- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- I2-1310-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03791-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškėja skunde nurodo netikslią pavardę „K.“), kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovė arba Tarnyba) 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (2.2) NO-2-5980 „Dėl sprendimo peržiūrėjimo“ ir 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“; 2) įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Nurodo, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, o 2019 m. spalio 22 d. sprendimu, nenustačiusi naujų aplinkybių, atsisakė peržiūrėti 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Paaiškina, jog 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pareiškėjos neteisėto perkėlimo, atleidimo iš darbo ir kompensacijos priteisimo. Teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos ieškinį. Minėtą nutartį pareiškėja atskiruoju skundu apskundė Vilniaus apygardos teismui, šis 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi jį atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teigia, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti teisinę pagalbą dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT). Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-2683-13806 patenkino pareiškėjos prašymą ir paskyrė advokatą Z. Benetį teikti antrinę teisinę pagalbą rengiant peticiją EŽTT. Advokatas, įvertinęs pareiškėjos atvejį, Tarnybai pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. (2.2)NO-1-5233, kurios pagrindu prašė nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl atvejo neperspektyvumo ir nepagrįstumo. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 29 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su prašymu, kad ji peržiūrėtų iš naujo 2019 m. rugsėjo 10 d. Tarnybos sprendimą, kuriuo pareiškėjai nutraukta antrinė teisinė pagalba, tačiau 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (2.2) NO-2-5980 atsakovė atsisakė peržiūrėti minėtą sprendimą ir tęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Pareiškėja nesutinka su ginčijamais sprendimais, nes, jos nuomone, Tarnybos atsisakymas teikti antrinę teisinę pagalbą yra nepagrįstas.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenustato procedūros Tarnybai peržiūrėti savo priimtus ir galiojančius sprendimus. Paaiškina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio 1 dalimi, viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą, gali ištaisyti skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas. Teigia, jog pareiškėjos teiktame Tarnybai prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas peržiūrėti Tarnybos sprendimą, kuriuo pareiškėjai nutraukta antrinė teisinė pagalba, kadangi Tarnyba nenustatė, jog ginčijamame sprendime būtų spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų, suteikiančių pagrindą taisyti sprendimą.
Atsakovė pažymi, kad kartu su prašymu pareiškėja pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) raštą, kuris negali būti laikomas įrodymu, jog pareiškėja išnaudojo visas teisines gynybos priemones. Mano, kad šis raštas nesusijęs su ginčijamais sprendimais.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba mano, kad priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (2.2) NO- 2-5980 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, tačiau teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti jį nagrinėti. Pareiškėja 2019 m. kovo 26 d. atskiruoju skundu minėtą nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-2683-13806 paskyrė advokatą Z. Benetį teikti antrinę teisinę pagalbą peticijai EŽTT rengti. Advokatas, įvertinęs pareiškėjos atvejį, 2019 m. rugsėjo 4 d. Tarnybai pateikė išvadą, reg. Nr. (2.2)NO-1-5233, kurioje prašė nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl neperspektyvumo ir akivaizdaus nepagrįstumo. Tarnyba, įvertinusi šias aplinkybes, priėmė 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-19-NT-2683-14403 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nurodydama teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus ir motyvus.
Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovei pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su 2019 m. rugsėjo 10 d. priimtu sprendimu. Paaiškino, jog antrinės teisinės pagalbos nutraukimo motyvų negalėjo įvertinti anksčiau, nes buvo stacionariai gydoma VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Tai patvirtina ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvoje išnaudojo visas teisines galimybes teisingumui pasiekti, todėl mano, kad yra pagrindas kreiptis į EŽTT. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pareiškėja Tarnybos prašė pakartotinai įvertinti ir priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tęsimo pagal Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą. Pareiškėja kartu su prašymu Tarnybai pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. raštą Nr. (1.15)-5T-228 (toliau – ir LAT raštas), taip patvirtindama faktą, jog visos teisinės gynimo priemonės Lietuvos Respublikoje jau yra išnaudotos. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnybos 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. (2.2) NO-2-5980, kuriuo atsisakyta peržiūrėti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsisakymo, yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.
Tarnyba yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau – ir VGTPĮ) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.
Pagal VAĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.
LVAT ne kartą yra pabrėžęs, jog institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A- 3537- 822/2016 ir kt.).
Teismas pažymi, jog Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasi VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi, gali ištaisyti priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo.
Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį ir proceso šalių argumentus, nenustatė, kad jame būtų spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių kliūčių, dėl kurių Tarnybos sprendimas turėtų būti peržiūrėtas.
Iš pareiškėjos skunde pateiktų argumentų matyti, jog ji sprendimo nepagrįstumą ginčija kitomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne spausdinimo ar faktinių duomenų neatitikimu, kitų techninių kliūčių atsiradimu.
Pareiškėja kartu su prašymu Tarnybai pateikė LAT raštą. Pareiškėja skunde nurodo, kad LAT nepriėmė nagrinėti jos skundo, kadangi skundas neatitiko jam keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo pasirašytas advokato. Nurodė, kad Tarnyba atsisakė jai teikti antrinę teisinę pagalbą.
Teismas pažymi, jog pareiškėja į Tarnybą kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo rengiant konkretų dokumentą – peticiją EŽTT. Pareiškėjai buvo suteikta, o vėliau nutraukta teisinė pagalba peticijai EŽTT, o ne kasaciniam skundui parengti. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja nesikreipė į Tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo kasaciniam skundui parengti.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ginčijamo sprendimo naikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, netenkintinas ir reikalavimas įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatos konfidencialumą. Teismas, siekdamas apsaugoti informacijos apie pareiškėjos sveikatą konfidencialumą, į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjos sveikatą pripažįsta nevieša bylos medžiaga (b. l. 13–14).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pripažinti pareiškėjos L. K. sveikatos duomenis (b. l. 13–14) nevieša bylos medžiaga.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.