Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1933-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
1-1933-1079/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1933-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45982-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 8 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2015 m. birželio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2019 m. spalio 27 d. apie 18.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kilusio konflikto metu rankomis pastūmė S. S., dėl ko pastaroji nugara trenkėsi į atidarytų durų briauną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. S. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

A. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 27 d. apie pietus jis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine D. T. ir giminėmis vartojo alkoholį. Vėliau giminės išvažiavo, namie liko jis su sugyventine. Vakare jam paskambinusi S. S. jį iškoliojo, kad jis ją pavadino „barakūda“, tai nugirdusi tikėtina jai pasakė jos dukra, kuri tuo metu buvo pas juos namuose. Po kurio laiko į namus parėjo jo sūnus M. S., kuris pradėjo ant jo šaukti, kad jis apšnekėjo jo buvusią žmoną. Tarp jo ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas, jiems bekonfliktuojant atėjo ir S. S., kuri taip pat pradėjo ant jo šaukti. Bekonfliktuojant jis galėjo supykęs pastumti S. S., kuri nugara trenkėsi į sandėliuko atidarytų durų briauną. Tos durys pastoviai būna atidarytos, nes ten rūkoma. Po konflikto jis išėjo į lauką ir apie įvykį pats pranešė policijai. Tą vakarą jis ir jo sugyventinė buvo apsvaigę nuo alkoholio, M. S. ir S. S. buvo blaivūs. Jis pilnai prisipažįsta, kad pastumdamas S. S., jai sukėlė fizinį skausmą, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Blaivus šitaip nebūtų pasielgęs (b. l. 52-53).

S. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 16.30 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus iš senelių D. T. ir A. S. grįžo jos dukra G. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Seneliai gyvena tame pačiame name, kitoje laiptinėje. Grįžusi dukra jai papasakojo, kad senelis A. S., jos buvęs uošvis, ją vadina „barakūda“ ir kitais negražiais žodžiais bei pageidavo, jog ji į jų namus nekeltų kojos. Išgirdusi tokią informaciją, nusprendė paskambinti buvusiam uošviui ir pasidomėti, kodėl jis kalba tokius dalykus girdint jos dukrai. Jis išgirdęs jos klausimus, pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir padėjo ragelį. Būnant namuose, 17.38 val. jai paskambino jos buvusi uošvienė D. T. ir paprašė ateiti, kadangi A. S. konfliktuoja. Nuvedusi dukrą pas kaimynę, nuėjo pas buvusius uošvius į namus, kur vyko konfliktas tarp buvusių uošvių ir jos buvusio sutuoktinio – konfliktavo visi, rėkdami vienas ant kito. Abu buvę uošviai buvo neblaivūs, ji stebėjo konfliktą, į konfliktą nesikišo, tačiau A. S. tapo agresyvus jos atžvilgiu, vėl ją pradėjo vadinti įvairias necenzūriniais žodžiais. Virtuvėje jai geriant arbatą, buvęs uošvis abiem rankomis tyčia ją pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į atidarytas sandėliuko duris. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Atsikėlusi nuo grindų, pasitraukė atokiau. Buvęs uošvis dar apsistumdė ir su savo sugyventinę, jos buvęs sutuoktinis M. S. savo tėvą nuo mamos patraukė. Tačiau buvęs uošvis vis nenurimo, prie visų kabinėjosi, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį policijos pareigūnams, kvietė policiją apie 10 kartų. Galėjo būti, kad imitavo skambinimą. Po to buvęs uošvis iš namų išėjo, ji taip pat sugrįžo į namus. Laiptinėje prasilenkė su buvusiu uošviu, kuris vėl ją užgauliojo. Jai būnant namuose, pas ją į namus atėjo kaimynas ir pranešė, jog kieme vyksta konfliktas. Išbėgusi pastebėjo, kad A. S. prie daugiabučio namo laiptinės voliojasi ant žemės bei rėkė ant M. S., sakydamas jam, jog pasakys policijos pareigūnams, kad sūnus jį sumušė. Jo D. T. ir M. S. teigė, jog niekas jo nemušė. Tada ji, jos buvę sutuoktinis ir anyta atėjo pas ją į namus, kur netrukus į namus atėjo policijos pareigūnai. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks. Taikytis su įtariamuoju nesutiko (b. l. 14, 35).

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. spalio 27 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog S. S. policijai nurodė, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 18.45 val. būnant svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas buvusius uošvius D. T. ir A. S., pastarasis viena kartą tyčia abejomis rankomis stūmė ją į virtuvėje esančias atidarytas sandėliuko duris, į kurias ji atsitrenkė su nugara, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 13-16);

Vaizdo ir garso įrašu, kuriame matosi, kad A. S. konfliktuoja su sūnumi (CD diskas prie bylos viršelio);

foto lentele, kurioje užfiksuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama S. S. atžvilgiu, bendras vaizdas (b. l. 22-25);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. spalio 27 d. 19.12 val. kaltinamajam A. S. nustatytas 1,42 promilių neblaivumas, 2019 m. spalio 27 d. 19.16 val. D. T. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, M. S. ir nukentėjusioji S. S. buvo blaivūs (b. l. 28-30).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. S. 2019 m. spalio 27 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kilusio konflikto metu rankomis pastūmė S. S., dėl ko pastaroji nugara trenkėsi į atidarytų durų briauną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. S. sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. spalio 28 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 72, 74-76).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, tačiau 2015 m. birželio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais (b. l. 39, 84-85), administracine tvarka nebaustas (b. l. 40), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-42), teisiamas pirmą kartą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 27 d. 19.10 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 15.06 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad A. S. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. S. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. S., nesilankyti jos gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam A. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 27 d. 19.10 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 15.06 val., ir laikyti, kad A. S. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. S., nesilankyti jos gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti A. S., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. S., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė