Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis UAB „F.M.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y.:

2015-01-22 apie 21.30 val. Klaipėdos mieste, prie T., būdamas sustabdytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, policijos tarnybiniame automobilyje „VW Jetta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai davė 10 eurų (mažiau nei 1 MGL dydžio) vertės kyšį valstybės tarnautojams-Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. V. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo vyriausiajai patrulei I. J., vykdantiems kelių eismo priežiūros įgaliojimus, siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus - kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis išvengtų administracinės atsakomybės už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad vakar, t.y. 2015-01-22 apie 22 val. Klaipėdoje, Taikos prospekte jis buvo sustabdytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policijos pareigūnai pasikvietę jį į tarnybinį automobilį rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo, informavo, kad bauda už važiavimą neužsisegus saugos diržų yra nuo 100 iki 200 litų. Pamanęs, kad policijos pareigūnai nerašys administracinės teisės pažeidimo protokolo ir taip greičiau viskas baigsis, pasiūlė pareigūnams 10 eurų. Nepaisant to, kad buvo perspėtas, jog už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė, vis tiek prašė pinigus paimti, padėdamas 10 eurų banknotą tarp priekinių automobilio sėdynių. Kaltinamasis supranta, kad pasielgė blogai, tokį savo poelgį vertina kritiškai ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka,

Iš 2015-0122 tarnybinio pranešimo „Dėl nustatytų nusikalstamos veikos požymių ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka“ matyti, kad apžiūrint įvykio vietą- tarnybinį automobilį „VW Jetta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas 10 eurų banknotas, kupiūra serijos Nr. EB 4273733295, kuris perduotas saugoti Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriui (b.l. 1-3,10-12 ).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. B. 2015-01-22 tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties A. B. nuoširdus prisipažinimas teisme ir paaiškinimas, kad siekdamas išvengti, jog jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad vairavo neprisisegęs saugos diržus ir, kad jam nebūtų paskirta bauda, būdamas perspėtas policijos pareigūnų, padėjo 10 eurų kupiūrą tarp priekinių policijos automobilio sėdynių. Tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis suvokė jog daro nusikalstamą veiką ir veikė tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti gresiančios administracinės nuobaudos. A. B. kaltę taip pat patvirtina ir 2015-01-22 tarnybinis pranešimas, pateikta vaizdo ir garso įrašo medžiaga bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, kuri vadovaujantis BK 11 straipsniu, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, nes buvo pasiūlytas mažesnis negu 1 MGL kyšis, be to, padaryta iš savanaudiškų tikslų, siekiant ne bet kokios, o būtent neteisėtos ir ne bet kokių asmenų, o valstybės tarnautojų veikos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, dirba, turi sūnų ir jį išlaiko, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kas rodo, jog savo elgesį jis vertina kritiškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad jis yra neteistas, į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybių nenustatyta, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, bus pasiekti A. B. paskyrus švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir A. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-01-23 pažymą Nr.4.26.-TPI-98, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 23,16 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje; saugojimui į Klaipėdos miesto 2 PK Finansų skyrių paimtas 10 eurų banknotas nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir paskirti 15 MGL t.y. 570 eurų (penkių šimtų septyniasdešimties) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. paskirti – 10 MGL t.y. 380 eurų (trijų šimtų aštuoniasdešimties) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei turi būti pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Nepriteisti iš A. B. valstybės naudai 23,16 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; saugojimui į Klaipėdos miesto 2 PK Finansų skyrių paimtą 10 eurų banknotą nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.