- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-227-332/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- M. J.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. J. skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutarties, kuria patenkintas prokurorės prašymas ir baudžiamoji byla, kurioje M. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., I. K. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., perduota Joniškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. J. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymu, I. K. yra kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., padarymu.
Nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą 2012-01-30 teisiamajame posėdyje prokurorė pareiškė prašymą – bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012-01-30 nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė prokurorui, nustatant 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. J. skundu prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutartį.
Skunde nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta įstatymu, nemotyvuota, priimta šališko teismo, todėl naikintina kaip neteisėta. Teigia, kad priimant sprendimą perduoti bylą prokurorui turi būti identifikuoti ikiteisminio tyrimo trūkumai ar pažeidimai, bei argumentuota, kodėl šių bėdų negalima išspręsti teisme, tačiau skundžiamojoje nutartyje trūkumai ar pažeidimai neįvardinti. Be to, M. J. nuomone, apylinkės teismas neturėjo teisės nurodyti, kokius tyrimo veiksmus ir kaip privalo atlikti prokuroras. Teismas privalėjo nutartyje aiškiai nusakyti pažeidimus, atskleisti tyrimo neišsamumą, paliekant prokurorui teisę savarankiškai spręsti, kaip jis įvardintus trūkumus pašalins.
Remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 287 ir 288 straipsnių nuostatomis, M. J. skunde nurodo, kad pirmiausia turi būti įvertintos galimybės teismui atlikti reikalingus proceso veiksmus teisme, tačiau iš bylos matyti, jog teismui nekilo poreikis atlikinėti kokius nors veiksmus. Mano, kad prokuroras pirmiausia taip pat turėjo įvertinti galimybę atlikti norimus veiksmus, negrąžinant bylos į ikiteisminio tyrimo stadiją, nes tik negalint atlikti konkrečių tyrimo veiksmų per teismo padaryta pertrauką, nesant galimybės nustatytų pažeidimų pašalinti teisme ar ikiteisminio tyrimo trūkumų kompensuoti prokurorui pateikiant papildomus įrodymus, byla gali būti grąžinta į ikiteisminio tyrimo stadiją. M. J. nuomone, iš skundžiamoje nutartyje išvardintų teisėjos nurodymų prokurorui, ką ir kaip atlikti, galima daryti išvadą, kad nurodytus veiksmus įmanoma atlikti negrąžinus bylos papildyti ikiteisminį tyrimą. M. J. skunde teigia, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 286 straipsnio 1 dalimi, turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, poėmis šioje baudžiamojoje byloje gali būti atliktas pagal prokuroro prašymą leisti pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 288 str.), skundžiamojoje nutartyje įvardinti darbo sutartis, dokumentai iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų akto registro, (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir kt. be jokių kliūčių gali būti išreikalauti tiek teismo, tiek prokuroro, didžioji dalis skundžiamojoje nutartyje nurodomų apklausti asmenų jau apklausti šioje baudžiamojoje byloje, be to, jei teismui, prokurorui ar nukentėjusiojo atstovei iškilo poreikis užduoti papildomus klausimus, liudytojai privalo būti iškviesti į teismą ir papildomai apklausti (Lietuvos Respublikos BPK 279 str. 5 d.).
Skunde M. J. nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje teisėja akivaizdžiai demonstruoja šališkumą (palankumą) kaltinimo pusei, iš anksto pasisako dėl įrodymų vertinimo, detaliai nurodo, kokie veiksmai ir kaip turi būti atlikti, kad būtų gauti kaltinantys duomenys, o ne objektyviai išaiškintos galimai neištirtos aplinkybės. Teigia, kad aplinkybės, jog teisėja skundžiamojoje nutartyje suformuluodama, jog dokumentas turi būti gautas „oficialiu ir teisėtu įgaliotos institucijos reikalavimu“, iš anksto pasako, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pagrindu gautas ir į bylą pateiktas įrodymas ((duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopija) yra neteisėtas, kad teisėja pasisako, jog pripažįsta V. B. ir S. B. galimai padarytus transporto priemonės pagerinimus ir nurodo juos vertinti ekspertui pateikiant išvadą, kad neišnagrinėjus bylos įrodymų tyrimo stadijoje teisėjai vienaprasmiškai aišku, jog valstybei padaryta konkreti žala, faktas, jog nutartyje privalomai nurodyta, kas turi būti apklaustas, apie kokias aplinkybes, į kokius klausimus atsakyti, kelia pagrįstų abejonių teisėjos nešališkumu.
Teismo posėdyje kaltinamasis M. J. ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. J. skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 3 d., 254 str. 3 d. prokuroro prašymu byla gali būti perduota jam ikiteisminiam tyrimui papildyti. Įstatymas nenumato, kokioms aplinkybėms esant prokuroras, būdamas atsakingas už tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą, nagrinėjimo teisme metu gali prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro, kaip ir bet kurio kito prašymą pateikusio bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, prašymas turi būti konkretus ir motyvuotas. Darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą teisme gavus prokuroro prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas turi spręsti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas grąžino baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminiam tyrimui papildyti pagal teisme pareikštą prokuroro prašymą (3 t., 119-123 b. l.). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras savo prašymą – bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu liko neišsiaiškintos kai kurios aplinkybės, kurių neišsiaiškinus sudėtinga palaikyti kaltinimą. Prokuroras nurodė, kad būtina atlikit rašysenos ekspertizę, nes kaltinamajam M. J. atsisakius duoti rašysenos pavyzdžių, tyrimas nebuvo atliktas ir nebuvo išsiaiškinta, ar įrašai (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodyme pervesti grynuosius pinigus padaryti M. J., taip pat būtina liudytoju apklausti automobilio pardavėją V. B. apie automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, išsiaiškinti, ar turto arešto aktas ir turto arešto akto patikslinimas buvo išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ar buvo reglamentuotos M. J. darbinės funkcijos antstolės kontoroje, kokias funkcijas jis atliko, ar antstolės kontoroje buvo nustatyta dokumentų išsiuntimo tvarka, ar buvo Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiųstas nepatvirtintas automobilio pardavimo aktas, nustatyti automobilio vertę jo pardavimo metu, ar automobilio vertė buvo suderinta su antstoliu, būtina papildomai apklausti liudytojus ir atlikti kitus papildomus proceso veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino minėtą prokuroro prašymą ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog prokurorės nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai trukdo išnagrinėti bylą teisme ir priimti pagrįstą, teisingą ir teisėtą nuosprendį. Tik ištyrus įrodymus teisiamajame posėdyje paaiškėjo, kad yra pagrindas atlikti daugybę veiksmų, kurie pagal savo esmę yra ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šių veiksmų didelis kiekis, apimtis, daugumos įrodymų buvimo vieta ((duomenys neskelbtini)) leidžia manyti, jog papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai greičiau, operatyviau bus atlikti grąžinus bylą papildyti ikiteisminiam tyrimui, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes atlikus prokurorės nurodytus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus gali būti surinkti kiti papildomi įrodymai, siekiant išsamaus ir nešališko bylos išnagrinėjimo teisme.
Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pačiam atliekant prokurorės nurodytus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prokuroro pareiga tinkamai parengti bylos medžiagą nepagrįstai būtų perkelta teismui.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 164 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su M. J. skundo argumentu, kad apylinkės teismas neturėjo teisės nurodyti prokurorui, kokius tyrimo veiksmus ir kaip jis privalo atlikti, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti apylinkės teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Prokuroro teisė ikiteisminio tyrimo metu kontroliuoti ikiteisminio tyrimo eigą, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, fiksuoti tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus, juos vertinti, priimti sprendimus, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, baudžiamojo proceso įstatyme.
M. J. nuomone, skundžiamojoje nutartyje nėra įvardinti ikiteisminio tyrimo trūkumai ar pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties suprantama, jog apylinkės teismas, gavęs prokurorės prašymą grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, sutiko su visais prokurorės nurodytais ikiteisminio tyrimo trūkumais, kurie yra pateikti skundžiamojoje nutartyje aprašant prokurorės prašymą, ir motyvuodamas, kodėl tenkina šį prokurorės prašymą, jų nebekartojo. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje nėra įvardinti ikiteisminio tyrimo trūkumai ar pažeidimai, dėl kurių byla grąžinta prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
M. J. skundo argumentai dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo yra nepagrįsti. Susipažinus su skundo nagrinėjimo medžiaga nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teisėjos nešališkumu ar duotų pagrindą manyti teisėją esant suinteresuotą bylos baigtimi.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo M. J. skundą ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.