Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-967-1021/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
1-967-1021/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22487-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
J. Š.
Nukentėjusysis
G. Š., N. S., E. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-967-1021/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22487-2018-7
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)

1.2.27.1; 1.2.5.4; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 12 d.

VilkaviškisMarijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,kaltinimą palaikant prokurorei Gintarei Meškauskienei,dalyvaujant: kaltinamajam J. Š., jo gynėjui advokatui V. A.,nukentėjusiesiems G. Š., N. S., E. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, 2015-07-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nutraukta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

J. Š. 2018 m. gegužės 13 d. apie 21:55 val. (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tikslu sutrukdyti viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenis, t.y. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui N. S. ir vyriausiajam patruliui E. A. atlikti savo tarnybines pareigas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, vartojo necenzūrinius ir asmenybę žeminančius žodžius, bei iš dujų balionėlio purškė dujas pareigūnų kryptimi, bei pavartodamas fizinį smurtą pasipriešinimo vyriausiajam patruliui E. A., t.y mesdamas į šį lazdą pataikė į veido sritį, po to šiam koja spyrė vieną kartą į kairės kojos priekinės blauzdos sritį, tyrėjui N. S. spirdamas ne mažiau kaip du kartus pataikė į koją ir lytinius organus, tuo panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, bei sukėlė nukentėjusiajam N. S. fizinį skausmą ir E. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Be to J. Š. 2018 m liepos 11 d. apie 14:30 val. Šiaudiniškių g., Šiaudiniškių k., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav. gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) kiemuose neblaivus naudodamas psichinę prievartą grasino fiziškai susidoroti su dukra G. Š. - demonstratyviai mosikuodamas daiktu panašiu į plaktuką žodžiais išsakė grasinimą G. Š. "aš tave ir tą tavo advokatą padėsiu į vietą, atvažiuos mano chebra, tave užmušiu, apipilsiu sieros rūgštimi“, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti savo dukrą G. Š., dėl ko jai kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str.1 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis J. Š. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai iš dalies bei paaiškino dėl I epizodo - dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams: - įvykį šiek tiek atsimenantis. Buvo gegužės 13 d., apie 10 val. vakaro, (duomenys neskelbtini), jų namas, ten negyvenęs, nueidavęs pažiūrėti, nupirkę šalia. Tris namus turintys. Kol kas negyvenamas šitas namas, jis gyvenantis (duomenys neskelbtini), žmona gyveno (duomenys neskelbtini). Jis nuėjęs pažiūrėt ar viskas tvarkoj. Atvažiavo policijos pareigūnai kvietęs juos. Kad dviračio negražinęs. Kvietė ir jis, kvietęs išsiaiškinti, jį sakęs grąžinsiąs kitą dieną. Dviratį grąžinęs. Buvęs namo viduj, užsirakinęs, kad ramiai pabūti. Ar tam, ar tam name būti jis turintis teisę. Jie skambinę dėl dviračio, paskui jis paskambinęs. Tą dieną buvo išgėręs, kiek įpūtęs, neprisimenantis. Vidutiniškai pripūtęs. Kad 2, 46 promilės, jautęsis normaliai. Tą dieną skambinęs policijai, dėl ko neprisimenantis, kad vagiami arkliai, neprisimenantis ar skambinęs. Neprisimenantis kas vogė. Neblaivus buvęs. Ar galėjęs sakyt, kad patrulių nekviest, kad juos išmuš ir akis sieros rūgštim nuplaus, nežinantis, neprisimenantis šito, ar galėjęs sakyti, neprisimenantis. Neprisimenantis ką sakęs, ar galėjęs sakyt, neprisimenantis. Kad dėl arklių vagystės jis pasikvietė chebrą, perspėjo, kad nevažiuot policijos pareigūnus, nes pastarieji ir šiuos išdaužys – neprisimenantis ar taip sakęs. Būna, kad skambinantis, ne visada dėl girtumo skambinantis, kad išmuš – neadekvatus pasakymas, neprisimenantis. Tiksliai negalintis pasakyt kas iškvietė policijos pareigūnus. Atsimenantis, kai policijos pareigūnai atvažiavo, buvo iš vidaus užsirakinęs raktu. Sakė palaukti, įėjęs ir užsirakinęs. Jis nuėjęs į vidų, ką žinaantis, kada atvažiuos. Atvažiavo du policijos pareigūnai, uniformuoti, mašinos nematęs, namo viduje buvęs, matęs, beldė į langą ir vienas, ir kitas. Sakęs – nereikia, sako – mes tave vis tiek paimsim. Policijos pareigūnai išmušė lango stiklą, įėjo, sulaikė. Durų neatrakinęs. Jis nematęs, kuris išmušė langą. Prašė išeit į laiką. Jie pirmi papurškė dujų, prašė pasilenkt, jam papurškė, jis turėjęs pipirinių, nešasi, turėjęs su savim. Papurškęs jiems, gynęsis. Jie pirmi purškė dujom, paskui jis namo viduje, o jie lauke. Kodėl jie purškė dujas, reikia jų klausti. Išmušė langą kambario iš kiemo pusės, stiklinis langas, vieno lango stiklą išmušė, antralangį išstūmė, atkabino kabučius, jie abu per langą įlipo. Buvo susistumdymas, grumtynės, uždėjo antrankius ir išvedė. Du tazerius gavęs, ar pataikė, nežinantis, negavęs, neveikė, vienas pataikė, neveikė, šovė du kartus, nežinantis, jis neleidęs durų atidaryti į kambarį, buvęs virtuvėje, laikęs, jie bandė patekt į virtuvę, vienas pravėrė duris, o kitas šovė. Duris iš virtuvės į kambarį stūmėsi. Jiems atidaryt reikėjo, stūmęs jis. Už rankenos laikęs. Šovė tazeriu. Jam nieko. Antrą kartą stipriau duris atplėšė. Kai įėjo į virtuvę, vienas už nugaros, vieną antrankį uždėjo, paskui kitą, kitą, sulaikė. Plėšė duris, apsistumdę, kai į virtuvę ėjo. Sulaikė virtuvėj, ant grindų neguldė. Pasakojantis kaip buvo, pripažįstantis kaltę, kad iškvietęs ir su jais. Ar keikęs, turbūt necenzūrinių ne, o asmenybę žeminančius žodžius ar sakęs, neprisimenantis. Daugiau nepadaręs sužalojimų pareigūnams, tik kiek parašė. Jie jam pirmi papurškė, tai ir jis. Jis turėjęs kriukį. Kartais jam jo reikia, jo galva traumuota, galva svaigsta, reikia kartais kriukio. Namuose buvo, radęs po ranka, neleidęs duris atidaryt. Kad metęs lazdą A. ir pataikęs į veido sritį – neprisimenantis. Kad spyręs į kairės kojos blauzdos sritį - buvo turbūt, tiksliai nepasakysiąs, jie surašė, geriau žino. Sužalojimai jam buvo, kai priešinęsis, į medikus nesikreipęs. K. S. pataikęs į lytinius organus ar buvo taip – kad rašo, tai buvo, tai buvo. Kad priešinęsis policijos pareigūnams, pripažįstantis. Gynęsis. Priešinęsis, kad nesulaikytų siekdamas išvengti sulaikymo. Neleidęs durų atidaryt, davęs su lazda, o kai antrankius dėjo, spyręs pareigūnui. Kad jis išmušęs langą, nebuvo, tas langas buvo seniai išmuštas, nedidelis langutis. Kad jis pirmas papurškęs dujų per tą langą, gali būti, neprisimenantis. Jie du, o jis vienas, pripažįstanti kaltas ir viskas. Kai dujų papurškė, pateko. Buvo koks jausmas – nelabai gerai matęs. Kita akis užmerkta, viena akim žiūrėdamas purškęs, ne jis pirmas purškęs. Administracine tvarka baustas už tai, kad į pagalbos centrą skambinęs, ne vieną kartą skambinęs. Pareigūnai turėjo atvažiuoti. Į lauką neišėjęs pasikalbėt, kodėl - nežinantis. Į policijos pareigūnus metęs kriukį, jį jam ištraukė iš rankos. Nepamenantis dėl girtumo aplinkybių, ir dėl to, kad susinervavęs, dieną prieš buvo numiręs geras draugas. Negalėjęs prisiminti, ne viską prisimenantis. Neprisimenantis, prisipažįstantis, kad paaiškinti viską nesugebantis. Langas buvo išmuštas, dujas papurškęs jis pirmas, atsimenantis. Neprisimenantis, vyko greitai viskas. Nenorėjęs, kad pareigūnai sulaikytų ir nėjęs į lauką. Slydo iš rankų lazda ir paleidęs. Ar mėtęs daiktus į policijos pareigūnus, neprisimenantis, ne, jis tik lazdą turėjęs. Dėl II epizodo, dėl grasinimo nužudyti dukrą G. Š.: - atsimenantis. Parėjęs iš darbo pavargęs, šiek tiek išgėręs buvo, susitikę. Santykiai kokie, jis gyvenantis (duomenys neskelbtini), o ji - (duomenys neskelbtini) jis gyvenęs (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini) kaimynų, K. gyvena, (duomenys neskelbtini) Š., dukra gyveno (duomenys neskelbtini). Alaus buvo išgėręs. Buvo apie pietus. Dukrą sutikęs prie namų keliuku einant tarp Nr. ir Nr. namo. Ėjęs namo po darbo, sutikęs dukrą, viena buvo. Susibarę. Dėl ko – nežinantis, pastoviai pora metų santykiai konfliktiški. Dėl ko – konfliktų priežastis –jo kaltė. Paskutiniu metu išgerdavęs dažniau. Striukės kišenėje įrankius nešęsis. Nežinantis ką nešęsis, plaktuką turėjęs, gal buvo išėmęs. Ką kalbėjęs su dukra, neprisimenantis, žodis po žodžio, ką sakęs - nepamenantis. Grasinęs, taip kaip parašyta, grasinęs padėt į vietą su savo chebra dukrą. Čia juodas humoras. Ji nesuprato tikriausiai. Buvo, kad tave ir tavo padėsiu į vietą, ji buvo pagrasinus jam, tai jis ir pasakęs. Kai Kaune buvo nužudyto sūnaus advokatas, tai jo nepripažino nukentėjusiu. Jis tą patį pakartojęs ką jinai sakė. Tai jis ir sakęs, kad ,,atvažiuos mano chebra, tave užmušiu, apipilsiu sieros rūgštimi“ – tai jinai sakė, jis pakartojęs. Jis kartais mėgstantis pakartot. Ji tuos žodžius pasakė kada - anksčiau buvo sakiusi. Kad apipils sieros rūgštimi, nesakė. Ji sakius pavasarį, kai nebuvo nuosprendis sūnaus paskelbtas. Pernai birželio 18 d. nužudė sūnų. Dukra nukentėjusioji. Tėvo nukentėjusiuoju nepripažino, jis sūnaus žudikui dovanojęs, neieškojęs nei pinigų, nei nieko. Jis nuteistas 10 metų, pilnametis. Metams praėjus - 1 metams 2 mėnesiams žmona numirė. Jo chebra – ožiai, vienas tiesiais, kitas kreivais ragais. Dukra nesuprato, nesiaiškinęs. Ar suprato, kad turėjęs omenyje ožius, nežinantis. Matė įvykį kaimynė, buvo pavėsinėj, matęs, sėdėjo. Jis keliu ėjęs, nuo pavėsinės keliukas 6-7 metrai atstumas. Atvira pavėsinė, galėjo matyt ir girdėt. Dukra sakė – paprašė pakartot, pabendravę. Grasinęs, išsitraukęs plaktuką rankoj laikęs, mosikavęs. Rankoj mojavęs išsiėmęs iš kišenės. Išsiėmęs, ar prie jos, neprisimenantis. Ji ką sakė – bendravimas vyko, ką sakė, neprisimenanti, jam to užteko, kad žibalo į ugnį. Jis tave ir tavo advokatą padėsiąs į vietą sakęs, sakęs, kad atvažiuos jo chebra tave užmušiu, apipilsiu sieros rūgštim, sakęs, bet čia buvo po to, vėliau, ką Gabrielė pasakė, tą pakartojęs. Negrasinęs paskambinęs pareigūnams gegužės mėnesį, kad apipilsiąs sieros rūgštim, nedažnai, niekam negrasinęs. Tada buvo pokalbis. Su dukra santykiai konfliktiški dėl to, kad charakteriai tokie matyt. Ar yra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto, nežinantis. Susitaikęs su G. prieš 4 metus, trys virš. G. galėjo išsigąsti jei jis toks baisus tėvas, jei pasako, tai taip. Su kitais vaikais dabar jokių santykių, kai jis Lukiškėse. Prieš tai sunkūs santykiai, žmona sirgo, buvo susitarę, kad jam apie žmoną nieko nepasakot, padėtis buvo įtempta, jis irgi ne guminis. Elgęsis blogai, atgal laiko nepasuksi, negalintis pakeist. Reikia tvarkytis ir gyvent, sunku yra susitaikyt su netektim žmonių ir vienam būt nėra lengva. Priklausomybę, ar turintis nuo alkoholio - dažnokai išgeriantis. Suprantantis, kad negerai, reikia tvarkytis, eiti dirbti, šeimą išlaikyt, gal ne iš karto susitaikys. Reikia ir dirbt, ir bendraut, ir susitvarkyt. Pasišnekantis su kaimynais, sugyvenantys, bet kiti sako, kad bijosi. Ganyklų išnuomojantis, nueinantis dirbt, neišveja. Žiemą vaikus pavėžinantis su arkliais. Būna dienų ir tamsių. Dukros dar neatsiprašęs. Prieš šitą įvykį ar buvo įtarimas įteiktas smurto prieš nukentėjusiąją dukrą Gabrielę - lyg tai buvę. Susitaikę. Dabar dukra ar jo bijojo, nežinantis.

I. Epizodas:pasipriešinimas policijos pareigūnams (BK 286 str.)

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad su J. Š. santykiai tarnybiniai, teko iškvietimuose susidurt, visą laiką blogi santykiai dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Dirbantis Vilkaviškio reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Datos neprisimenantis, į vakarą, buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad iš jo pavogė daiktų. Nuvykus pas jį Šiaudiniškių kaime Šiaudiniškių gatvė, neprisimenanti, ar Nr. namą nurodė, ar Nr. namą, kartu buvo N. S., reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Buvę su mašina Škoda, tarnybine, su uniforma buvę. Žinoję pas ką vykstantys, pranešime buvo nurodyta, anksčiau buvo pranešimai dažni pas šitą asmenį, tai tekdavo vykti dažnai. Konfliktai su juo jam asmeniškai nebuvo, bet buvo ne kartą melagingi pranešimai, teko rašyt tiek tarnybinius, tiek protokolus už melagingus. Kiek kartų nepasakysiantis, ne vieną ir ne kelis kartus, daug. Jam asmeniškai nebuvo pasipriešinimai anksčiau, jis asmeniškai nebuvo sulaikęs, pirmą kartą. Nuvykus į tą įvykį, pastebėję žmogų viduje, kuris garsiai rėkavo, iš balso supratę, kad J. Š., pašaukę jį, kad paaiškintų visas aplinkybes, kas iš jo buvo pavogta, jis pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais, tada priėjęs prie lango jis pradėjo maskatuot savo lazda turima - kriukiu, tada priėjęs prie langelio pasakė – o patruliai, pradėjo purkšt dujas į jų pusę. Purškė per langą. Buvo išdaužtas tas langas kai atvažiavę. Trenkė į tą langą, dar išdaužė kažką iš to lango. Tada kolega nepastebėjo to veiksmo, jis pastebėjęs Š. J. veiksmus, kad dujas išsitraukė, pamatęs čiurkšlę link jo pusės griebęs kolegą, traukęs į šoną, tik ant rūbų pateko, bet jautėsi, kad dujos. Eidamas toliau į kambario vidų toliau juos keikė, teigė, kad kažką muš, užmuš, nepamenantis tiksliai. Pastebėję, kad vienas langas atidarytas, įlipę per langą, kadangi asmuo teigė, kad kažką muš, užmuš, matę, kad gali būti pavojingas aplinkiniams, purškė dujas, todėl nusprendę eiti į vidų ir sulaikyti, kad nebūtų blogesnių pasekmių. Toliau įėjus keikė, įžeidinėjo, pamatęs, kad jie viduj, pradėjo į jų pusę mėtyt daiktus. Kai mėtė daiktus, buvę namo viduj, kambary, o jis virtuvėj, jie įlipę per langą į kambarį, durys juos skyrė. Jis mėtė į duris pačias, bandę atidaryt, sakę, kad nustotų, kad nesielgtų taip, vis tiek toliau mėtydavo daiktus, keikdavo juos. Durys atsidarė atrodo į kambarį, jis nelaikė durų, bet jie norėję patekt, negalėję patekt į tą virtuvę, nes skrisdavo į jų pusę įvairūs daiktai. Kaip eiti į vidų, jei į jų pusę skraido daiktai, vis uždarę, kad nesusižeist. Toliau išgirdę, kad kažkur jis nuėjo, pastebėję, kad jis bando patekt į lauką, bandę sulaikyt asmenį. Jam spyrė į koją, o kolegai ką padarė, neatsimenantis. Dar prieš tai, kai bandę patekt iš kambario į virtuvę, kolega bandė atidaryt duris, pastebėję J. Š. prie durų, jis iš kriukio trenkė vieną kartą iš lazdos jam į veidą. Nepasakysiąs, ar į duris, ar jam specialiai trenkė, durys buvo uždarytos, negirdėję tuomet nė, kad mėto kažką, ir staiga atidarę duris, žiūri – J. Š. stovi, bandant uždaryt, jis trenkė. Bandę uždaryt, nes pastebėję, kad rankoj laiko tą daiktą, nes ruošiasi užsimot. Užsimojo ir jam pataikė į veido sritį, į dešinę pusę. Jautęs fizinį skausmą. Sulaikymo metu naudoję spec. priemones, ir prieš sulaikymą dujas naudoję, tazerį, neveikė, buvo prisirengęs daug, dėl to gal. Dujos nesuveikė, tazeris irgi nesuveikė. Kovinių imtynių veiksmai suveikė. Kai pastebėję, kad jau bando pabėgti iš namo, priėję ir bandę sulaikyti. Įspyrė į koją, į dešinę koją, į priekinę dalį, jautęs skausmą. Ant kojų ar buvo užlipęs, nepamenantis, gal pasipriešinimo metu. Kolegai irgi jei neklystantis, į koją ar neatsakysiąs, nepamenantis. Jo kelis irgi buvo sumuštas, sulaikymo metu jis stovėjęs iš dešinės, tai gal būt ir buvo dešinys, nepamenantis tiksliai. Pasipriešinimo metu įspyrė į kelį. Sulaikydamas nei kritęs jis, nei nieko, jis stovėjęs, susižalot pats negalėjęs. Kelis sumuštas spyrio metu. Jis nejautęs, kur spyrė, galvojęs kuo greičiau sulaikyti, o po visų įvykių jautęs, kad koją skauda. Akis iš lazdos sumušta, kraujosruva dešinėje veido pusėje - nuo lazdos abu sužalojimai. Nedarbingumo neturėjęs, namuose gydęsis, išpuolė kelios laisvos dienos. Elgesys, ar buvo kitoks tuo metu kai anais kartais, visą laiką ta pati situacija ar būna melagingai, arba įžeidinėjimai. Suvokė, kad jis yra namuose, eikit iš jo namų, suvokė kas jie. Kai jie atvažiavę, sako – o patruliai, požymių, kad būtų kitaip negu anksčiau, nepastebėjęs. Buvo neblaivas. Tuo momentų žmonių nebuvo nieko. Vėliau kai sulaikę, atėjo šeimos nariai. Nepamenantis, ar buvo Š.. Kad jie pirmi jam purškę dujas, ne. Koks tikslas atvykus pas asmenį, paklausus kas atsitiko, jam iš karto purkšt dujų, nes kai jie paklausęs kas atsitiko, jis priėjo prie jų keikdamas juos ir staiga pasakė – o patruliai, išsitraukė dujas ir purškė į jų pusę, nėra tikslo jiems purkšti iš niekur nieko. Langą kolega, kad išdaužė, ne. Nedaužę langą prieš tai. Jie patalpoj purškę, kai buvę tarp virtuvės ir kambario, vis atidarydami duris bandę papurkšt, ar buvo kriukiu gavęs, nepamenantis. Negalintis atsakyt, nežinantis, ar prieš tai ar po to. Jie ne pirmi purškę, jie kelis kartus jam nurodę, kodėl sulaikantys, sakę nusiramint, sakę dėl ko bus sulaikytas, kad prieš juos vartojo necenzūrinius žodžius, purškė dujas ir tiek, kad gali pakenkt aplinkiniams asmenims, nes teigė, kad juos muš, užmuš.

Ant kelio mašiną pasilikę. Ten, kur langas, kur purškė dujas, negalėjo ten mašinos matyt. Prisistatę, jis juos pamatė, sako - o patruliai. Šviesu dar buvo tuo momentu, turėjo matyt. Kad vykstantys į Š. namus, kad jo namas, žinoję. Viduj nesulaikę, nekėlė pavojaus. Jis ne tik prieš juos purškė dujas, keikė juos, įžeidinėjo, jie stovėję lauke. Jiems buvo žinomos problemos jo šeimoje, anksčiau buvęs įvykiuose, kad visuomet jisai dukrą įžeidinėja, buvo byla iškelta, jie komisariate visi pašnekantys, jei žmogus ne pirmą kartą ir ne 10 kartų kviečia policiją, tai automatiškai visi pašnekantys, kad žino visi. Kur gyvena jo žmona, vaikai, žinoję, Šiaudiniškių kaime ten prie pat namas yra, Šiaudiniškių Nr., netoli, namas prie namo, kito pranešimo iš šeimos narių ar buvo gavę tą dieną nepamenantis. Prieš kiek dienų pagal iškvietimą buvę, nepamenantis. Jis vyresnysis buvęs, pranešimas buvo gautas iš bendro pagalbos centro, koks buvo pranešimas jis dabar nepasakysiąs – jei neklystantis, tai, kad kažką iš šio asmens pavogė. Apie smurtą nebuvo. Naudoję žodžius, kad prašantys nutraukti, naudoję ne kartą, tiek įeidami į vidų, tiek viduje, tiek lauke. Būtų sulaikę ir į komisariatą pristatę, dėl to, kad pasipriešino. Girtumą komisariate nustatė, nes tuo momentu dar atsisakė.

Nukentėjusysis N. S. parodė, kad su J. Š. giminystės ryšių neturintis. Santykiai su kaltinamuoju - tarnybiniai reikalai, ant jo skundų nerašė, pas jį į iškvietimus važiavęs ne sykį, nukentėjusiąją iš matymo pažįstantis, kiek tekę važiuoti į iškvietimus. Kurią dieną neatsimenantis, kažkur gegužės mėnesį gavę iškvietimą vakarop, kad jis išsikvietęs policiją, eilinė situacija gavosi tokia, kad jis vos tik pamatęs juos pradėjo keikti, išmušė lango prieangio stikliuką, kolega sako – kažką traukia, - nupurškė dujom. Reikalavę, kad ateitų, atsirakintų duris, pasiduotų, kad sulaikomas jisai, nuėjo į namo gilumą. Pastebėjęs langą, langas vos laikėsi. Išėmę, patekę į namo vidų, tęsę sulaikymo veiksmus. Šovę tazeriais, dujų gavo. Tazeris nesuveikė dėl to, kad prastai pataikę, nes buvo apsirengęs daug, dujos neveikė, jis mėtė iš daiktų, pavyko paimti lazdą iš jo, nes užkišo tarpdury. Paskui bandę įeiti į vidų, jis mėtė iš daiktų visokių, išbėgo į koridorių, jie iš paskos, pradėję kovinių imtynių veiksmus, pargriovę ant grindų, koridoriuje spardėsi, muistėsi, pasipriešino, pristatę į komisariatą. Galėjo būti gegužės 13 d. apie 8-9 val. Dirbęs su E. A., Buvę su tarnybiniu automobiliu Škoda, ženklinta, su uniformomis. Gavę ne telefoninį pranešimą, o budėtojas informavo per radijo ryšį. Buvo ,,C“ kategorijos įvykis, C kategorijos įvykius jie patys priimantys, matę – pranešėjas J. Š. buvo parašyta. Važiavę, būtų rašę už melagingą pranešimą, nepasitvirtino informacija, kad jis insultu sirgo, jokiu insultu nesirgo. Pagal jo iškvietimą anksčiau buvo tekę vykti. Ir pagal kaimynų iškvietimus vykdavę dėl triukšmo. Jam tai nepasitvirtino nė vienas jo pranešimas. Dabar nepasitvirtino. Jie tarnybinius pranešimus surašantys, jis už melagingus pranešimus baustas. B kategorijos įvykiai buvo iš pradžių, jie kad nelakstytų, padarė C kategorijos įvykį, nes būdavo anksčiau važiuoja ir važiuoja. Važiuodavę į Šiaudiniškių kaimą, Šiaudiniškių gatvė, numerio neatsimenantis, (duomenys neskelbtini) gali būti. Koks pranešimo turinys buvo - kad jam insultas, kad apsirgo, ar kažkas tokio, galėjo būti ir dėl vagystės. Buvo jis kambary, elektros nebuvo, prieblanda, užrakintos durys buvo. Automobilį ant gatvės pasilikę, nes ant keliuko buvo šakos. Atvažiuojant juos automobiliu ar jis matė, - pamatė – sakė patruliai, pažino, kad policijos pareigūnai. Pamatė – suagresyvėjo, nes anksčiau kai būdavo atvažiuojantys, tai pašnekantys, jie jau jį žinantys, Juliau, Juliau, ir buvo gerai. Anksčiau pasipriešinimų nebuvo. Būdavo nuvažiuojantys, jis tris namus turi, kartais būdavo agresyvus, vieną kartą buvo, tai grasino, kad aliejumi verdančiu juos nuplikys, tai jie jį žinantys, nušnekinantys ir viskas. O šį kartą purškė dujomis. Yra namas, paskui priebutis, langutis mažiukas, į kiemo pusę, šone verandos. Jie tik atėję ir jis tą langutį į kiemo pusę išmušė, su lazda išmušė, langutis nebuvo išmuštas, jis išmušė - su tuo kriukiu, su užlenkta lazda. Jis buvo su striuke, dujas iš striukės kišenės išsitraukė. Jis nepagalvojęs, kolega pasakė, tai pradėję atsitraukinėti, nupūtė dujom. Būtų į veidą, bet ant kaklo, kaklo lygy pūtė dujom, buvo šiltas vakaras, į veidą jautėsi, ant korpuso gavęs. Į namą kokiu tikslu norėję patekti – jis juos keikė, reikalavimo nevykdė, dujom nupūtė, siekę jį sulaikyt, reikalavimų nevykdymo, dėl jų įžeidinėjimo siekę sulaikyti. Protokolą už įžeidimą ar surašė – kai gavosi baudžiamoji atsakomybė, protokolą nesurašė ar surašė, nežinantis. Patekę į namą, galinis kambarys, langą išėmę, padėję šalia, kambary. Jis pirmas įlipęs, po to E. A. įsikėlęs, vienas langas į virtuvę. Jis buvo virtuvėj, nepatekę per duris į virtuvę, nes atidarai duris ir leidžia butelius, stiklainius, bandę šaut tazeriais vieną kartą, antrą kartą, jis pradėjo per durų tarpą kriukį kaišioti, norėjo pataikyt į juos. Atsidarai duris ir kiša, stumia, laiko. Jis nuo durų staktos viršaus užsimot pagalį grūdo, E.pataikė. Jis nesuprato, ar pataikė E., grasino tuo kriukiu, prieš jį veiksmus atliko, žodžius nesakė. Kad jie patekę į vidų, dėl to pradėjo priešintis. Jie jam sakę šimtą sykių, kad bus sulaikytas, kad įleistų atidaryti duris reikalavę, neleido. Nepataikė į juos, kai daiktus mėtė. E. kai uždavė, tai iš pagalio. Jam veidas nubrozdintas, prie akių guzas, kojos apspardytos. E. veidą sumušė, kai iš kambario bandę išeiti į virtuvę. O kojų sužalojimai, tai kai spardėsi, muistėsi koridoriuj, nuo spardymo sužalojimai, sunku perteikti. Nubėgę į koridorių, sučiupę už rankų, parvertę ant žemės, jėgos turi, nors ir buvo išgėręs. Jis priešinosi, spyrė ir jam, pataikė į lytinius organus, į koją dar, į dešinę gal, neatsimenantis, į šlaunį. Apspardė juos gerai. Jam įspyrė 3-4 kartus, tiksliai negalintis pasakyti kiek kartų. Jautęs fizinį skausmą dėl to, kad spyrė į kojas ir į tarpvietę. Labiausiai kai į tarpvietę pataikė, o po to jautęs, kad į kojas, ant kojų buvo guzai. Šokas, suvoki po kurio laiko. Buvo mėlynių, nubrozdinimų keletą. Kai sulaikinėję, į lytinius organus įspyrė, įspyrė stačias būdamas, po to kai suspardė. Stengęsis, laikęs, jam įspyrė, jis stačias buvo, jie jį ant žemės pargriovę. Kai gulėjo, jam įspyrė, gulėdamas jam įspyrė į šlaunį. Kad sako, kad jie pirmi jam pradėję purkšt dujas – ne, ką jis kitaip sakys. Prieš jį dujas naudoję, kai virtuvėj buvę, o lauke kai buvę, ne. Jų tikslas buvo pašnekėt eilinį kartą, o nespėję pasakyt labas, nesąmones daro. Jie jį būtų vežę, tyrėjai būtų už melagingą iškvietimą surašę tarnybinį pranešimą. Nekėlė pavojaus būdamas kambaryje. Kol nebuvo atvažiavę, nekėlė pavojų. Pradėjo kelt pavojų tą akimirką tik dviem policijos pareigūnams būdamas kambary. Koridoriuje nebuvo daiktų, negalėjęs atsimušti į ką nors, koridoriuj vartęsi ant žemės, abudu buvo parkritę, kritimo metu negalėjęs susimušti, kuris klubas sumuštas, neatsimenantis. Jis neparkritęs ant žemės. Sulaikę dėl įžeidinėjimo ir kad pasipriešino. Su nukentėjusiuoju jie nesusitarę prieš teismą ką sakyti, nes pasakojantis situacijas kaip atrodo. Kai atvažiavę, nebuvo kada prisistatyt, jis pamatė, pradėjo keikt ir prasidėjo. Ar atpažino, kad jiedu, nemanantis, kad atpažįsta kas pas jį atvažiuoja, tik pamato, kad uniforma. J. Š. kai atvažiavę, antras kartas, kad buvo agresyvus, anksčiau su juo įmanoma buvo susišnekėt, vieną kartą yra buvęs, dar buvo žiema, tai išvažiavę, buvo kitam name, buvo užsirakinęs, o dabar antras kartas, kad matęs tokį J. Š.. Žinantis, kad smurtų buvę. Žinojęs, kad iškvietimų buvę. Dukra šalia gyvena. Jei būtų palikę tokioj agresyvioj būsenoj, gal būtų važiavę patys gal 10 sykių, nes būtų skambinėjęs dėl nesąmoningų iškvietimų. Žmonės skambino tą pačią dieną, kad bėgioja su dalgiu, su peiliu, jiems sako – vyrai atsargiai, tą pačią dieną su peiliu bėgiojo. Paskui radę atrodo peilį, ten kratoj turi būti parašyta. Buvo neblaivus, iš karto buvo matyt. Blaivus gražiai kalbėdavo kiek tekę susidurti. Sulaikę, uždėję antrankius. Kai pasodinę į tarnybinį automobilį, nurimo, jis atrodo, kad kažkokioj būsenoj buvo. Paskui policijoj ir šnekėjo, ir į alkotesterį pūtė, rūkyti prašė.

Liudytojas A. S. parodė, kad su kaltinamuoju kokie santykiai - nelabai jį pažinojęs. P. Š. nuo 2018 m. birželio mėnesio, anksčiau nepažinojęs. Jis su drauge susipažinęs šią vasarą, nuo 2018 m. susitinkantis su ja, atvažiuojantis savaitgaliais, santykiai normalūs. Nelabai ką žinantis dėl ko kviestas. Dviratį buvo paskolinęs. Buvęs pas draugę, buvo vakaras. Gyvenantis Vilkupių kaime, atvažiuojantis pas draugę, 7 kilometrai atstumas, draugė Šiaudiniškių kaime gyvena, R. R., gyvena nuo Š. už 200-500 metrų. Atvažiuoti pradėjęs nuo šių metų, atvažiavęs, buvęs du kartus pas Š.. Atvažiavęs su dviračiu. Paskolinęs dviratį Š., atėjo pas R., davęs jam paskolinęs, išvažiavo ir negrįžo. Pas jį nuėjęs į namus, jau buvo prietema, po 10 - puse 11 val., klausiantis – kur dviratis, sako – pardaviau. Tai sakęs - kviečiu policiją. Jis paskambinęs dėl to dviračio. Po to sako - tas dviratis yra. Atvažiavo policija, jis nebuvęs. Jis iš pradžių šnekėjęs, paskui sako – aš turiu tą dviratį, ant rytojaus nuėjęs į sodelį pas V., abudu nuėję ir parsivarę dviratį. Ant rytojaus blaivas buvo. Buvęs ir jis gėręs, kartu pas jį gėrę namuose. Davęs tą dviratį prieš. Išgėrę bonką šnapso, o kiek jis buvo gėręs, nežinantis. Policija atvažiavo dėl dviračio, pasakė dar prieš policijai atvažiuojant, kad dviratis yra, sako – skambink jei nori, po to pasakė, paklausęs, kai atsirado, tai jis ir neskambinęs. Jis jam buvo paskolinęs. Kad atsirado, gal skambino R., jo draugė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota 2018-05-14 02:35---02:50 atlikta įvykio vietos (duomenys neskelbtini). apžiūra, kurios metu nustatyta, kad aplinka bei pats pastatas yra apleisti, negyvenami. Įėjimas iš kiemo pusės. Medinės durys neužrakintos. Už durų yra prieangis. Dešinėje pusėje durys į koridorių, kuriame kairėje yra laiptai į antrą aukštą. Dešinėje durys į kambarį. Šiame kambaryje dešinėje pusėje stovi išskleista sofa - lova, prie jos kairiau yra stalas. Prie lovos guli kriukis medinis. Ant stalo sudužusio šviestuvo gaubto stiklai, ant grindų pridaužytų butelių stiklų. Priešais durys į antrą kambarį. Iš įvykio vietos paimtas kriukis (2 t., b.l.5-10 l.);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2018-05-13 23:11 val. liudytojas E. A. pateikė juodos spalvos pipirinių durų balionėlį ,,Pfeffer KO JET“ (2 t., b.l.30);

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota kriukio ir dujų balionėlių apžiūra 2018-05-28, kurios metu nustatyta, jog dujų balionėlis yra su natūraliu labai agresyvių pipirų koncentratu. Kriukis yra medinis, iš bambuko, jo ilgis 80 cm. iki lenkiamosios dalies, ir sulenkta dalis 40 cm., skersmuo 1 cm. (2 t., b.l. 31-36).

Specialisto išvada G 412/2018(09), kurioje konstatuota, kad N. S. klinikiniais duomenimis konstatuoti dauginiai klubo ir šlaunies paviršiniai sužalojimai, dubens ir tarpvietės paremti tik nukentėjusiojo nusiskundimas, todėl sutrikdymo mastas nevertintinas (2 t., b.l.42);

Specialisto išvada G 412/2018(09), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam E. A. konstatuotas kairio kelio sumušimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas, kraujosruva veido dešinėje pusėje, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b.l.42);

ROIK 0118000240703 duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2018-05-13 21:29 val. fiksuotas pranešimas apie vagystę iš (duomenys neskelbtini) paskambinęs pranešėjas pasakė, kad jį apvogė ir pažemino jo orumą, jam galimai insultas. P. Š.. Julius. Pajėgų išsiuntimo laikas 2018-05-13 21:42 val., išvykimo laikas 2018-05-13 22:48 val., atvykimo laikas 2018-05-13 21:51 val., baigimo laikas 2018-05-13. Pakeitimus atliko įraše ir N. S. (2 t., b.l. 55);

Pagalbos centro telefono Nr. 112 stenograma, kurioje fiksuojama, kad J. Š. praneša: 1. 2018-05-13 20.36 val., kad vagiami arkliai bei nurodo automobilio valst. numerį; 2. 2018-05-13 21.00, kad kėsinosi kelis kartus pavogti jo arklius ir prašo iškviesti policijos pareigūnus, o patrulių nekviesti, nes jis šiuos išmuš ar akis sieros rūgštimi nuplaus; 3. 2018-05-13 21.23 praneša, kad dėl arklių vagystės jis pasikvietė „chebrą" ir perspėja, jog nevažiuotų policijos pareigūnai, nes pastarieji ir šiuo išdaužys; 4. 2018-05-13 01.29, kad pavogtas A. S. dviratis; 5. 2018-05-13 01.37, kad dviratis atsirado; 6. 2018-05-13 01.39, kad dviratis atsirado bei atvyko išgėrę pareigūnai; 7. 2018-05-13 02.11 praneša, kad pareigūnų nereikia (2 t., b.l. 62-71);

Neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad alkotesteriu J. Š. 2018-05-13 22.36 val. nustatytas 2,46 promilės etilo alkoholio (2 t., b.l. 107-108);

Daiktai turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti – dujų balionėlis, kriukis, perduoti saugoti Marijampolės apskrities VPK aptarnavimo skyriui (2 t., b.l.37,38 ); kompaktinis diskas su J. Š. žodinių pranešimų pagalbos centrui įrašais (2 t., b.l. 63)

II.Epizodas: grasinimas nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad kaltinamasis tėvas, parodymus duoti sutinkanti. Tie santykiai kuo toliau, tuo blogesni, nueidavę į mokyklą nemiegoję. Pablogėjo 2017 m., kai buvo byla. Kai gyveno skyriumi, aprimo. Atleidę, kad galvoję, kad sesė mokysis policijoj, tai tik dėl to buvo atleista. Ją buvo nuo laiptų nutraukęs. Tuo metu gyvenę kartu (duomenys neskelbtini). Dabar yra dvi baudžiamosios bylos, prieš ją ir prieš jos sesę nepilnametę, spalio 3 d. teismo posėdis, tėvas nuo Naujų metų gyvena skyriumi. Pirmas įvykis buvo prieš Naujus metus, 24 d., o kitas vasario mėnesį. Dabar išsikraustęs, gyvena (duomenys neskelbtini). Mama dar buvo gyva, sausio mėnesį jis buvo iškraustytas. Mama buvo ligoninėj, ji buvo atsakinga už viską. Atveža malkų, ne tik jų reikia, ir pasirengt, ir pavalgyt. Priežastis alkoholis, prageria. Kai negauna alkoholio, būna agresyvus, yra kliedėjęs. Jai advokatą prikiša, tas advokatas brolio byloj buvo gynėjas, ji su juo pasitarę, kad tėvo nereikia kaip nukentėjusiojo, nes tėvas pragers tuos pinigus, nes jie rūpinasi šeima. Tėvas geria kokie 6 metai, gal daugiau. Jo gėrimas su sūnaus žūtim nesusijęs. Brolis žuvo 2017 metais. Po brolio žūties du mėnesius negėrė, o paskui visus tuos metus gėrė. Daug anksčiau gėrė. Dėl ko pradėjo gert, nežinanti. Iš sesių mažamečių pavogė taupyklę, pinigus išnešė. Jis alkoholikas, bet to nepripažįsta, ne kartą yra gulėjęs Marių ligoninėje dėl alkoholio vartojimo, bet po šešių dienų paleidžia, nes nėra socialiai draustas, suteikiama tik pirma būtinoji pagalba. Visi kivirčai prasidėjo, kai jai tetos padėjo susirasti advokatą, kad būtų bent kiek atlyginta ta žala, dar nepriteista, nes apskundė kitam teismui, jis sulaikytas, nėra dar pripažinta, kad atlyginti žalą. Tėvas piktas, kad pinigų negavo, nežinantis dėl ko piktas, kad ji yra. Jis atsisakė, bet vis tiek pyksta, kad jo nepridėjusi prie nukentėjusiųjų sąrašo. Tai tam ir grasina. Ne tik dėl to, bet kad ir mamą numarinusi, sesės bijo miegot, jis ne kartą langus išdaužęs. Dėl įvykio liepos 11 d.: ji ėjusi pas kaimynę, jis pamatė ją, jis pradėjo vėl jai dėl to advokato, sako – atvažiuos mano chebra ir padės tave į vietą. Buvo neblaivus, neatsimenanti, kada mačiusi blaivą, nežinanti kaip atrodo. Buvo apie antrą, pusę trijų valandą, viskas vyko pas kaimynę kieme, pamatė ją ir tada paskui atėjo nuo (duomenys neskelbtini), nemačiusi. Jis nieko nebuvo apsirengęs, striukės nebuvo, rankose buvo plaktukas. Jo vienas smailas, kitas bukas galas, su trumpu kotu, medinis, rudos spalvos, tamsesnės spalvos, galvutė rūdijančio metalo spalvos, spalva šlapio smėlio, tamsus, nešėsi, atėjo, o paskui tom rankom stovėjo normaliai ir pradėjo mosikuot. Nesiartino, per du metrus stovėjo nuo jos, nežinanti, ar šiaip mosikavo, ar jam. Ji maniusi, kad gali vožti, neprognozuojamas. Sakiusi eik iš kiemo ir palik jas ramybėj. Ji neprovokuojanti, nervai ne geležiniai, pastoviai tas įžeidinėjimas, ją šmeižia, kad su tuo advokatu duodasi. Tai buvo prie draugės, kaimynės, girdėjo. Su juo ką kalbėjus – klausė apie mamą, sakiusi nesakysiu nieko, nes mama nenori, kad jis žinotų, mama nenori jo matyt. Įsiplieskė dėl to, kad tu čia viena tvarką darai, tą advokatą vėl prikišo, kur civilinį ieškinį gina, baudžiamoji byla yra, kur civilinį ieškinį atstovauja, advokatas iš Kauno. Jis vieną kartą jį matęs, kai teisme buvo, ar pavardę žino, nežinanti. Grasino, sakė, kad tave ir tavo advokatą padėsiu į vietą, apipils sieros rūgštimi, ne kartą yra grasinęs. Tai kartojasi nuolatos. Tą dieną liepos 11 d. ką sakė – padėsiu tave ir tavo advokatą į vietą, kad apipils sieros rūgštimi, kad užmuš, jai toks įspūdis susidaro, kad grasina. Sakė, kad užmušiu aš tave. Ji nežinanti, kas jo chebra, sakė, kad Alytuj turi advokatą, kad bus Alytuj perkelta byla Kauno ir ta jo chebra, kad ta jo chebra gyvena kažkur. Kad jo chebra tai yra jo ožiai, jai nebuvo žinoma. Normalių dukros ir tėvo santykių nėra jau seniai. Pajautusi baimę, dar labiau sunerimusi, nuolat kartoja. Plaktuką laikė rankose, prilaikiusi atstumą nuo jo. Bijojusi, kad netrenktų. Galėjo visko būti. Tėvas kad galėjo nužudyti, tikėjusi, kad pyktį laiko ant jos, neblaivus, nemažai apsvaigęs buvo. Buvo tas pats elgesys, išvadina visokia, kalba nesąmones, kai ją pamato, jo agresyvumas būna didelis, tada balso tonas buvo ramus, nešaukė. Dažniausiai šaukia. Tas ir nustebino ją. Ji nekartojusi tą dieną, negrasinusi. Ji viena yra, su advokatu nebendraujanti, negrasinusi advokatu. Atvažiavo jos dėdė ir viskas pasibaigė, jis nuėjo pas save, pasisveikint nuėjo. Jei nebūtų atvažiavę, būtų namo nuėjusi. Toliau nieko nesakė. Ji su teta nuėjusi į vidų, o jis su dėde lauke. Ji sėdėjusi viduj su teta ir sese. Jis nuolatos kartoja, tai ką jai laukt, kol realiai pradės daryt. Po liepos mėnesio buvo vieną mėnesį ramu, savaitę paleido, rugpjūčio 12 d., dirbęs, grįžęs rugpjūčio 18 d., radęs garažą išplėštą, o vėl atėjo neblaivus šeštadienį, sakė – jį apšmeižusi, kad išplėšusi garažą. Žinanti, kad uždarytas, seserys 4 nepilnametės, jam apribotos teisės, jokių kontaktų nenorinti, nepatikėtų. Jam reikia išsigydyt alkoholizmą. Būdavo tylus blaivas. Jei neblaivus, tai tik užkabint jai blogo pasakyt. Kai konfliktas vyko pas kaimynę, ji turėjusi galimybę nueiti. To nedariusi, atėjusi pasikalbėt su kaimyne. Ar pavojus tuo metu grėsė, nežinanti, kas būtų išsirutulioję. Jei būtų dėdė neatvažiavęs. Nežinanti ką jis galėjo padaryt, psichologinis smurtas irgi sunkus. Trukt galėjo pora minučių, gal ir tiek netruko viskas kol išsakė. Kad galėjo realizuot savo veiksmus ir tuo momentu, ir ateityje. Kad bandyt su sieros rūgštim apipilt, buvo tik grasinimai, jos nebandė apipilt. Mama buvo sakiusi, kad vaikšto su nežinomais buteliukais. Nebandė taikytis, neatsiprašė. Kai vagystė buvo, ji nebuvo namuose, buvo policijos pareigūnai. Kad rado policijos pareigūnai juos konfliktuojant, jis neatsiprašė, pripažino, kad kurą paėmė iš garažo, o dėl grasinimų neatsiprašė.

Liudytoja D. K. parodė, kad su kaltinamuoju santykiai nekokie. Užpuldinėja, gąsdina, santykiai tokie ne taip seniai, kokie metai. Su nukentėjusiąja draugės, kaimynės. Žinanti dėl ko byla. Pamačiusi, kad jis eina, užkabino ją. Dienos neatsimenanti, šiais metais vasarą, liepos mėnesį, galėjo būti liepos 11 d., gal 2-3 val., jis buvusi pavėsinėj, (duomenys neskelbtini). Pavėsinė iki pusės permatoma. Ė. J. Š. keliu. Užėjo jis. Sėdėjusi su G. pavėsinėj, G. atėjo pirma, o jis už 10 minučių ėjo keliu namo ir užėjo. Apsirengęs ėjo, treninginėmis kelnėmis, maike, bliuzonu. Kirvuką – plaktuką nešėsi. Kirvukas mažiukas skirtas malkom kapot, rankena medinė, galva geležinė, tamsi, nežinanti ar aštrūs ašmenys. Ten plaktukas kur vinis kala. Nešėsi kam, nežinant ką jis daro. Laikė kaip – įsikišęs į kišenę, išsiėmė ir mosuoja eidamas. P. G. grasint, kad atvažiuos chebra, kad padės. Ką sakė, kad konkrečiai neatsakysianti. Jis kaukė ant jos, kad atvažiuos mano chebra, padėsiu į pavėsį. Nesutaria tarpusavy ir grasina. Visiems grasina. Nebuvo iki pusės valandos, matėsi, kad neblaivus, G. nieko nesakė, atvažiavo pas G. svečių, jis pirma, o ji paskui pas svečius nuėjo. Santykiai jų nekokie. G. jautėsi baisiai, drebėjo, verkė atsisėdusi, ant hamako. Jis atsistojęs ir mosavo. Ji sakė, manė, kad duos. Nesitiki, kad gali jis paimti ir duoti. Ji nesitraukė, G. išsikvietė pareigūnus, jai neliepė kviest. Kai nuėjo, išsikvietė pareigūnus vėliau, gal vėliau namie grasino. Ten pastoviai rėkimai, grasinimai, ir ant žmonos būdavo rėkimai ir naktim nematydavusi, kas kambary, tik lauke girdėdavusi. Kad plaktukas buvo, gal susimaišiusi rašydama, gal per apklausą. Kirvukas šiandien sakanti, kad buvo, tikrai buvo, neišsigalvojanti. Parašė pareiškimą, vakare tą pačią dieną buvusi apklausta, apklausė, tada buvo šokas, kad reikės. Aplinkybes geriau prisimenanti. Ji irgi išsigandusi, jis grasina, gasdina, bijantys, kad gali eidamas užvožt. Atėjęs į palangę dėjo, vaikas išsigando. Jis eidamas kabina. Tęsiasi kokie metai laiko, iš pradžių buvo nebaisu, o dabar baisu, nešasi ir įrankius, bijanti, kad gali užvožt. Kirvius, plaktukus, dalgius, lazdas nešasi, eina, duoda į plentą. Su tais įrankiais dirbant nemačiusi. Po tos dienos, po liepos 11 d. G. blogai jautėsi. Jo kieme dieną nematydavausi, dar buvo uždarytas, o kai paleistas, jo bijo. Tada jis ėjo ir kaukė. Ji neprovokuoja, jis nepraeis ramus. G. nesakė grasinimų jokių jam. Tėvas stovėjo tarp dukros gal pora metrų atstumu, tėvas stovėjo, nesiartino prie jos. Kad liudytoja sakė, kad kirvukas buvo – vienas bukas galas, kitas yra smailesnis. Nebuvo ašmenų, ten buvo panašu ir į kirvuką, ir į plaktuką. Prieš tai šaukė, bet tuos žodžius, kad tave ir tavo advokatą padėsiu į vietą, tai ramiai sakė, bet prieš tai šūkavo, jam atrodo, kad jis jų negirdi. Apie sieros rūgštį tą dieną nemačiusi. Jis minėjo, kad rūgštim apipils. Tą dieną šitaip nesakė. Nieko nebuvo sakiusi ikiteisminio tyrimo metu apie rūgštį. Teisėjui pagarsinus liudytojos parodymus, bylos lapas Nr. 29, 27, nesugalvojusi jo apkaltint, kad jį pasodintų, neišgalvota. Jai nesvarbu, ar jis uždarytas, ar laisvėj, tik kad nesikabintų. Taip sakė, kad - pamatysi kas tau bus, kad padarei tėvui. Pasakiusi ką žinojusi gal tuo momentu. Ji pirmą kartą tokioj situacijoj, alkoholio nevartojanti. Kad vėliau apklausus tiksliai nurodžiusi - gal buvo apsipratus, kad čia taip bus. Tvirtinanti parodymus.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame 2018-07-12 20:05--20:20 užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., kurios metu nustatyta, kad teritorija neaptverta, prie gyvenamojo namo yra pavėsinė, už kurios yra kelio važiuojamoji dalis (1 t., b.l.7-11).

Neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad alkotesteriu 2018-07-11 17.28 val. J. Š. nustatytas 0,58 promilės girtumas ( 1 t., b.l. 32).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

I. Epizodas: pasipriešinimas policijos pareigūnams (BK 286 str.)

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Nukentėjusiųjų N. S. ir E. A. parodymais nustatyta, kad jie 2018-05-13 dirbo Marijampolės apskrities policijos komisariato Vilkaviškio rajono komisariate atitinkamai tyrėju ir vyriausiuoju patruliu. ROIK 0118000240703 duomenimis (2 t., b.l. 55) nustatyta, kad jie tą dieną dirbo savo tiesioginį darbą, ir nuvyko pagal kaltinamojo J. Š. telefoninį pranešimą į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad nukentėjusieji N. S. ir E. A. buvo policijos pareigūnai, t.y. valstybės tarnautojai, ir įvykio metu atliko jiems pavestas pareigas. Kaltinamasis J. Š. pripažino ši faktą, tačiau teigė, kad jo veiksmai buvo savigyna nuo policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kad jam esant namo viduje policijos pareigūnai išmušė langą ir jam papūtė dujų, tada jis jiems papūtęs savo dujų, po ko policijos pareigūnai išmušė lango stiklą, bandė jį sulaikyti, jis jiems to neleidęs daryti, laikęs duris, priešindamasis sulaikymui, galėjęs ir panaudoti fizinį smurtą, neleisdamas atidaryti durų davęs su lazda, dedant antrankius spyręs. Nukentėjusieji N. S. ir E. A. savo parodymais paneigė kaltinamojo parodymus, nurodydami, kad jiems atvykus kaltinamasis juos pradėjo plūsti, įžeidinėti, jiems priėjus prie namo prieangio, jiems papurškė dujų, t.y. jau šiuo momentu kaltinamojo veiksmuose buvo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 str. požymių, bei nusikaltimo, numatyto BK 286 str. požymiai, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę sulaikyti juos padariusį asmenį. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2000 m. spalio 17 d. Nr.VIII-2048 22 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; 3 p. nustatyta, kad siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis policijos pareigūnai veikė teisėtai, kadangi kaltinamasis būdamas užrakinto namo viduje padarę veikas, turinčias administracinio nusižengimo ir nusikaltimo požymius, atsisakė įleisti policijos pareigūnus į namą, taip vengdamas sulaikymo, ką įrodo jo tolimesni veiksmai namo viduje, dėl ko policijos pareigūnai teisėtai pateko į namo vidų per langą ir teisėtai sulaikė kaltinamąjį. Savigyna nuo teisėtų policijos pareigūnų veiksmų nėra galima, todėl kaltinamojo savigynos versija yra paneigta. Nukentėjusysis E. A. parodė, kad pasipriešinimas jam buvo smurtinis kaltinamojo aktyviais veiksmais: pradėjo purkšt dujas į jų pusę, mėtė į juos visokius daiktus, spyrė į koją, trenkė kriukiu į veidą, jautęs fizinį skausmą, įspyrė į koją, į dešinę koją, į priekinę dalį, jautęs skausmą, pasipriešinimo metu įspyrė į kelį. Nukentėjusysis N. S. patvirtino, kad kaltinamasis į juos mėtė įvairius daiktus, nupūtė dujom, nuo durų staktos viršaus užsimoti pagalį grūdo, E. pataikė, jis priešinosi, spyrė ir jam, pataikė į lytinius organus, į koją dar, į dešinę gal, neatsimenantis, į šlaunį, jautęs fizinį skausmą dėl to, kad spyrė į kojas ir į tarpvietę, ant kojų buvo guzai, buvo mėlynių, nubrozdinimų keletą. Kad naudojo fizinį smurtą priešindamasis prieš policijos pareigūnus neneigė ir kaltinamasis, tik teigdamas, kad jis gynėsi. Kad kaltinamasis įvykio vietoje turėjo kriukį, taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (2 t., b.l.5-10), kad dujas – savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriuo nukentėjusysis pateikė dujų balionėlį, įvykio metu paimtą iš kaltinamojo (2 t., b.l.30). Kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. A. sveikata neginčijamai nustatyta specialisto išvada (2 t., b.l.42).

Atsižvelgdamas į paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų pakankama visuma įrodyta, kad kaltinamasis J. Š. kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku pasipriešino nukentėjusiesiems policijos pareigūnams N. S. ir E. A., atlikusiems tarnybines pareigas, panaudodamas fizinį smurtą: iš dujų balionėlio purškė dujas pareigūnų kryptimi, į E. A. mesdamas lazdą pataikė jam į veido sritį, po to jam koja spyrė vieną kartą į kairės kojos priekinės blauzdos sritį, N. S. spirdamas ne mažiau kaip du kartus pataikė į koją ir lytinius organus, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam N. S. fizinį skausmą, E. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 286 str., jo kvalifikacija yra teisinga, bei jį padarė kaltinamasis J. Š., dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.

II. Epizodas: grasinimas nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str.1 d.)

Pagal BK 145 str.1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Kaltinamasis J. Š. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo susitikęs su dukra nukentėjusiąja G. Š., kišenėje turėjęs plaktuką, gal buvo išsiėmęs, grasinęs padėt į vietą su savo chebra dukrą, tai buvo juodas humoras, kurio ji nesuprato, sakęs, kad ,,atvažiuos mano chebra, tave užmušiu, apipilsiu sieros rūgštimi“, nes tai ji sakė, jis pakartojęs, jo chebra tai ožiai, dukra nesuprato, tai matė kaimynė, galėjo girdėti, grasinęs, išsitraukęs plaktuką rankoj laikęs, mosikavęs, t.y. jis pripažįsta atlikęs šiuos veiksmus, tačiau neigia savo veiksmuose tyčią, t.y. siekęs įbauginti nukentėjusiąją, o tai vertina kaip juodą humorą, nukentėjusiosios provokaciją. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ant jos pyko, kad jos brolio nužudymo byloje jis nebuvo įtrauktas nukentėjusiuoju, todėl šio įvykio dieną jai vėl priekaištavo sakydamas: ,,atvažiuos mano chebra ir padės tave į vietą, ,,padėsiu tave ir tavo advokatą į vietą, kad apipils sieros rūgštimi, kad užmuš“. Liudytoja D. K. patvirtino, kad girdėjusi, kaip kaltinamasis nukentėjusiajai sakė, kad atvažiuos chebra, kad padės. Šiais parodymai neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis išsakė nukentėjusiajai grasinančius žodžius, kurių turinys nurodo, kad jai grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą apipilant sieros rūgštimi. Nors kaltinamasis neigia, kad tokiai žodžiais jis norėjo nukentėjusiąją įbauginti, tačiau nėra abejonės, kad jis suprato šių žodžių esmę, norėjo taip sakyti, nėra jokių duomenų, kad jis šiuos žodžius po jų išsakymo būtų paneigęs, pasakęs, kad pajuokavo, ir nukentėjusioji būtų taip supratusi. Nukentėjusioji nurodė, kad tokie kaltinamojo žodžiai jai sukėlė baimę, nes dar turėjo jis rankoje plaktuką, kuriuo mosikavo, todėl maniusi, kad jis juo gali vožti, pajautusi baimę, dar labiau sunerimusi, nuolat kartojo, bijojusi, kad netrenktų, tikėjusi, kad gali nužudyti, nes buvo nemažai apsvaigęs, laiko ant jos pyktį, jos atžvilgiu būna agresyvus, kalba visokias nesąmones, tikėjusi, kad galėjo realizuot savo veiksmus ir tuo momentu, ir ateityje. Liudytoja D. K. patvirtino, kad G. jautėsi baisiai, drebėjo, verkė atsisėdusi ant hamako. Kad įvykio metu buvo neblaivus kaltinamasis, patvirtina taip pat alkotesterio duomenys (1 t.,b.l.32). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad išsakydamas žodžius, kaltinamasis turėjo rankoje plaktuką, ir tai suvokė, buvo neblaivus, jo ir nukentėjusiosios santykiai yra priešiški ir konfliktiški, jis neblaivus būna agresyvus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai po tokių jo žodžių buvo pakankamas pagrindas, kad grasinimas gali būti realizuotas, jei ne iš karto, tai ateityje. Nusikaltimo sudėtis yra formali, ji baigta nuo grasinančių veiksmų atlikimo, todėl kiek laiko nukentėjusioji turėjo bijoti ar bijojo vėliau, nusikaltimo kvalifikacijai jokios reikšmės neturi.

Atsižvelgdamas į paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų pakankama visuma įrodyta, kad kaltinamasis J. Š. kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku turėdamas rankoje į plaktuką panašų daiktą, bei juo mojuodamas, išsakydamas žodžius - "aš tave ir tą tavo advokatą padėsiu į vietą, atvažiuos mano chebra, tave užmušiu, apipilsiu sieros rūgštimi“ grasino nužudyti nukentėjusiąją G. Š., dėl ko jai kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, , t.y. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 1451 str.1 d., jo kvalifikacija yra teisinga, bei jį padarė kaltinamasis J. Š., dėl ko jis pripažintinas kaltu, ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo motyvai.

Nusikaltimo, numatyto BK 286 str. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Nusikaltimo, numatyto BK 145 str.1 d., padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str.1 d.) Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str.2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.1 d.).

Kaltinamasis J. Š. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus tiesiogine tyčia. Nusikaltimo, numatyto BK 286 str., tikslas buvo siekimas išvengti sulaikymo, ji sunkesnių pasekmių nesukėlė, tačiau buvo smurtas panaudotas prieš du policijos pareigūnus, iš kurių vienam buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Nusikaltimo, numatyto BK 145 str.1 d. tikslas buvo įbauginti nukentėjusiąją, motyvas – neapykantos, keršto nukentėjusiajai išraiškos būdas. Šis nusikaltimas taip pat padarytas kaltinamajam esant neblaiviam. Nors kaltinamasis nėra teistas, tačiau 2015-07-14 nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo tai pačiai nukentėjusiajai G. Š.. Kaltinamasis niekur nedirba (2 t., b.l. 77), darbo biržoje nėra registruotas (2 t., b.l.78), turi galiojančių administracinių nuobaudų už melagingą policijos tarnybų iškvietimą, policijos pareigūnų įžeidimą, padarytą būnant neblaiviam (2 t., b.l.81-88 l.). Turi psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholinius gėrimus, priklausomybės sindromą ( 2 t., b.l. 96-102). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo nedarbą, pajamų neturėjimą, priklausomybę nuo alkoholio, administracinių nuobaudų buvimą, baudų nemokėjimą, darytina išvada, kad BK 286 str. sankcijoje nurodytos švelnesnės bausmės –viešieji darbai ir bauda nepasieks bausmės tikslų, todėl jam skirtina šioje sankcijoje kaip kita alternatyvi numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Šios bausmės dydis atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę, ankstesnio teistumo nebuvimą, nustatytinas 1 m. 6 mėn.. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad BK 145 str.1 d. numatyta švelnesnė negu laisvės atėmimo bausmė –areštas, kuris iš esmės atitinka laisvės atėmimo bausmę, tik yra trumpalaikis laisvės atėmimas, darytina išvada, kad bausmės tikslų galima pasiekti skyrus ir arešto bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 145 str.1 d. padarymą. Jos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę, ankstesnio teistumo nebuvimą - 45 paroms. Paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 p., 65 str.1 d.1 p. a) papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 1 m.6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį -31 parą arešto bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę -1 m. 7 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

V. Bausmės vykdymo atidėjimo motyvai.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 m. už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 m. už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 m. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t.y. nuteistasis sau pasunkina padėtį.

Kaltinamasis nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, kuriuos pripažino iš dalies. Nors turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jos yra vienarūšės – dėl melagingų policijos iškvietimų ir policijos pareigūnų įžeidimų. Visas šias nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus, ko pasekmėje jam atsiranda psichologinės problemos, todėl darytina išvada, kad jis jei nevartotų alkoholinių gėrimų, jų nedarytų. Jis yra pirmą kartą nuteistas už nusikaltimus. BK 286 str. sankcija nenumato laisvės apribojimo, arešto bausmių, kurias skyrus būtų galima pasiekti bausmės tikslų, todėl jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad nors teismas ir parinko už vieną nusikalstamą veiką terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai padarė sankcijoje nerasdamas tinkamesnės švelnesnės bausmės, dėl ko šioje byloje galima kaltinamojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, ir tuo bus užtikrintas teisingumo principas. Teismas atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad netikslingas realios 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmės taikymas, kadangi kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo švelnesnėmis priemonėmis – terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, skiriant teismo draudimus ir įpareigojimus, šalinančius jo pakartotino nusikalstamumo riziką. Tuo bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiks laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti; užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą, pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų priežastis nustatytinas 2 m. bausmės vykdymo atidėjimo terminas bei nustatytinos teismo pareigos – gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka (BK 75 str.2 d.3 p.), pradėti dirbti, tęsti darbą, arba registruotis ir tęsti registraciją darbo biržoje (BK 75 str.2 d. 5 p.), neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu (BK 75 str.2 d.7 p.), neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str.2 d.8 p.), jas vykdant viso bausmės atidėjimo metu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Kaltinamasis padarė smurtinio poveikio nusikalstamas veikas, būdamas neblaivus, bei gyvena netoli nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į tai jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tai atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str.1 d.9 p., 72² str.), bei nesiartinti prie nukentėjusiosios G. Š. arčiau kaip 50 metrų atstumu (BK 67 str.1 d. 9 p., 72¹ str.) 2 metų laikotarpyje nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti teismo sprendimai.

Daiktiniai įrodymai – dujų balionėlis ir kriukis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kompaktinis diskas paliktinas prie bylos medžiagos.

Kardomoji priemonė – suėmimas pakeistina į įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios G. Š. arčiau kaip 50 metrų atstumu nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos, kaltinamąjį iš suėmimo paleidžiant teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

nusprendžia:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarymą 1 ( vienerių ) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę,

subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės 45 parų arešto bausmės, bei paskirti subendrintą galutinę 1(vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

į bausmę įskaityti kaltinamojo suėmime prabūtą laiką nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. spalio 12 d.

atidėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybę nuo alkoholio, jei nuteistasis sutinka; dirbti, tęsti darbą arba registruotis, tęsti registraciją darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22:00 iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant tai atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72¹ straipsnyje viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios G. Š. arčiau kaip 50 metrų atstumu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos pakeisti į kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios G. Š., gimusios 1996 m., bei nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių, nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę panaikinti, nuteistąjį paleisti nedelsiant iš teismo salės.

Daiktinius įrodymus – kriukį ir dujų balionėlį kaip nusikaltimo padarymo priemones nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kompaktinį diską palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtojo nuo nuorašo jam įteikimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis