Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiama atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 98-ANR_P-859-2020 dėl to, kad D. K. mažametis sūnus D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 5 d., apie 16.00 val., sporto klube (duomenys neskelbtini), persirengimo patalpose, keletą kartų alkūne trenkė mažamečiui D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ko pasekoje, mažamečiui D. J. VšĮ „Jurbarko ligoninės“ priėmimo skyriuje buvo nustatytas krūtinkaulio vidurinis 1/3 lūžis. Kadangi mažametis D. K. (duomenys neskelbtini) veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą (BK 13 straipsnis), todėl administracinėn atsakomybėn dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams traukiama jo motina D. K..

Nukentėjusiojo D. J. atstovė R. S. parodė, kad tą dieną buvo pirmoji sūnaus treniruotė, ji nuvežė sūnų, pabendravo su treneriu, paliko savo telefono numerį, jei kiltų kokių problemų, po valandos rado sūnų ant pievelės, vieną, sunkiai kvėpuojantį, nuvežė į ligoninę, medikai pranešė policijai ir vaiko teisėms, sūnus pasakojo, kad D. prie jo pradėjo kibti dar prieš treniruotę, po to jie susiėmė ant tatamio, sūnus pasakė treneriui, tačiau treneris buvo užsiėmęs, vėliau sūnui pasidarė šilta, jis nuėjo į persirengimo kambarį pakabinti megztinio, ir tuo metu D. iš už nugaros ėmė tampyti už plaukų ir atliko visus tuos veiksmus rūbinėje, abu berniukai mokosi vienoje mokykloje, vaikų gerovės komisijos posėdžio metu D. atsiprašė, jis yra pašalintas iš sporto būrelio, yra stebimas, turi įpareigojimų, jos sūnus lankosi pas psichologus, pretenzijų D. ji neturi.

Liudytojas M. S. parodė, kad pats įvykis buvo prieš treniruotę, jis nematė, kas ten vyko, tiesiog D. pasiskundė, kad jį nuskriaudė, apžiūrėjo berniuko krūtinę, D. atsiprašė, D. tik stebėjo treniruotę, vaikščiojo po salę, nusifotografavo su visais, po to išėjo, į pirmas treniruotes D. atvedė mama, vėliau jis ateidavo pats, judrus vaikas.

Nors D. K. ir neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos kaltė yra įrodyta kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. K. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5 – 10); nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju D. J., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12); administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas (b. l. 16, 17); 2020 m. gegužės 15 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurių matyti kad D. K. metų laikotarpyje administracine tvarka yra bausta, 2019 m. jai du kartus buvo skirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 481 straipsnį dėl to, kad viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie kitų asmenų (b. l. 13 – 15). Iš Jurbarko Naujamiesčio progimnazijos pateiktos D. K. charakteristikos nustatyta, kad D. K. pamokose nedirba, į mokytojų pastabas nereaguoja, replikuoja, šūkauja, vartoja necenzūrinius žodžius, dažnai žaidžia mobiliuoju telefonu, praleidžia pamokas, yra baustas už elektroninių cigarečių turėjimą, yra ūmaus būdo, nepripažįsta savo klaidų, nesilaiko duotų pažadų, nepagarbiai elgiasi su klasės draugais, iš namų ateina tvarkingai aprengtas, aprūpintas mokyklinėmis priemonėmis, motina lankosi tėvų susirinkimuose, stebi sūnaus mokymosi rezultatus, bendrauja su klasės vadove ir specialistais (b. l. 30).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikytina atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. ANK 73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, konstatuotina, kad D. K. nepanaudojo savo motinos valdžios savo sūnaus D. K. atžvilgiu, t. y. neužtikrino, kad sūnus elgtųsi atsakingai, laikytųsi bendražmogiškų vertybių, visuotiniai pripažintų elgesio normų. Tėvai taip turi auklėti savo vaikus, kad jie tinkamai elgtųsi ir tuo metu, kad tėvų nėra šalia. Negalima besąlygiškai perkelti tėvų atsakomybės už vaikų elgesį kitiems asmenims. Vaiko elgsenos pagrindai sudedami būtent šeimoje. Tai apima ne tik rūpinimąsi, kad vaikas būtų viskuo aprūpintas, bet ir nuolatinį, neformalų bendravimą su vaiku, savo elgesio pavyzdžio rodymą, kaip turi būti elgiamasi visuomenėje. D. K. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti tuo pagrindu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. K. dar nebuvo suėję tiek amžiaus, nuo kurio gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nutarimas nėra nuginčytas. Nėra pagrindo netikėti D. J. parodymais, jo atstovės R. S., liudytojo M. S. parodymais, kad D. K. priekabiavo prieš D. J., smurtavo prieš jį ir ne tik sporto salėje, bet ir rūbinėje. D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis, 36 straipsnis).

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, yra numatytas įspėjimas tėvams, todėl D. K. teismas skiria administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Byla buvo išnagrinėta uždarame teismo posėdyje. Bylos medžiaga pripažintina ne vieša, siekiant apsaugoti dalyvaujančių asmenų ir nepilnamečių vaikų duomenis ir interesus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusiženą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tais atvejais, kai apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą šis nutarimas panaikinamas ar įspėjimas pakeistas kita administracine nuobauda, laikoma, kad įspėjimas asmeniui nebuvo pareikštas.

Bylos medžiagą pripažinti ne vieša.

Nutarimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti ją pateikusiai institucijai.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.