- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- II-156-586/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00027-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- V. K.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius
dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Ugniui Rauckiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-232-2024 (ROIK24228958757), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. sausio 24 dieną Aplinkos pasaugos departamento prie aplinkos ministerijos teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas Ugnius Rauckis priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-232-2024 (ROIK24228958757), kuriuo V. K. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 6 dalyje paskyrė 130,00 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – daikto, žeberklo konfiskavimą, už tai, kad jis 2024 m. sausio 3 d., 20:00 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., laikė žeberklą žuvims badyti. Už šį pažeidimą V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. AM-AAD-ANR_P-24-2024, kuris laiku neįvykdytas. Iki nutarimo priėmimo buvo gautas V. K. advokato Dainiaus Žiedo paaiškinimas, kuriuo prašoma administracinę teiseną nutraukti ir protokolą panaikinti. Paaiškinime teigiama, kad ūkinių patalpų apžiūra atlikta neteisėtai, neturint teismo nutarties dėl kratos atlikimo. V. K. paveldėjęs sodybą, šio įrankio nevaldė. Tokie teiginiai vertintini kritiška: atlikta ūkinių pastatų apžiūra buvo teisėta ir pagrįsta. Šiuo atveju buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kuriose reglamentuojama apžiūros atlikimo tvarka, ir 17 straipsnio nuostatomis. Nesutikus patalpų savininkui įsileisti į apžiūrėtinas ūkines patalpas, buvo kviečiami policijos pareigūnai, kurie atvykę užtikrino atliekamos ūkinių patalpų apžiūros teisėtumą. Pažymėtina, kad apžiūros metu V. K. parodė ir pats geranoriškai atidavė žeberklą aplinkos apsaugos pareigūnams, tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d., įsakymo Nr. D1-435, 9.2 punktą.
Teisme 2024 m. vasario 27 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Nutarimu nepaneigta, jog sistemiškai aiškinant teisės aktus, administracinis nusižengimas padaromas laikant žvejybos įrankį kuriuo žvejoti (naudoti) draudžiama. Taisyklių 9.1 punkte neuždrausta žvejoti žeberklu. Taisyklių 9.2 punktas draudžia laikyti ar gabenti žeberklus. Bet ANK 291 straipsnio 6 dalyje atsakomybė už draudžiamų laikyti įrankių turėjimą nenumatyta, baudžiama už įrankių, kuriais draudžiama žvejyba, laikymą, inkriminuojant žeberklo laikymą. Išimtas metalinis įrankis yra be koto, todėl tai nėra žeberklas, o tik jo metalinė dalis, įrankio dalies, kuri nėra ir negali būti naudojama kaip neteisėtas žvejybos įrankis, laikymas neuždraustas, kaip ir nenumatyta atsakomybė. Be to, V. K. inkriminuoto gelžgalio asmeniškai nelaikė, juo nedisponavo, o paveldėjo sodybą, kurioje lankosi epizodiškai. Šis metalinis įrankis yra labai senas, užsilikęs nuo prosenelio laikų kaip relikvija. Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos skyriaus 2024 m. sausio 3 d. apžiūros akte nurodyta, kad pagal reido metu gautą informaciją atvykta į (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. apžiūrėti ūkinių pastatų. Savininkui atsisakius įsileisti pareigūnus, neturinčius teismo nutarties dėl kratos atlikimo, iškviesta policija ir policijos pagalba asmuo priverstas įleisti j patalpas, kur rastas draudžiamas ne mėgėjų žvejybos įrankis - žeberklas. Šiuo atveju be leidimo patekta ne tik į teritoriją, bet ir privačius ūkinės paskirties pastatus (patalpas). Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistas M. S. 2024 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodo, jog 2021 m. sausio 3 d. Klaipėdos r. vyko reidas, kurio tikslas - mėgėjiškosios žūklės ir kitų aplinkosauginių reikalavimų vykdymo kontrolė. Reido metu gauta informacija, kad asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos r., laiko ne mėgėjų žvejybos trankius. Nurodoma prisistačius, bet nepažymėta, kad būtų parodytas tarnybinis pažymėjimas, su jame nurodytais įgaliojimais. Apibendrinant, įrodymas administracinio nusižengimo byloje gautas neteisėtai, nes prieš asmens valią be teismo leidimo patekta į privačias asmens patalpas, atlikta paieška ir išimtas metalinis surūdijęs įrankis. Procesinei prievartai kaip poėmis (krata) - reikalingas teismo leidimas, nes pareigūnas žodiniu nurodymu išgalvotais pagrindais negali apriboti Konstitucijos garantuojamo asmens privatumo. Teismo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundu nesutinka ir laiko priimtą nutarimą teisėtu ir pagrįstu, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nesutikimas su skundu grindžiamas šiais argumentais ir motyvais: skunde teigiama, kad aplinkosaugos pareigūnai pateko į pareiškėjo privačias patalpas be leidimo, nors čia pat cituojamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau- Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame įtvirtinta teisė aplinkos apsaugos pareigūnams patekti ir į privačias teritorijas bei jose esančius objektus. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė aplinkosaugos pareigūnams vykdyti apžiūrą, pasitelkus liudininkus. Šiuo atveju apžiūra buvo pradėta tik sulaukus policijos pareigūnų, kaip to reikalavo patalpų savininkas - pareiškėjas. Skunde pateiktas teiginys, jog tyrimo proceso metu patekti į privačias patalpas ir atlikti daiktų poėmį galima tik su teismo sankcionuotu leidimu. Pareiškėjo nuomone, apžiūros metu atliktas neteisėtas žeberklo poėmis, nesilaikant ANK 595 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, apibrėžtų ANK 600 straipsnio 2 dalyje. Departamento nuomone, šiuo atveju sąmoningai nutylima, kad ANK 599 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta, jog nusižengimo įrankis gali būti paimamas surašant daiktų paėmimo protokolą ir nutarimu konfiskuojamas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Darytina išvada, kad apžiūra atlikta ir žeberklo išėmimas atlikti teisėtai, laikantis juos reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Įstatymo ir ANK nuostatų. Skunde, be kita ko, bandoma įteigti, kad rastas žeberklas nėra neteisėtas žvejybos įrankis, todėl jo, kaip įrankio dalies, laikymas nėra uždraustas ir neužtraukia atsakomybės. Toks teiginys yra nepagrįstas: norint jį nelegaliai naudoti žvejyboje, nereikia jokių papildomų dalių. Tai galima atlikti ir be koto, tiesiog laikant jį rankoje. Nors skunde teigiama, kad šis įrankis yra užsilikęs nuo „prosenelio laikų kaip relikvija“, pareiškėjas jo nevaldė, t. y. nelaikė, o departamento pareigūnai nenustatė jo valdymo fakto, departamento nuomone, šie teiginiai neturi teisinio pagrindo, nes tai subjektyvūs, ne teisiniais argumentais pagrįsti pasisakymai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tą patvirtina filmuotoje medžiagoje epizodas, kur pareiškėjas, kartu su pareigūnais dalyvaudamas atliekamoje ūkinių patalpų apžiūroje, pats paima ir perduoda pareigūnams žeberklą, pavadindamas jį būtent „žeberklu“, o ne kokia nors jo dalimi. Patalpų savininkas bet kokiu atveju yra atsakingas už draudžiamų daiktų, šiuo atveju žeberklo laikymą savo privačios teritorijos objektuose. Administracinių nusižengimų byla išnagrinėta bei nutarimas priimti tam įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminių aktų, nustatančių atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą nustatytose ribose, jam suteiktų įgaliojimų ribose. Teismo prašo palikti 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-232-2024 nepakeistą ir pareiškėjo V. K. skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad Institucija pasilieka prie savo nuomonės, jog šiuo atveju pareiškėjas yra kaltas dėl neleistinų laikyti mėgėjiškos žvejybos įrankių laikymo dėl šių faktų: iš filmuotos medžiagos nustatyta, kad vykdant teisėtą apžiūrą pareiškėjas pats parodo ant sienos kabantį žeberklą, įvardija ne kaip kokią tai įrankio dalį, o patį žeberklą. Tai nurodo, kad pareiškėjas žinojo apie esantį įrankį. Teiginiai apie tai, kad pareiškėjas retai lankosi sodyboje ir negalėjo visko inventorizuoti yra atmestini, kadangi skunde yra pažymėta, jog pareiškėjas yra nekartą apžiūrėjęs patalpas. Skunde dėstomas teiginys, kad tai yra ne žeberklas, o tik jo dalis yra nepagrįstas, nes tai yra žeberklas, neturint koto galima ir su juo badyti žuvis. Bet kokiu atveju tai yra draudžiamas laikyti įrankis.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauko asmens V. K. atstovas advokatas Dainius Žiedas paaiškino, kad palaiko skundą ir jame išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad yra įžiūrimas teisės neaiškumas. Pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį numatyta atsakomybė už įrankių laikymą, kuriais yra draudžiama žvejoti, tačiau pagal mėgėjiškos žvejybos taisykles nėra draudžiama žvejoti žeberklais. V. K. yra paveldėjęs sodybą, tačiau detaliai nėra peržiūrėjęs sodyboje esamų daiktų, kad galėtų įvardinti, kurie daiktai yra legalūs, o kurie ne. Dėl surūdijusio įrankio, jei kyla diskusija gal reiktų skirti ekspertizę, kokia yra oksidacija, kada yra paskutinį kartą naudotas ir prieš kiek metų yra pagamintas, ar aplamai toks gali būti naudojamas žuvims badyti. Jeigu galima badyti be koto, tai galima badyti su yla, bet tai nebus laikoma įrankiu. Galima įžiūrėti analogiją su prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kur buvo rasti šaunamieji ginklai, tačiau nustatyta, kad jie netinkami naudoti, trūksta detalių yra seni ir sulūžę. Aplinkos apsaugos departamentas motyvuoja, kad turi teisę patekti pas privatų asmenį į patalpas, apžiūrėti ir išimti daiktus. Tai grindžia Aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 punktu. Tačiau šis įstatymas nenumato leidimo patekti pas fizinius asmenis ir tikrinti ūkinius pastatus. Šią nuostatą patvirtina ir ANK, pagal kurį atliekamas poėmis, poėmio veiksmo teisėtumą patvirtina apylinkės teismas. Faktinio pagrindo byloje nebuvo aplinkosaugai atvykti ir tikrinti asmens privačią teritoriją, šiuo atveju atsiveria piktnaudžiavimas. Pareigūnai elgėsi neteisėtai ieškant ir išimant žeberklą ir tai negali būti naudojama kaip įrodymas byloje. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 1210 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. priklausomų ūkinių patalpų apžiūros metu Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas M. S. rado žeberklo duriamąją dalį, kuri dėl konstrukcijos ne vientisumo naudojimui netinkama. Iš dalies galima būtų sutikti su departamento pozicija, kad žeberklą galima naudoti ir be koto, tačiau ar tai atliks žeberklo vaidmenį, neaišku (pvz. su kastuvu be koto taip pat galima iškasti duobę, bet tai priklauso nuo grunto ir bus neefektyvu). Iš vaizdo medžiagos matyti, kad žeberklo duriamąją dalį nurodė pats V. K., bet ji kabėjo ant ūkinio pastato sienos kaip interjero detalė, ją nukabino M. S., ir prie jos patekimo priėjimas buvo labai apsunkintas.
V. K. nuo pat žeberklo duriamosios dalies radimo jo ūkiniame pastate tvirtino, kad rasti daiktai, galimai yra jo 2020 m. mirusio patėvio, iš kur jie yra, nežino, kad po artimųjų mirties (2019 m. - mamos, 2020 m. - patėvio) nuo 2020 m. tapęs pastatų savininku, jis iš pradžių buvo užsiėmęs šio nekilnojamojo turto įregistravimo VĮ Registrų centre reikalais (šis turtas tėvams esant gyviems nebuvo įregistruotas), pats gyvena Vilniuje, į sodybą atvyksta retai, šiuo metu yra tik pradėjęs remontuoti gyvenamąjį namą ir nors kitose pagalbiniuose - ūkiniuose pastatuose yra buvęs, tačiau nėra jų išsamiai apžiūrėjęs ir tvarkęs, todėl kas juose buvo laikoma, pasakyti tiksliai negali. Tėvai apie draudžiamus daiktus, jo neinformavo. Šios V. K. versijos, kad jis nežinojo apie ūkiniame pastate laikomus draudžiamus daiktus, nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti. Pagal VĮ Registrų centro ir V. K. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis V. K. gyvena Vilniaus m. savivaldybėje, 2020 m. sausio 17 d., išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuo 2020 m. sausio 30 d. yra pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., savininkas (iki tol šis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė A. K., gim. 1949 m.) Iš įvykio vietoje darytų nuotraukų, vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje, t. y. ūkinio pastato patalpose, kaip ir nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, laikoma daugybę įvairių daiktų, rakandų, kurie netvarkingai sukrauti ant darbastalių, žemės, sukabinti ant ūkinio pastato sienų. Žeberklo duriamoji dalis stipriai aprūdijusi, be koto, akivaizdžiai senai liesta.
Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis „in dubio pro reo“ (lot. in dubio pro reo, „abejojant -švelnesnis“; „visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai“) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. K. sutikimas aplinkos apsaugos specialistams įeiti į ūkines patalpas bei jas aprodyti, paties dalyvavimas patalpų apžiūros metu, ieškant neleistinų daiktų, leidžia pagrįstai manyti, kad jis iš tiesų nežinojo apie draudžiamus daiktus. Kadangi žeberklo duriamoji dalis buvo rasta kabanti ant ūkinio pastato sienos, todėl teismas dėl apžiūros atitikimo Įstatymo reikalavimus plačiau nepasisako, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad kai buvo rasti kiti daiktai, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis vėliau nutrauktas, apžiūra dėl neleistinų žvejybos įrankių buvo peraugusi į kratą, kadangi ūkinėse patalpose buvo kilnojami daiktai, žvejybos įrankių buvo ieškoma knygų lentynose ir pan.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog V. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2024 m. sausio 26 d., Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-232-2024 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. K. atžvilgiu nutrauktina.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato Dainiaus Žiedo teisinę pagalbą surašant skundą dėl Institucijos nutarimo bei atstovavimą teisme nagrinėjant bylą. Iš pateiktų dokumentų ir atstovo paaiškinimų nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai sudarė 1210 Eur.
ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalis nurodo, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įvertinus bylos pobūdį, pareiškėjo atstovo darbo ir laiko sąnaudas surašant skundą dėl Institucijos nutarimo bei atstovaujant pareiškėjo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 12.1, 12.7 punktus, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad pareiškėjo patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos pareiškėjui iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą tenkinti.
Panaikinti 2024 m. sausio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR N-232-2024 (ROIK24228958757) ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Priteisti V. K. iš valstybės 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.