- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2-1849-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00289-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OENO“ administratoriaus UAB „Orinata“ ieškinio atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OENO“ administratorius UAB „Orinata“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti ieškovui, bankrutavusiai UAB „OENO“ iš atsakovo M. K. 144.136,42 Lt žalos; 2) panaikinti pinigų mokėjimo sandorius ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo M. K. 45.650,27 Lt ieškovo BUAB „OENO“ naudai; 3) priteisti iš atsakovo M. K. ieškovui 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio 9189.786,69 Lt sumos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui, kokius reikalavimus jam reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).
Nustatyta, kad ieškovas vienu ieškiniu kelia visiškai savarankiškus reikalavimus – dėl 144.136,42 Lt dydžio žalos atlyginimo, kadangi atsakovas, kaip buvęs UAB „OENO“ direktorius, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to įmonė patyrė žalą, bei ginčija Actio Pauliana pagrindu sandorius, kuriais iki bankroto bylos iškėlimo iš kasos atsakovui buvo išmokėti pinigai, ir prašo taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo 45.650,27 Lt. Nurodyti ieškovo reikalavimai yra du savarankiški ieškinio reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami ir atskirai. Ieškovas turi teisę sujungti kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus savo pasirinkimu bei reikšti juos vienu ieškiniu teisme (CPK 136 str. 1 d.).
CPK 136 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, tačiau kartu įtvirtina sąlygą – tie reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję. Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskiroje byloje arba jie gali būti reiškiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sąlyga, kad tarp šių reikalavimų egzistuoja tamprus ryšys ir jie visi kartu bus išnagrinėti kur kas operatyviau ir ekonomiškiau negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 str., 136 str. 1d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 2-485/2012).
Iš ieškinio matyti, kad ieškinys yra pareikštas vienam atsakovui, tačiau ieškinio reikalavimai grindžiami skirtingomis aplinkybėmis, skirtingais įrodymais, t.y. skiriasi pareikštų reikalavimų tiek pagrindas, tiek dalykas, todėl tokie reikalavimai galėtų būti išnagrinėti skyrium.
Kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nutartis A. K. ir A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, taigi tai – neprivalomo bendrininkavimo atvejis. CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Kaip jau buvo minėta, abu ieškinio reikalavimai yra turtiniai, vienas reikalavimas dėl žalos atlyginimo įkainotas 144.136,42 Lt suma, kitas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo įkainotas 45.650,27 Lt.
LR CPK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų. Ieškovas ieškinio sumą nurodo 189.786,69 litus, tačiau tokia ieškinio suma susidaro tik sudėjus dviejų skirtingų reikalavimų sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad rūšinio teismingumo nekeičia tai, jog vienoje byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai, kurių bendra suma viršija 150.000 Lt, nors kiekvienas jų atskirai neviršija šios sumos, todėl tokie ieškiniai yra teismingi apylinkių teismams.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atsisako priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir nurodo, kad ieškovas BUAB „OENO“ turi teisę pareikšti ieškinį atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 137 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas
nutaria:
ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OENO“ administratoriaus UAB „Orinata“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu atsisakyti priimti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OENO“ administratoriui UAB „Orinata“ bei kartu grąžinti ieškinį su priedais.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.