Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-12-372/2009

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-06-08
Bylos Nr.: 2A-12-372/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Nijolė Matuzevičienė
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: D. R.
Advokatai: Irina Petkienė

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėja L. Muchtarovienė Civilinė byla Nr. 2A-12-372/2009

Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,

dalyvaujant ieškovui A. R. , ieškovo atstovei advokatei Irinai Petkienei, atsakovei D. R. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir atsakovės D. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-20 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei D. R. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei atsakovės D. R. priešieškinį ieškovui A. R. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. R. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) nutraukti santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R. (ikisantuokinė pavardė K.), gim. (duomenys neskelbtini), nenurodant nei vieno iš sutuoktinio kaltės; 2) po ištuokos atsakovei palikti santuokinę R. pavardę; 3) nustatyti G. G. R. gyvenamąją vietą kartu su D. R. ; 4) nustatyti bendravimo su dukra tvarką – leisti ieškovui bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, pasiimti dukrą penktadienį 17 val. ir ją parvesti sekmadienį 17 val., atostogauti 2 savaites vasarą pagal iš anksto suderintą grafiką ir 1 savaitę Šv. Kalėdų atostogų metu; 5) iš ieškovo priteisti G. G. R. 300 Lt periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės; 6) G. G. R. mokamų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovę D. R., ją įpareigoti mokamą dukrai išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; 7) santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis tokiu būdu: jam priteisti dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91836 Lt vidutinės rinkos vertės, 0,1503 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 87234 Lt vidutinės rinkos vertės, iš viso turto už 179070 Lt, atsakovei D. R. priteisti trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224097 Lt vidutinės rinkos vertės, automobilį HONDA PRELUDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 8900 Lt vertės, iš viso už 232997 Lt vertės; 8) priteisti iš atsakovės 1500 Lt žyminio mokesčio, 2750 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, 89,79 Lt už pažymas iš VĮ Registrų centro, kopijų darymą. Nurodė, kad su atsakove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. G. R.. Ieškovas teigė, kad santuokoje su atsakove išgyveno daugiau nei 20 metų, dėl skirtingo dukters auklėjimo ir požiūrio į gyvenimą bei vertybes su atsakove pastoviai nesutarė. Nesutarimai kildavo dėl šeimos biudžeto ir išlaidų planavimo, namų priežiūros ir tvarkymo, laisvalaikio, santykių su tėvais ir artimaisiais, dukters lavinimo ir auklėjimo. Atsakovė visiškai nepaisė jo nuomonės, plūsdavo ieškovą girdint dukrai, taip žemindama jo, kaip tėvo, autoritetą dukters akyse. Nurodė kad 3 ar 4 kartus per tuos 20 metų jie buvo ant santuokos nutraukimo ribos. Nuo santuokos sukūrimo jis visą laiką daug dirbo, kad šeimos poreikiai butų maksimaliai užtikrinti ir patenkinti. Dirbo tuo pačiu metu derindamas ir gydomąjį darbą, ir komercinę individualią veiklą. Atsakovė nuo nėštumo pradžios, (duomenys neskelbtini), iki dukters pirmos klasės - (duomenys neskelbtini) - nedirbo, nors dukra lankė darželį arba labai daug laiko praleisdavo pas jo tėvus. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pastoviai naudojosi bendra sąskaitą, į kurią buvo pervedamas jo atlyginimas, galėjo ja naudotis iki 2005 m. pabaigos, bankinėms operacijoms naudodama savo atskirą „VISA Elektron“ kortelę (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui nutraukus individualią veiklą bendrovėje, kuri šiuo metu priklauso atsakovei, dėl jos reorganizavimo ieškovui perėjus dirbti tik į gydytojo darbą, ieškovo akcijų dalis, kartu su JAV partnerių dalimi, ieškovo pageidavimu atiteko atsakovei. Šiuo metu atsakovei priklauso 100 proc. įmonės akcijų. Ieškovas teigė, kad atsakovei pastovai patarinėjo ir padėjo, valdant įmonę ir santykiuose su įmonės partneriais ir klientais. Nurodė, jog iš ieškovo asmeninės sąskaitos buvo finansuojama įmonės, kuriai vadovauja sutuoktinė, veikla. Viso atsakovės įmonei paskolinta ir iki šiol negražinta 85668 Lt. Pradėjęs vėl dirbti tik gydomąjį darbą, ieškovas siekė įgyti dar vieną specialybę. Todėl, suderinęs su atsakove, ieškovas išvyko rezidentūros studijoms į Kauną, tačiau į Kauną atvykti gyventi atsakovė nesutiko. Siekdamas būti arčiau šeimos, ieškovas pradėjo dirbti Panevėžyje, kadangi Šiauliuose pagal jo specializaciją darbui nebuvo sąlygų. Ieškovas teigė, kad galutinai šeimyniniai santykiai su sutuoktine pašlijo 2004 m., sunkiai susirgus jo tėvui, kuriuo, kaip sūnus ir kaip gydytojas, rūpinosi. Kadangi ieškovas dažnai vykdavo pas tėvus, rėmė juos materialiai, tai labai nepatiko sutuoktinei, dėl to ji namuose keldavo barnius. Po tėvo mirties, visiškai pašlijo ieškovo motinos sveikata, todėl reikėjo daug laiko skirti jai. Ieškovas nurodė, jog jau nuo 2005 m. pradžios jis su atsakove negyvena, o nuo 2005 m. rugsėjo mėn. jokių ryšių nepalaiko. Teigė, jog paskutiniaisiais bendro gyvenimo metais atsakovės elgesys tapo visiškai nenuspėjamas, ji pradėjo aktyviai domėtis okultizmu, ezoterine literatūra, magijomis, pradėjo lankyti būrėjus ir aiškiaregius, pradėjo ieškovą kaltinti absurdiškais dalykais - šeimos nuodijimu, mėginimu ją nužudyti. Nurodė, kad parvykus namo iš darbinės stažuotės Anglijoje 2005 m. lapkričio 2 d., norėjo su atsakove pasikalbėti ir išsiaiškinti, kaip ji žiūri į tolimesnį bendrą šeimyninį gyvenimą. Tačiau atsakovė pareiškusi, kad nenorinti kartu gyventi ir pradėjusi skyrybų procesą, namuose sukėlė konfliktą. Nurodė, kad pareiškus ieškinį teisme, nutrūko jo ir dukros bendravimas, nes dukra atsakovės buvo nuteikinėjama prieš ieškovą, atsakovė draudė jiems bendrauti. Dukrą ieškovas labai myli, gyvendamas atskirai, siųsdavo jai įvairių daiktų, skatino užsiimti užklasine veikla. Ieškovo teigimu, jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, o esminė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovė jį šmeiždavo ir žemindavo dukters akyse. Ieškovas neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, kadangi ji visą laiką su ja gyvena. Dabar dukters išlaikymui kas mėnesį ieškovas moka po 300 Lt, jo pajamos per mėnesį yra 1200 Lt ir jis prašė priteisti iš jo dukrai tokį išlaikymą, kokį jis šiuo metu moka gera valia. Teigė, jog, jei atsakovė skirtų dukrai irgi 300 Lt, dukters išlaikymui 600 Lt per mėnesį tikrai užtektų. Be to, ieškovas galėtų paremti dukrą papildomai, nupirkdamas jai piešimo reikmenis. Nurodė, jog šiuo metu išlaikymo vaikui įsiskolinimo nėra. Ieškovas nesutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas turtu, nes dukra negalės to turto valdyti, o atsakovė pati nepakankamai atsakingai valdo savo turtą ir pinigines lėšas, todėl šį turtą ji gali prarasti. Nurodė, kad santuokoje įgytas kilnojamas ir nekilnojamas turtas dalintinas lygiomis dalimis pagal ieškovo pateiktą variantą, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsakovė D. R. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies: 1) sutiko, kad dukros G. G. R. gyvenamoji vieta būtų nustatytą su ja, kadangi to pageidauja pati dukra, o su tėvu bendravimas yra problematiškas; 2) neprieštaravo ieškovo pasiūlytai bendravimo su dukra tvarkai su viena sąlyga - jeigu to pageidaus pati dukra; 3) pageidavo, kad po ištuokos jai būtų palikta R. pavardė. Likusioje ieškovo reikalavimų dalyje pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydama: 1) nutraukti santuoką tarp D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį vaiką, dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti dukros G. G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. R.; 3) iš ieškovo A. R. dukters G. G. R. išlaikymui priteisti konkrečia pinigų suma 82965 Lt; 4) priteisti atsakovei iš A. R. 25000 Lt neturtines žalos; 5) santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: A. R. paskirti 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,33 m² ploto, 91836 Lt vertės, kuris registruotas jos ir ieškovo vardu, automobilį HONDA PRELUDE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) 8900 Lt vertės, registruotą ieškovo vardu, (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių už 44883,84 Lt ir (duomenys neskelbtini) fondo akcijų už 6072,02 Lt, kurių apskaita A. R. vardu tvarkoma (duomenys neskelbtini), viso 50955,86 Lt, ½ lėšų, esančių A. R. vardu Anglijoje, HCBC tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil. kod. (duomenys neskelbtini), sask. Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 GPB, kas sudaro 49265 Lt, viso turto už 200956,86 Lt, D. R. paskirti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 108,36 m² ploto, 224097 Lt vertės, registruotą ieškovo A. R. vardu, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotą A. R. vardu, 0,1503 ha bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 87234 Lt, ½ piniginių lėšų, esančių A. R. vardu Anglijoje, HCBC tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil. kod. (duomenys neskelbtini), sask. Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 GPB, kas sudaro 49265 Lt, viso turto už 360596 Lt; 6) priteisti atsakovei iš ieškovo 1000 Lt žyminį mokestį ir 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovė nurodė, kad gyvenant santuokoje ieškovas yra buvęs jai neištikimas, jai susirgus širdies reumatu, ja nesirūpino ir nelankė, vadino invalide, neparėmė jos ir jai nepadėjo, mirus jos motinai. Teigė, jog ieškovas neteisingai nurodė, kad ji nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nes ji visą laiką dirbo. Augindama namuose dukrą, kol ji buvo per maža eiti į darželį, atsakovė dirbo bendrovėje neoficialiai. Nurodė, jog atsakovė pati viena be niekieno pagalbos augino dukrą, viena atlikdavo visus namų ruošos darbus, darydavo remontus. Teigė, kad dukrai lankant darželį, ėmė skirtis ieškovo ir atsakovės požiūris dėl vaiko auklėjimo, nes ieškovas dukrai buvo pernelyg griežtas, tuo tarpu atsakovė niekada nepripažino nei fizinio, nei žodinio smurto. Nurodė, kad dukrai pradėjus bręsti, ieškovas pradėjo netinkamai prie jos kabinėtis – liesti jos kūną, žiūrėti į ją nuogą. Po jo tėvo mirties ieškovas daug lėšų skyrė motinai, dėl ko smarkiai nukentėjo jų šeimos biudžetas. Teigė, kad nors ji naudojosi bendra sąskaita, kurią nurodė ieškovas, į šią sąskaitą lėšų atsakovė įnešdavo daugiau lėšų, nei ieškovas. Ieškovas ne kartą yra naudojęs smurtą atsakovės atžvilgiu, nuolat naudojo psichologinį smurtą - grasino su ja ir dukra susidoroti fiziškai. Vienintele ir pagrindine priežastimi, dėl ko iširo jų šeima, atsakovė įvardijo netinkamą ieškovo elgesį su dukra, nes netinkamą elgesį atsakovės atžvilgiu ji būtų toleravusi. Kadangi dukra gyvena su atsakove, kas mėnesį jos išlaikymui atsakovė išleidžia apie 2800 Lt. Nurodė, kad jų šeima visada gyveno pakankamai pasiturinčiai, dukros poreikiai visada buvo žymiai didesni, nei vaikų mažiau apsirūpintose šeimose, ir visi jie buvo tenkinami. Be to, dukra turi ir specialių poreikių - kas mėnesį turi važiuoti į Vilnių pas ortodontę, lanko eilę būrelių, tame tarpe tapybos ant šilko, Dailės mokyklą, jojimą. Be to, maždaug kartą per metus atsakovė su dukra vyksta į kelionę į užsienį. Pageidavo, kad dukters išlaikymui iš ieškovo būtų priteista konkreti suma, kurią dukra galėtų investuoti ir ateityje gauti pajamų. Šią sumą sudaro įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2003-05-01 iki 2006-05-01 36000 Lt (1000 x 36 mėn.). Kadangi, atsakovės manymu, ieškovo turtinė padėtis jam išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini) pagerėjo, nuo 2006-05-01 iki dukters pilnametystės – (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistina 67500 Lt išlaikymo suma, po 1500 Lt kas mėnesį (45mėn. x 1500 Lt). Iš viso išlaikymo suma yra 103500 Lt. Iš šios sumos atėmusi ieškovo sumokėtas dukrai pinigų sumas, atsakovė sumažino ieškininį reikalavimą šioje dalyje ir prašė priteisti 82965 Lt išlaikymo sumą. Nurodė, jog 2006-03-22, galutinę santuokinių ryšių nutraukimo dieną, bendra dalinamo santuokinio turto vertė buvo 561552,84 Lt. Atsakovė pageidavo, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus ir į tai, kad dukra lieka gyventi su ja, nukryptų nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteistų atsakovei didesnę santuokoje įgyto turto, kas vertine išraiška sudarys 360596 Lt, dalį, o atsakovui mažesnę dalį už 200956 Lt. Kadangi, atsakovės manymu, jų santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, dėl jo neatsakingo požiūrio į šeimą, netinkamo elgesio su nepilnamete dukra, dėl lengvabūdiško charakterio ir nesugyvenamo būdo, atsakovė prašė iš ieškovo jai priteisti 25000 Lt neturtinės žalos. Su ieškovu atsakovė pragyveno santuokoje 21 metus, todėl tikėjosi savitarpio pagalbos ir materialinės paramos. Dėl šeimos ir vyro karjeros atsakovė paaukojo savo mediko karjerą. Nurodė, jog dėl ieškovo smurtavimo jai buvo ir yra gėda prieš draugus, kaimynus. Be to, atsakovė dirba atsakingą darbą ir dėl tokios padėties žeminama jos reputacija. Dėl tokio netinkamo ieškovo elgesio ir atsakovė, ir nepilnametė dukra buvo traumuojamos psichologiškai ir moraliai, dukros psichologinė būsena tapo prasta, jai prireikė psichologo pagalbos.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką tarp A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) ir D. R. (ikisantuokinė pavardė – K.), gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo paliko atsakovei D. R. santuokinę R. pavardę; 3) G. G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina D. R.; 4) nustatė bendravimo su dukra G. G. R. tvarką – leido ieškovui A. R. bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, pasiimti dukrą penktadienį 17 val. ir ją parvesti sekmadienį 17 val., atostogauti 2 savaites vasarą pagal iš anksto suderintą grafiką ir 1 savaitę Šv. Kalėdų atostogų metu; 5) priteisė iš ieškovo A. R. išlaikymą G. G. R. po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės; 6) G. G. R. mokamų lėšų tvarkytoja paskyrė atsakovę D. R., ją įpareigojo mokamą dukrai išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; 7) santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: A. R. paskyrė 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 50,33 m² ploto, 91836 Lt vertės, automobilį HONDA PRELUDE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) 8900 Lt vertės, ½ lėšų, esančių A. R. vardu Anglijoje, HSBC tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil.kod. (duomenys neskelbtini), sask. Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 GPB, kas sudaro 49265 Lt, ½ dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1503 ha bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 87234 Lt, viso turto už 193618 Lt; D. R. paskyrė 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 108,36 m² ploto, 224097 Lt vertės, ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1503 ha bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 87234 Lt, ½ piniginių lėšų, esančių A. R. vardu Anglijoje, HSBC tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil.kod. (duomenys neskelbtini), sask. Nr. (duomenys neskelbtini), 10000 GPB, kas sudaro 49265 Lt, viso turto už 316979 Lt. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo A. R. 6269,79 Lt, o iš atsakovės D. R. – 3472,36 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad konfliktai ieškovo ir atsakovės šeimoje kilo dėl skirtingų jų požiūrių į šeimą, darbą, dukters auklėjimą, šalys, kaltindamos viena kitą ir neieškodamos kompromiso šiais klausimais, iš esmės pažeidė CK 3.27 str. numatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliais ir vienas kitą gerbti. Nors atsakovė teigė, kad ieškovas žemindavo ir menkindavo dukrą, seksualiai prie jos priekabiavo, tačiau teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų pagrįsti šias šeimos iširimo priežastis. Pažymėjo, kad tiek atsakovė, tiek pati G. G. R. apie netinkamą ieškovo elgesį dukters atžvilgiu pradėjo kalbėti tik 2005 m., t.y. kai šalys pradėjo nebesutarti. Todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindo abejoti G. G. R. parodymais ir jais remtis, nustatant ieškovo kaltę. Pažymėjo, jog atsakovė sutiko, kad būtų nustatyta bendravimo su dukra tvarka pagal ieškovo pasiūlytą variantą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad atsakovė nemano, jog bendraujant su tėvu, dukrai kils kokia nors grėsmė. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nurodė, jog ieškovo santuokinė neištikimybė, smurtavimas jos atžvilgiu neturėjo įtakos jų šeimos iširimui, teismas šių aplinkybių buvimo ar nebuvimo nekonstatavo. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kad įtakos jų šeimos iširimui turėjo atsakovės polinkis į okultizmą, magiją, jos nepagrįsti kaltinimai pasikėsinimu nužudyti. Atsakovės prielaidas, jog ieškovas siekia ją nužudyti ar kitaip pakenkti jos sveikatai, teismas vertino kaip konfliktų pasekmę, nes tokie įtarimai atsakovei kilo, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo konfliktiški. Todėl teismas padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė atsakovės ieškininį reikalavimą dėl 25000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Teismas netenkino ieškovo prašymo nutraukti santuoką, nenurodant nei vieno sutuoktinio kaltės. Nurodė, jog teisę nenurodyti konkrečių faktų teismas turi tik esant abiejų sutuoktinių prašymui, o nagrinėjamu atveju esant tik vieno iš sutuoktinių prašymui, teismo sprendimas surašomas pagal CPK 270 str. reikalavimus. Teismas patenkino ieškovo ir atsakovės ieškininį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodydamas, kad ginčo dėl to nėra. Konstatavęs, kad atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pati G. G. R. nori bendrauti su tėvu, teismas patenkino ieškovo ieškininį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal ieškovo pateiktą bendravimo su vaiku grafiką. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti išlaikymą dukrai vienkartine pinigų suma, nurodydamas, kad priteisus vaikui išlaikymą, kuris jam šiuo metu yra nereikalingas ir bus panaudotas ateityje, kai dukra bus pilnametė, būtų pažeista CK 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 3 d., numatanti tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikui, toks išlaikymo priteisimas neatitiktų savo paskirties, kurią jam suteikia įstatymas. Pažymėjo, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga minimalaus darbo užmokesčio dydžio suma, kuri šiai dienai yra 800 Lt. Teismas nurodė, jog šalių nepilnametė dukra turi specialių poreikių – problemų dėl sąkandžio, o sveikatos būklė lemia didesnius vaiko poreikius. Be to, mergaitė užsiima daile, jojimu yra (duomenys neskelbtini) metų. Todėl teismas konstatavo, jog šalių dukters būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1000 Lt suma, o iš atsakovo priteisus dukters išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, toks išlaikymo dydis nebūtų proporcingas vaiko poreikiams. Dėl to teismas iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės teiginius, kad ieškovas dirba užsienyje ir gauna dideles pajamas. Teismas nurodė atsakovei, kad, paaiškėjus, jog ieškovo pajamos yra ženkliai didesnės, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti išlaikymo dydį. Pažymėjo, jog atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra labai gera, nes ji turi daug asmeninio turto. Todėl, teismo vertinimu, ji turi galimybę tenkinti dukters poreikius, kurie nepriskirtini prie būtinų, ir didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismas laikė, kad priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui iki 2006-01-01 nėra pagrindo. Nors ieškovas nuo 2006 m. teikė išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį, teismui nustačius, kad jis nėra pakankamas, išlaikymą dukrai iš ieškovo priteisė nuo 2006 m. sausio 1d. po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad vykdant teismo sprendimą sumos, sumokėtos ieškovo dukters išlaikymui, minusuojamos iš įsiskolinimo sumos. Teismas pažymėjo, kad šalys pateikė teismui savo turto padalijimo variantus. Kadangi abi šalys pretendavo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šis turtas yra dalus, 0,1503 ha, todėl teismas padalino šalims lygiomis dalimis po ½ dalį. Kadangi ieškovas neįrodė, jog piniginės lėšos yra jo asmeninė nuosavybė, teismas jas laikė bendrąja jungtine nuosavybe. Pinigines lėšas, esančias Anglijos HSBC tarptautiniame banke – 20000 GPB – taip pat padalino po ½ dalį. Pažymėjęs, kad šalys turi du butus, teismas atsakovei priteisė butą (duomenys neskelbtini), kuriame ji šiuo metu gyvena, o ieškovui - (duomenys neskelbtini), kur ieškovas, jo teigimu, gyvena, nors papildomame ieškinyje savo adresą yra nurodęs (duomenys neskelbtini). Nurodęs, jog buto, atitenkančio ieškovui, vertė yra mažesnė, teismas jam priteisė automobilį HONDA PRELUDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjęs, kad jis paskutiniais metais šiuo automobiliu naudojosi ir jis šiuo metu yra ieškovo žinioje. Teismas konstatavo, kad ieškovas pardavė vertybinius popierius, kurie buvo bendroji jungtinė nuosavybė, bylos nagrinėjimo metu. Todėl ieškovui tenkančią turto dalį sumažino atitinkamai vertybinių popierių vertei. Be to, teismas, dalindamas turtą, atsižvelgiant į vaiko interesus, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas nurodė, kad atsakovei didesnę jai tenkančio turto dalį lemia jai priteisto buto (duomenys neskelbtini), vertė. Pažymėjęs, kad tai yra būstas, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, atsakovei priteisė didesnę bendro turto dalį ir kompensacijos ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį nepriteisė. Šalims nepareiškus reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, šio reikalavimo teismas nesprendė. Atsižvelgęs į šalių pageidavimus, šalims po santuokos nutraukimo teismas paliko santuokines pavardes. Nurodė, jog duomenų apie kreditorius nėra. Ieškinį ir priešieškinį patenkinęs dalinai, teismas paliko šalis prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš šalių žyminį mokestį valstybei.

Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą šiose dalyse: 1) iš ieškovo priteisti G. G. R. 300 Lt periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės; 2) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą tarp šalių padalinti lygiomis dalimis tokiu būdu: ieškovui A. R. , priteisti dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91836 Lt vidutinės rinkos vertės, 0,1503 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 87234 Lt vidutinės rinkos vertės, automobilį HONDA PRELUDE valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) 8900 Lt vertės, iš viso 187990 Lt vertės, o atsakovei D. R. priteisti trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 224097 Lt vidutinės rinkos vertės; 3) 20000 GPB piniginių lėšų, buvusių A. R. sąskaitoje Anglijoje, HCBS tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil. kod. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), neįtraukti į dalintino santuokinio turto masę; 4) iš ieškovo A. R. nepriteisti žyminio mokesčio valstybei. Kitose dalyse sprendimą prašo palikti nepakeistą. Apelianto motyvai yra tokie:

1. Teismo išvada, kad nepilnametės dukters G. G. R. vieno mėnesio poreikiai yra 1000 Lt nepagrįsta ir neįrodyta. Teismas teigdamas, kad dukters sveikatos būklė lemia didesnius vaiko poreikius rėmėsi atsakovės pateiktais dokumentais, kad dukra konsultuojasi pas ortodontą Vilniuje. Tačiau pateiktos pažymos iš Vilniaus ortodonto konsultacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio ir tai sveikatos būklei neatsiliepia. Taip pat kaip nėra pateikta jokių dokumentų įrodančių apmokėjimus už dukters jojimo pamokas. Priteisdamas iš ieškovo 500 Lt išlaikymą teismas neįvertino ieškovo pajamų ir galėjimo mokėti tokio dydžio išlaikymą. Sumokėjus dukrai priteistą išlaikymą ieškovui liktų 700 Lt. Tokiu būdu dukra iš dviejų tėvų gautų didesnio dydžio išlaikymą, nei lieka ieškovo pragyvenimui. Teismas nepagrįstai priteisė 500 Lt išlaikymą nuo 2006 m. sausio 1 d., nes ieškovas tuo metu kiekvieną mėnesį mokėjo 300 Lt išlaikymą, t.y. ½ dalį tuometinės minimalios algos dydžio. Į dukters interesus buvo atsižvelgta, kai atsakovei su mergaite buvo priteistas kur kas geresnis ir daugiau nei 2 kartus didesnės vertės butas, už kurį ieškovas kompensacijos neprašė ir teismas jos ieškovui nepriteisė. Be to, teismas nuo 2006 m sausio 1 d. priteisė iš ieškovo po 500 Lt, nors jis mokėjo po 300 Lt.

2. Teismas nepagrįstai į turto masę įtraukė pinigines lėšas, buvusias ieškovo sąskaitoje Anglijoje, HCBS tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil. kod. (duomenys neskelbtini), sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), 10000GPB. Tai ieškovo mamos M. R. asmeninis turtas, neįtrauktinas į bendrą turto masę ir nedalintinas. Teismas, pripažindamas pinigus jungtine sutuoktinių nuosavybe rėmėsi atsakovės pateiktais neoriginaliais ir keliančiais abejones dokumentais. Ieškovo pateikti originalūs dokumentai ir yra įrodymas, kad pinigai ne šalių šeimos, o yra M. R. paveldėti pinigai, pervesti jos prašymu į ieškovo sąskaitą Londone. Teismas nenustatė, kokiomis dalimis padalijo turtą tarp sutuoktinių - lygiomis ar nukrypo nuo lygių dalių ir kokiu pagrindu, principo. Be jokių įstatymo numatytų pagrindų teismas ieškovui priteisė turto už 193618 Lt, o atsakovei - už 316976 Lt (t.y. 40 procentų daugiau). Teismas iš esmės neteisingai padalijo turtą ieškovui priteisdamas ne visą, o tik ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

3. Teismas neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovo galėjo būti priteista 4589 Lt žyminio mokesčio, o ne 6269,79 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. R. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą šiose dalyse: 1) nutraukti santuoką tarp D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo A. R. kaltės; 2) Santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: A. R. paskirti: 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,33 m² ploto, 91836 Lt vertės; automobilį HONDA PRELUDE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) 8900 Lt vertės; ½ piniginių lėšų, esančių A. R. vardu Anglijoje, HCBC tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil. kod. (duomenys neskelbtini) sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 GPB, kas sudaro 49265 Lt. D. R. paskirti: 3 kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 108,36 m² ploto, 224097 Lt vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotą A. R. vardu, 0,1503 ha bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 87234 Lt; ½ piniginių lėšų, esančių A. R. vardu Anglijos, HCBC tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil. kod. (duomenys neskelbtini) sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) - 10000 GBP, kas sudaro 49265 Lt; 3) iš ieškovo A. R. priteisti atsakovei 25000 Lt neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Kitose dalyse teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Apeliantės motyvai yra tokie:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, nepagrįstai konstatavo, kad ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantės manymu, teismui yra pateikta pakankamai įrodymų pagrindžiančių ieškovo A. R. kaltę dėl santuokos iširimo, jo nepagarbos nei apeliantei D. R. , nei dukrai G. G. R., smurto panaudojimo. Iš priimto teismo sprendimo reikia suprasti, kad reikalaudama iš savo buvusio sutuoktinio A. R. elgtis pagarbiai vienas kito atžvilgiu, nenaudoti šeimoje fizinės prievartos, moters kaip lyties žeminimo, fizinio ir psichologinio smurto, negrasinti, nepriekabiauti prie dukros, nedaryti psichologinio spaudimo tiek apeliantės atžvilgiu, tiek dukros – apeliantė buvo nepakankamai lojali ieškovui A. R. ir tuo dabar yra kalta dėl santuokos iširimo. Tai, kad sutuoktinis A. R. šeimoje naudojo fizinį smurtą mano atžvilgiu, bandydamas prievartauti apeliantę dukros akyse, patvirtina byloje esanti Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apeliantės sumušimo 2005 m. lapkričio 2-3 dienomis, kai vyras buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), Policijos žurnale esantys įrašai dėl iškvietimų, liudytojo R. M. parodymai, kad policijos ekipažai buvo siunčiami dėl ieškovo A. R. smurto šeimoje ir priekabiavimo prie dukros. Ieškovas netinkamai, amoraliai elgėsi paauglės dukros ir apeliantės atžvilgiu, žemino kaip moteriškos lyties atstoves ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl iširo šalių šeima. Dėl tokio netinkamo ieškovo elgesio ir apeliantė, ir dukra buvom traumuojamos psichologiškai ir moraliai, dukros psichologinė būsena tapo ir yra prasta, jai prireikė psichologo pagalbos. Dėl daugkartinių galvos sumušimų pablogėjo ir apeliantės sveikata, ji yra priversta nuolat gerti vaistus. Dėl netinkamo, amoralaus ieškovo A. R. elgesio, tiek apeliantė, tiek paauglė dukra išgyveno nuolatinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, diskomfortą, todėl turi būti atlyginama ir neturtinė žala, kurią apeliantė įvertino 25000 Lt suma.

2. Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo paskirti apeliantei, o ne padalinti po ½ dalį šalims. Teismas, kadangi ieškovas A. R. bylos nagrinėjimo metu pardavė (duomenys neskelbtini) vertybinius popierius už 44883,84 Lt ir (duomenys neskelbtini) fondo akcijų už 6072,02 Lt, viso už - 50955,84 Lt, sprendime nurodė, kad jam tenkanti turto dalis mažintina atitinkamai vertybinių popierių vertei. Tačiau teismas, padalindamas turtą, sprendime nenurodė, kuri ieškovui tenkanti turto dalis yra mažintina parduotais vertybiniais popieriais. Taip pat teismas priimdamas sprendimą dėl turto padalinimo, turėjo iš ieškovui tenkančios turto dalies minusuoti pinigų sumą - 46000 Lt, kurią šalys gavo pardavę apeliantės asmeninį (senelės jai dovanotą) turtą - 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) sutartį. Gauti pinigai, kurie yra apeliantės asmeninė nuosavybė - buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismas šiuo atveju neįvertindamas šių aplinkybių ir padalindamas šį žemės sklypą per pusę tuo pačiu neišsprendė tarpusavio konfliktų, nes ateityje norint parduoti žemės sklypą ar norint jame ką nors statyti reikalingas kito bendrasavininko sutikimas. Be to, padalinant pailgo stačiakampio formos žemės sklypą, kurio dydis yra tik 0,15 ha į dvi dalis, atsirastų problema su privažiavimu į kitą sklypo dalį, o tai ženkliai sumažina ir šio žemės sklypo vertę. Dėl šių priežasčių ieškovui tenkanti turto dalis yra mažintina parduotais vertybiniais popieriais ir pinigais, gautais už parduotą apeliantės asmeninį turtą- 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), perduodant apeliantei ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vertė sudaro - 43617 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės D. R. apeliacinį skundą ieškovas A. R. prašo atmesti apeliacinį skundą ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą ieškovo A. R. apeliacinio skundo motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Sprendimo dalis, kurioje pripažino, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra teisinga. Teismas padarė teisingą išvadą, kad šalių šeima iširo dėl abiejų kaltės, t.y. skirtingo požiūrio į šeimą, darbą, dukters auklėjimą, kaltinimų vienas kito atžvilgiu ir kompromiso neieškojimu. Be to, teisinga teismo išvada, kad nėra įrodymų, jog ieškovas prieš sutuoktinę ar dukrą naudojo smurtą, seksualiai priekabiavo. Nei vienas iš apklaustų liudytojų to nepatvirtino. Teismas teisingai nepriteisė jai iš manęs neturtinės žalos, nes nebuvo tam teisinio pagrindo.

2. Apeliantės apeliaciniame skunde siūloma turto padalinimo tvarka yra visiškai neteisinga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo A. R. apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašo atmesti apeliacinį skundą ir pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą atsakovės D. R. apeliacinio skundo motyvais.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dukters pagrindiniai poreikiai yra įrodyti, pagrįsti dokumentais, kurie yra pridėti prie bylos ir iš 12 mėnesių išvestas mėnesio vidurkis yra didesnis negu teismo priteistas. Kaip gydytojas, apeliantas puikiai supranta, kad dukters gilaus blokuoto sąkandžio problema yra rimta liga, o ne „nežymus“ kosmetinis defektas, kaip jis nori pateikti, ir reikalauja pastovaus ilgalaikio kasmėnesinio lankymosi pas gydytoją Vilniuje gydymo, o ne konsultacijų tikslu ir toks gydymas jau trunka daugiau kaip 8 metus ir truks dar ilgą laiką. Šį faktą įrodantys dokumentai ir diagnozė pateikti teismui. Savo skunde apeliantas sąmoningai klaidina teismą. Tiesa ta, kad teismas negalėjo įvertinti realių apelianto pajamų, nes jis jas slepia, pristatydamas fiktyvias pažymas iš savo brolio žmonos įmonės apie gaunamas nedideles pajamas, teismui prasitarė, kad nelegaliai užsiima gydytojo praktika, dirba užsienyje, bet ir toliau aktyviai slepia savo tikrą darbo ir gyvenimo vietą užsienyje, nurodydamas tai Šiaulius, tai Panevėžį, tai Raseinius. Tikra apelianto finansinė padėtis yra labai gera ir net didesnių nei priteisti alimentai mokėjimas dukrai jam finansiškai nėra apsunkinantis dalykas. Toks išsisukinėjimas parodo, kad apeliantui visai nerūpi ir toliau nerūpės jo dukters gerovė, gabumų lavinimas ir sveikata. Jis specialiai bando parodyti savo dukters poreikius mažesniais net ir už valstybės išlaikomų našlaičių poreikius.

2. Savo skundo dėl dukters išlaikymo dalyje apeliantas dar kartą patvirtino ir teismo metu pats sutiko, kad butai, kurių vienas buvo atsakovei skirtas darbovietės ir atsakovės išpirktas, tarp šalių būtų padalinti natūra, o ne pagal piniginę verte ir pats savo noru atsisakė kompensacijos už didesnės kvadratūros butą, motyvuodamas tuo, kad didesniame bute lieka gyventi mama su dukra. Kitas turtas dalintinas tarp šalių pagal vertę. Dėl šios priežasties bet kokie jo nurodyti skunde priekaištai dėl jam tenkančios tariamai mažesnės turto dalies yra neteisingi ir netenka jokios prasmės.

3. Kadangi ieškovas A. R. bylos nagrinėjimo metu pardavė šeimai priklausiusius (duomenys neskelbtini) vertybinius popierius už 44883,84 Lt ir (duomenys neskelbtini) fondo akcijų už 6072,02 Lt viso už - 50955,84 Lt, teismas teisingai savo sprendime nurodė, kad jam tenkanti turto dalis mažintina atitinkamai vertybinių popierių vertei. Apie šių vertybinių popierių buvimą savo skunde apeliantas sąmoningai neprasitaria. Teismo metu nustatyta ir patvirtinta, kad ieškovas A. R. teismui pateikė suklastotus dokumentus, neva atsiųstus iš advokatų kontoros Amerikoje, nurodančius, kad šie pinigai į jam priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti prašant jo motinai. Tačiau užklausus Amerikos advokatų kontoros, ar jie tokius dokumentus teismui atsiuntė - gautas neigiamas atsakymas, nurodantis, kad dokumentai, jų blankai ir neegzistuojančių advokatų parašai yra suklastoti, kad anglų kalba neatitinka teisinės kalbos ir yra klaidų, rodančių, kad rašyta kitakalbio asmens, o ne Amerikoje praktikuojančio advokato. Šie suklastojimo faktą įrodantys dokumentai yra byloje. Todėl šie pinigai yra santuokoje įgyto ir A. R. išslapstyto užsienio sąskaitose santuokinio turto dalis ir turi būti dalintina. Be to, savo skunde apeliantas nutylėjo ir apie turto dalį, kuri turi būti mažintina 46000 Lt, suma, kurią šalys gavo pardavę atsakovės asmenini turtą - 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) sutartį. Gauti pinigai - atsakovės asmeninė nuosavybė - buvo panaudoti bendriems būtiniems šeimos poreikiams tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalys palaikė savo apeliacinius skundus, o priešingos šalies apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovės D. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl sutuoktinių turto padalijimo, sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos iširimą, nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui vaikams dydžio bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos iširimą, nustatymo bei neturtinės žalos priteisimo.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006.).

Iš byloje esančių duomenų matosi, kad ieškovas savo iniciatyva dėl nesutarimo su atsakove bei dėl tarpusavio sutuoktinių santykių, išvyko iš sutuoktinių gyvenamosios vietos dirbti į užsienį. Ieškovas nurodė, kad su atsakove neįmanoma sugyventi, ji šeimoje kelia konfliktus, nuolat priekaištauja ir kelia isterijas, įžeidinėja bei žemina ieškovą. Atsakovė teigė, kad ieškovas elgėsi nepagarbiai, smurtavo jos atžvilgiu, ignoravo atsakovės ir vaiko interesus, elgėsi amoraliai.

Minėtų aplinkybių analizė bei pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. T. , L. T., A. Ž., A. V., V. T. parodymai rodo dar iki faktinio santuokos iširimo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos tarp sutuoktinių nebuvimą bei tai, jog sutuoktinių pareigų nevykdymas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės. Be to, negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovo kaltės prezumpcija (smurtavimas jos atžvilgiu bei, atsakovės teigimu, amoralus elgesys) eliminuoja apeliantės D. R. kaltę dėl santuokos iširimo, nes kaip buvo minėta, bylos duomenys leidžia teigti, kad abiejų sutuoktinių veiksmai sąlygojo santuokos iširimą. Aplinkybė, kad dėl santuokos nutraukimo į teismą taip pat kreipėsi ieškovas, vertintina, kaip jo iniciatyva išspręsti faktiškai jau nutrūkusius šeimyninius santykius. Tuo tarpu atsakovė, būdama palikta, pikta ir kaltindama sutuoktinį tokio sprendimo pirma nepriėmė. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog tik ieškovas vienas yra kaltas dėl šeimos iširimo. Todėl, teisėjų kolegiją pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų vertinimo principais, pagrįstai konstatavo, jog santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių kaltė (CK 3.61 str. 2 d.). Kadangi santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių kaltė, atsakovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Būtent šio teisės akto 27 str. 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Byloje yra pateiktos išsamios nepilnametės G. G. R. poreikiams reikalingų lėšų skaičiuotės (t. 1, b.l. 157-161; t. 2, b.l. 1, 26, 32, 42, 53, 66, 75, 84, 93, 103, 116, 129) bei šias skaičiuotes pagrindžiantys įrodymai (t. 2, b.l. 2-11, 27-31, 33-41, 43-52, 54-65, 67-74, 76-83, 85-92, 94-102, 104-115, 117-128, 130-133). Be to, nustatyta, kad mergaitė turi problemų dėl sąkandžio, lankosi pas ortodontą (t. 3, b.l. 172-173), nešioja kontaktinius lęšius. Tai leidžia daryti išvadą, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos problemomis. Apeliantas A. R. nurodo, kad nevisiškai tiesus dukters dantų sąkandis nėra liga ir sveikatos būklei neatsiliepia. Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti, kadangi byloje esančios gydytojos V. N. pažymos (t. 3, b.l. 172-173) leidžia daryti išvadą, kad dukters problemos dėl gilaus blokuoto sąkandžio yra pakankamai rimto pobūdžio, nes gydymas tęsiasi jau nuo 2001 m.

Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nepilnamečio vaiko G. G. R. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, ieškovo ir atsakovės turtinės padėties. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog mergaitės poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1000 Lt suma. Privalu atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad atsakovė taip pat neturi teisės nusišalinti nuo dukters išlaikymo.

Apeliantas A. R. nurodo, kad priteisus dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jam pragyvenimui liktų tik 700 Lt, todėl jis neišgali teikti tokio dydžio išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie savo šiuo metu gaunamas pajamas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas turi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių. Todėl pripažintina, kad A. R. savo tikrosios turtinės padėties neatskleidė. Šie paminėti faktai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad iš ieškovo A. R. priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį yra tinkamas vaiko poreikių tenkinimui bei proporcingas A. R. turtinei padėčiai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, vadovavosi vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismo nustatytas dukrai G. G. R. 500 Lt išlaikymas kas mėnesį, atsižvelgiant ir į vaiko motinos pareigą teikti materialų išlaikymą dukrai bei jos finansinę padėtį, pripažintinas tinkamu būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.

Apeliantas A. R. nurodo, kad teismas nuo 2006 m sausio 1 d. priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 500 Lt, nors jis mokėjo po 300 Lt, todėl jam nėra aišku, kokią sumą skolingas dukros išlaikymui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. R. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-05-31 pervesdavo dukters išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt (t. 1, b.l. 162-163; t. 3, b.l. 55; t. 3, b.l. 142-143; t. 4, b.l. 22; t.4, b.l. 143; t. 5, b.l. 11, 26). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš ieškovo 500 Lt dydžio išlaikymą G. G. R. nuo 2006-01-01 iki jos pilnametystės, teisingai nurodė, kad vykdant teismo sprendimą ieškovo sumokėtos sumos bus išminusuojamos iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Dėl išdėstyto atmestinas apelianto A. R. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra neteisinga.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Kaip matyti iš ieškovo A. R. apeliacinio skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu turto padalinimo dalyse: 1) dėl 20000 GPB piniginių lėšų, buvusių A. R. sąskaitoje (duomenys neskelbtini), HCBS tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil. kod. (duomenys neskelbtini) sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į dalintino santuokinio turto masę; 2) dėl 0,1503 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 87234 Lt vidutinės rinkos vertės, priteisimo; 3) dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, ir didesnės turto dalies priteisimo atsakovei D. R..

Atsakovė D. R. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu turto padalinimo dalyje dėl 0,1503 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 87234 Lt vidutinės rinkos vertės, priteisimo.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). CK 3.123 str. 1 d. pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007). Lietuvos teismų praktika suformuota taip, kad teismai, taikydami CK 3.123 str. 1 d. nuostatas, visada taiko šioje įstatymo normoje įtvirtintą kriterijų – nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas nepilnamečių vaikų interesais.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra vienas iš pagrindų taikyti CK 3.123 str. 1 d. nuostatas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nepilnametė G. G. R. nurodė, jog nenori gyventi su tėvu, o ir ieškovas sutiko, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnametį vaiką. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalių turtą būtent ir atsižvelgė į šią įstatymo nuostatą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas turėjo santuokoje įgytų (duomenys neskelbtini) akcijų už 44883,84 Lt bei (duomenys neskelbtini) fondo akcijų už 6072 Lt (t. 3, b.l. 17-18), kurias pardavė be atsakovės sutikimo. Todėl, teismas pagrįstai sumažino ieškovui tenkančią turto dalį ieškovo parduotų vertybinių popierių verte (CK 3.123 str. 3 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, padalindamas šalių turtą tokiomis proporcijomis, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto padalinimo tvarką.

CK 3.118 straipsnis reglamentuoja turto balanso sudarymą, kai yra dalijamas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Apeliantas A. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintino turto masę įtraukė 20000 GPB piniginių lėšų, buvusių A. R. sąskaitoje (duomenys neskelbtini), HCBS tarptautiniame banke (duomenys neskelbtini) fil. kod. (duomenys neskelbtini) sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) teigimu, šios lėšos yra jo mamos M. R. asmeninis turtas ir tai pagrįsta byloje esančiais originaliais dokumentais.

Byloje esantys ieškovo pateikti dokumentai iš advokatų biuro Niujorke patvirtina šiuos ieškovo teiginius (t. 4, b.l. 131-142). Atsakovė D. R. savo ruožtu į bylą pateikė įrodymus, kad šie ieškovo pateikti dokumentai gali būti suklastoti (t. 5, b.l. 2-10). Esant tokiai situacijai pripažintina, kad ieškovas neginčijamai neįrodė, jog šie pinigai yra asmeninė jo mamos M. R. nuosavybė. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 185 str. numatytų įrodymų vertinimo principų, teisėtai taikė CK 3.88 str. 2 d. numatytą sutuoktinių turto prezumpciją ir įtraukė šiuos pinigus į dalintino turto masę. Dėl išdėstyto šis apelianto A. R. apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Abi šalys apeliaciniuose skunduose prašo priteisti jiems visą 0,1503 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 87234 Lt vidutinės rinkos vertės, o ne po ½ dalį.

Pagal CK 3.127 str. nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikimas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Šioje byloje, teismui, nustačius dalintino turto masę, yra galimybė konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra, kadangi turtas yra dalus. Teisėjų kolegija neranda priežasčių dėl ko šis žemės sklypas negalėtų būti padalintas natūra. Tuo labiau, kad abi šalys prašo šio turto natūra. Skirtumas tik tas, kad ieškovas natūra prašo priteisti žemės sklypą, 2 kambarių butą ir automobilį HONDA PRELUDE, o atsakovei siūlo 3 kambarių butą, o atsakovė nori žemės sklypo ir 3 kambarių buto, o ieškovui siūlo 2 kambarių butą bei automobilį HONDA PRELUDE. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės siūlomu turto padalinimo variantu jai tektų nepagrįstai didelė santuokoje įgyto turto dalis (net ¾ dalys). Todėl šis atsakovės siūlomas variantas atmestinas. Ieškovo siūlomu turto padalinimo variantu turtas būtų padalintas beveik lygiomis dalimis, kas prieštarauja aukščiau išdėstytoms apeliacinio teismo išvadoms dėl byloje nustatytų aplinkybių, sąlygojančių nukrypimą nuo turto padalinimo lygiomis dalimis. Todėl šis ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl turto perdalinimo taipogi atmestinas. Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, kad turto padalijimas natūra abiems šalims atitiktų jų interesus, įstatymų nuostatas bei protingumo kriterijus (CK 1.5 str., 3.127 str.). Akivaizdu, kad atsakovei tenkančio nekilnojamojo turto dalies natūra vertė yra didesnė nei ieškovui tenkančios, tačiau ieškovas kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę dalį nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje neprašė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliantas A. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš jo nepagrįstai priteisė 6269,79 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 1500 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-03-28 nutartimi (t. 3, b.l. 155). Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo 2008-06-20 sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo keistinas, nepriteisiant iš ieškovo A. R. likusios žyminio mokesčio dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė D. R. už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 100 Lt (t. 5, b.l. 101), nors apeliacinis skundas privalėjo būti apmokestintas 2158,51 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 4 d.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 5, b.l. 122). Kadangi atsakovės D. R. apeliacinis skundas atmestas, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 2058,51 Lt nesumokėto žyminio mokesčio. Kadangi byloje atmestas ir ieškovo A. R. apeliacinis skundas, iš šalių lygiomis dalimis priteistinos 17,71 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., t. 5, b.l. 137).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti šią sprendimo dalį taip: „priteisti iš atsakovės D. R. 3472,36 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai“.

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 2058,51 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt aštuonis litus 51 centą) nesumokėto žyminio mokesčio ir 8,85 Lt (aštuonis litus 85 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 8,86 Lt (aštuonis litus 86 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėNijolė MatuzevičienėKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė