Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, pradinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam,

kaltinamam dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. 2017 m. balandžio 25 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini) senjorų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia lazda smogė per rankas S. Š. tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau dviejų kartų, ko pasėkoje nukentėjusiajam S. Š. padarė dešinės rankos trečio delnakaulio lūžį, poodines kraujosruvas abiejuose plaštakose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. gegužės 5 d. gyveno (duomenys neskelbtini) senjorų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 25 d., kai dar gyveno (duomenys neskelbtini) senjorų namuose, pas jį į kambarį atėjo namų gyventojas J. Č., kuris atsinešė butelį degtinės ir pasiūlė išgerti, jis sutiko. Degtinės buvo likę nedaug, kai J. Č. pasikvietė kitą namų gyventoją A. B. ir pasiūlė jai taip pat atsigerti degtinės. Jis tada pasakė, kad degtinės liko nedaug ir jos gerti jai neduos. J. Č. dėl to supyko ir savo turėta vaikščiojimo lazda trenkė jam per dešinės rankos pirštus, pasiėmė degtinę ir su A. B. išėjo iš kambario. Kitą dieną pas jį atėjo slaugytoja, kuriai jis pasakė apie sumuštą ranką. Slaugytoja apžiūrėjo jo ranką, patepė kažkokiais vaistais, tą pačią dieną nuvežė jį į Joniškio ligoninę, kur, apžiūrėjus ranką, pasakė, kad yra skilę du dešinės rankos piršto kaulai. Slaugytoja ligoninėje jam pasakė daktarams nesakyti, kad (duomenys neskelbtini) globos namuose jį lazda sužalojo J. Č., o sakyti, kad jis pats susižalojo, užkliuvęs už spintelės. Jis taip ir pasakė, kad susižalojo pats. Ligoninėje jam ranką sudėjo į langetę, ją sutvarstė ir tą pačią dieną paleido. Dėl sumuštos rankos daugiau niekam nesiskundė, tik apie tai pasakė savo dukrai S. Š. (1 t., b. l. 27-28). Nukentėjusysis S. Š. teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) senjorų namuose soc. darbuotoju. Po įvykio, kitos dienos ryte, atvažiavęs į darbą sužinojo apie įvykį. S. Š. sakė, kad griuvo, po to, aiškino, jog susiginčijo su J. Č. dėl moteriškės, t. y. dėl A. B., kilo konfliktas, kurio metu J. Č. sudavė jam lazda per ranką. J. Č. iš senjorų namų buvo iškeltas už daugybinius drausminius pažeidimus.

Liudytoja O. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) senjorų namuose soc. darbuotojos padėjėja. Ji, būdama antrame aukšte, išgirdo triukšmą, nuėjusi pamatė, kaip S. Š., J. Č. ir A. B. ginčijasi. S. Š. pasakė, kad J. Č. jam sudavė per ranką. Tiek S. Š., tiek J. Č. buvo neblaivūs. Ji S. Š. ant rankos uždėjo kompresą, jie nurimo ir išsiskirstė į savo kambarius. Ji ryte apie įvykį informavo socialinę darbuotoją ir seselę.

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) senjorų namuose slaugytoja. 8 val. ryte atvažiavo į darbą ir soc. padėjėja O. R. paaiškino, kad J. Č. susimušė su S. Š., kad pastarajam uždėjo kompresą, nes skaudėjo ranką. Jokio patinimo ant S. Š. rankos nebuvo, tačiau nuvežė jį į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur pasakė, kad ranka lūžusi, todėl ranką sugipsavo. Apie šį įvykį niekam nepranešė. Ji S. Š. sakė, kad pasakytų kaip viskas buvo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. jos tėvas S. Š. buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) senjorų namus. 2017 m. balandžio 25 d., apie 18 val., mamai paskambinęs tėvas pasakė, kad gretimame kambaryje gyvenantis asmuo pavarde Č. su savo lazda sulaužė jam ranką. Mama paskambino į (duomenys neskelbtini) senjorų namus, pasiteiravo apie šį įvykį, tačiau sesutė pasakė, kad nieko baisaus neįvyko, kaimynas tėvui tik sutrenkė lazda per ranką ir ji davė tėvui tepalo pasitepti sutrenktą ranką. Kitą dieną, t. y. balandžio 26 d., po pietų, paskambinęs tėvas pasakė, kad medicinos darbuotojai jam nustatė rankos kaulo skilimą (1 t., b. l. 51-53). Liudytoja S. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ekspertas Sergejus Repovas paaiškino, kad tvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą. J. Č. yra nustatytas įgytos silpnaprotystės sindromas ir diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija, dėl ko tiriamasis inkriminuotos nusikalstamos veikos metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti bei šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei negali juos valdyti. J. Č. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Tai, kad J. Č. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

- 2017 m. liepos 7 d. S. Š. protokolu-pareiškimu dėl 2017 m. balandžio 25 d. įvykusio konflikto tarp S. Š. ir J. Č., kurio metu J. Č. lazda sudavė jam per dešinės rankos pirštus, padarydamas dešinės rankos dviejų pirštų skilimą (1 t., b. l. 13–14);

- 2017 m. liepos 19 d. specialisto išvada Nr. G 914/2017(04), kurioje nurodyta, kad S. Š. padaryti sužalojimai – dešinės plaštakos III delnakaulio lūžis, poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį lazda per abi rankas. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 41);

- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-11/2018, kuriame nurodyta, kad J. Č. iki inkriminuotos nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos atlikimo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kita kraujagysline demencija, dėl šio psichikos sutrikimo J. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti; J. Č. dalyvauti teismo posėdyje nerekomenduojama, nes jis dėl įgytos silpnaprotystės nesugeba būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu; J. Č. nustatomi visuomenei pavojingos elgsenos rizikos veiksniai, dėl kurių jam rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemones; J. Č. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (1 t., b. l. 148–150).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad J. Č. lazda suduodamas smūgius nukentėjusiajam S. Š. per rankas, sukėlė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad J. Č. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad J. Č. baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija, todėl jis tiek dabar, tiek darydamas minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties J. Č. atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Siekiant užtikrinti, kad J. Č. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga skirti ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

J. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nutarties įsiteisėjimo paliktina nepakeista (1 t., b. l. 134–135).

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 135,69 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 79–82). BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako, be to, J. Č. nagrinėjamu atveju nėra kaltinamasis. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys, nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

J. Č. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

J. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nutarties įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 135,69 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.