų jų charakteristikas“. Kad į potencialiai pavojingo įrenginio krano veikimo zoną gali patekti bet kas, patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo specialistė, nes ir ji pati su kolege pateko be apribojimų, inspekcijos filmuotoje ir fotografuotoje medžiagoje nėra matyti jokių paženklinimų, o to ir neneigė A. Š., oponuodamas, kad esą tai jo privati valda, tačiau tai nenuneigia pavojingumo faktoriaus ir taip pažeistas Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00 10 punktas, kuris nurodo, kad turi būti „atvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais ir kitaip aiškiai pažymėtos“. Šiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar žemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydžių)“. Kad nurodytu darbinėje padėtyje esančiu kranu darbai buvo atliekami pas A. Š. ne kaip pas fizinį asmenį jo asmeniniame ūkyje, o kaip pas ūkinę veiklą vykdantį asmenį, patvirtina aplinkybės, kad pastatai, prie kurių buvo vykdomi darbai, jam priklausė kaip „savininkui ūkininkui“ (b.l. 7), ką jis patvirtino teismo posėdžio metu ir paaiškino, kad Registrų centre turėtų jau būti įregistruota kaip įmonės, taip pat ir jau anksčiau nurodyta aplinkybė, kad jis veikia turėdamas dukrų įgaliojimus visuose trijuose, tai yra savo ir dukrų ūkiuose, vadovauja žentams. A. Š. atstovo prašymas veiką perkvalifikuoti pagal to paties straipsnio 1 dalį, visiškai nepagrįsta, nes nebuvo fiksuojami konkrečių pasamdytų ar kitais pagrindais A. Š. dirbančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai. ANK 96 str. 4 d. sudėties požymis yra, kad užfiksuotas pažeidimas gali sukelti nelaimingus atsitikimus, avarijas, kitas sunkias pasekmes. Įstatymas nereikalauja pažeidimo sudėties požymio, kad tos pasekmės ir būtų atsiradusios, nes tai jau būtų baudžiamosios atsakomybės klausimas. Teismo vertinimu - valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo specialistė darydama tokią išvadą yra tinkamas ir kompetentingas asmuo tokiai išvadai padaryti ir byloje nebuvo gauta jokių kitokių įrodymų šiai išvadai nuneigti ar kitokioms išvados patvirtinti.

Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių nusižengimų uždavinys yra saugoti visuomeninę santvarką, piliečių teises ir laisves, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas nenustatė sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe laiko A. Š. geranorišką darbo inspekcijos nustatytų aplinkybių fiksavimo pripažinimą, nors jo vertinimas ir skiriasi nuo darbo inspekcijos vertinimo. Teismas daro išvadą, kad A. Š., ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, kodas (duomenys neskelbtini), vykdydamas įmonės ūkinę veiklą, organizuodamas darbus statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini)už padarytą nusižengimą baustinas įstatymo sankcijoje numatyta mažiausia nuobauda – minimalia pinigine bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 32, 35, 635- 636 straipsniais, teismas

nutaria:

A. Š., gim. 1964-03-31, pripažinti padarius Administracinių nusižengimų kodekso 96 str. 4 d. numatytą nusižengimą ir nubausti 500 (penkių šimtų) Eur pinigine bauda.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo sąskaita numeris: LT247300010112394300, AB bankas SWEDBANK, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už administracinį teisės pažeidimą, įmokos kodas: 5447).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Raimonda Kulberkienė