Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo pagal ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovėms L. P. ir R. P., tretysis asmuo byloje V. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.

8. Rašytiniai civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pastatas – Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra 256,42 kv. m. bendro ploto. Gyvenamojo namo bendraturčiai - V. K., kuriai nuosavybės teise priklauso 30/100 pastato dalių, įgytų (duomenys neskelbtini) sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, R. Š., kuriam nuosavybės teise priklauso 64/100 pastato dalys, įgytos (duomenys neskelbtini) sudarytos Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (duomenys neskelbtini) sudaryta Statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), J. Š., kuriai nuosavybės teise priklauso 6/100 pastato dalys, įgytos (duomenys neskelbtini) sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

9. Ieškovės J. Š. ir R. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

10. R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė.

11. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) patvirto testamento pagrindu, R. Š. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko lygiomis dalimis savo dukroms L. P. ir R. V.

12. Atsakovės L. P. ir R. P. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini)) yra R. Š. dukterys ir testamentinės įpėdinės.

13. Iš teismo iniciatyva išreikalautos VĮ Registrų cento Panevėžio filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nustatant, kad buvusiems sutuoktiniams O. Š. nuosavybėn atitenka 19/100 dalių gyvenamojo namo, o R. Š. nuosavybėn atitenka 31/100 dalis gyvenamojo namo. Tarp buvusių sutuoktinių nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamojo namo dalimi (NT bylos l. 47).

14. Panevėžio tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro (duomenys neskelbtini) einamosios teisinės registracijos išvada patvirtinama, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendro 81,32 kv. m. ploto. Po (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. įregistruojamos 31/100 dalys gyvenamojo namo nuosavybės dalys, J. Š. – 19/100 nuosavybės dalių, V. P. – 50/100 nuosavybės dalių (NT bylos l. 48).

15. (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu atsakovės L. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis po savo motinos O. Š. mirties paveldėjo 19/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (NT bylos l. 52).

16. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos valstybinė statybos inspekcija R. Š. ir V. P. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pastariesiems suteikiantį teisę statyti priestatą prie gyvenamojo namo, mansardą ir šią mansardą įrengti (NT bylos l. 69).

17. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdybos valstybinė statybos inspekcija R. Š. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam suteikiantį teisę statyti garažą ir įrengti mansardą (NT bylos l. 70).

18. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad patikrinus R. Š. ir V. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją (be mansardos) rasta, jog darbai atlikti nežymiai nukrypstant nuo patvirtinto projekto. Gyvenamasis namas, bendro naudingo ploto 187,10 kv. m., naudojimui tinka (NT bylos l. 75).

19. (duomenys neskelbtini) notaro patvirtinta sutartimi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai sutarė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su statiniais ir kiemo įrenginiais sekančiomis nuosavybės dalimis: R. Š. – 31/100 nuosavybės dalis gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, kiemo įrenginių, V. S. P. – 50/100 nuosavybės dalių gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, visas garažas 2G1/p, viralinė 4J1/p, 50/100 dalių kiemo įrenginių, R. V. – 9,5/100 nuosavybės dalių gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, kiemo įrenginių ir L. P. – 9,5/100 nuosavybės dalių gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, kiemo įrenginių. Kadangi statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. Š. dalis gyvenamajame name padidėjo 100,54 kv. m., V. S. P. dalis padidėjo 16,64 kv. m., ir nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje pasikeitė, bendraturčiai sutarė nustatyti tokias naujas nuosavybės dalis: R. Š. atitenka 64/100 nuosavybės dalys gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, 31/100 dalis kiemo įrenginių, V. S. P. atitenka 30/100 nuosavybės dalių gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, 50/100 kiemo įrenginių, visas garažas 2G1/p, viralinė 4J1/p, R. V. atitenka 3/100 nuosavybės dalys gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, 9,5/100 dalys kiemo įrenginių, L. P. atitenka 3/100 nuosavybės dalys gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, 9,5/100 dalys kiemo įrenginių (NT bylos l. 76).

20. (duomenys neskelbtini) bendraturčių pasikeitusios nuosavybės dalys įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre (NT bylos l. 90, 91).

21. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. V. ir L. P. ieškovei J. Š. pardavė po 3/100 nuosavybės dalis gyvenamojo namo 1A1/ž su gyvenamuoju priestatu 2a1/p, 3a2/p, mezoninu, bei po 9,5/100 dalių kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (NT bylos l. 80).

22. (duomenys neskelbtini) Individualaus statinio priėmimo naudoti aktu nustatyta, kad V. S. P. ir R. Š., remiantis (duomenys neskelbtini) išduotu statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), atliko gyvenamojo namo priestato 2a1/p (patalpos 1-10, 1-11, 1-12, 1-13) statybos darbus ūkio būdu, statiniai ir jų priklausiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir yra priimami naudoti. Bendras gyvenamojo namo plotas 256,42 kv. m. (NT bylos l. 88-89).

23. Ieškovė ieškinio reikalavimu prašo teismo nustatyti jos nuosavybės dalį R. Š. iki jo mirties priklausiusioje gyvenamojo namo dalyje nurodydama, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo vykdoma jos ir R. Š. santuokos metu, namas buvo rekonstruojamas iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl padidėjusi gyvenamojo namo dalis turi būti laikoma santuokoje sukurtu turtu. Atsakovė L. P. ir jos bei R. P. atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo vykdoma galiojant ieškovės ir R. Š. santuokai, taip pat sutiko, kad gyvenamojo namo priestato statybos buvo vykdomos iš bendrų sutuoktinių lėšų, tačiau nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti nuosavybės dalimi. Atsakovių nurodymu, ieškovės prašoma nustatyti nuosavybės dalis turėtų būti mažinama iki 13,5/100 dalių, kadangi ieškovė turimas 6/100 gyvenamojo namo nuosavybės dalis taip pat įgijo būdama santuokoje su R. Š.

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis), be kita ko, šalių ar trečiųjų asmenų paaiškinimai (tiesiogiai ar per atstovus), liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, nuotraukos (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis).

25. Sudarius santuoką, sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektų daugetas – bendraturčiai. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Pažymėtina, kad analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Santuokos metu įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, tik tuo atveju, jeigu ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

26. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

27. Nagrinėjamu atveju, byloje civilinės bylos šalys nekėlė ginčo, kad po R. Š. ir O. Š. santuokos nutraukimo, sutuoktiniui R. Š. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn atiteko 31/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir šis turtas laikytinas asmenine R. Š. nuosavybe. Byloje šalys taip pat neginčijo, kad (duomenys neskelbtini) R. Š. ir V. S. P. buvo išduotas statybos leidimas dėl gyvenamojo namo priestato statybų, kurios po to ir buvo pradėtos vykdyti bei vykdomos R. Š. gyvenant kartu santuokoje su J. Š. Atsakovės byloje neginčijo ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos vykdymo metu pastaroji gyveno kartu su savo sutuoktiniu R. Š., vedė bendrą ūkį ir santuokinį gyvenimą, o namo rekonstrukciją vykdė iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų, ko pasėkoje pasikeitė visų gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalys ir jos buvo pakeistos bendraturčių susitarimu. R. Š. iki namo rekonstrukcijos priklausiusi nuosavybės dalis padidėjo nuo 31/100 dalies iki 64/100 dalių. Atsakovės taip pat neginčijo, kad ši padidėjusi R. Š. nuosavybės dalis turėtų būti laikoma sukurta santuokoje iš bendrų J. Š. ir R. Š. piniginių lėšų. Nesant tarp civilinės bylos ginčo dėl šio teismo sprendimo dalyje nurodytų faktinių civilinės bylos aplinkybių, teismas plačiau nepasisako dėl R. Š. ir J. Š. po rekonstrukcijos padidėjusios gyvenamojo namo dalies kilmės ir sprendžia esant nustatytomis aplinkybėmis, kad sutuoktiniai R. Š. ir J. Š. būdami santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų atliko R. Š. nuosavybės teise priklausiusios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, kuri sudaro 33/100 pastarojo nuosavybės dalis (64/100 – 31/100 = 33/100). Byloje nesant priešingų įrodymų, ši dalis abejiems sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 16,5/100 arba 165/1000 dalį, pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytą prezumpciją, nurodančią, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

28. Atsakovė L. P., taip pat jos ir atsakovės R. P. atstovas teismo posėdžio metu nurodė nesutinkantys tik su ieškovės prašoma nustatyti nuosavybės dalimi R. Š. nuosavybėje. Pasak atsakovų, ieškovei nustatytina nuosavybės dalis R. Š. nuosavybėje turėtų būti mažinama ½ dalimi jos turimų 6/100 nuosavybės dalių, kadangi šią gyvenamojo namo dalį ieškovė įgijo iš atsakovių (duomenys neskelbtini) sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Šis ieškovės turtas buvo įgytas santuokoje iš bendrų pastarosios ir R. Š. lėšų, todėl taip pat turėtų būti dalijamas pusiau. Su tokia atsakovių pozicija nesutiktina.

29. Byloje ieškovė J. Š. pareiškė reikalavimą dėl jos nuosavybės dalies nustatymo mirusiajam R. Š. priklausiusioje nuosavybėje. Taigi, nagrinėjamos civilinės bylos dalyku yra bendraturčio R. Š. 64/100 nuosavybės dalys, esančios bendroje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė L. P. ir R. P. atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, taip pat baigiamosiose kalbose pareiškė žodinį reikalavimą ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias 6/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laikyti jos ir mirusio sutuoktinio R. Š. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti pusiau, nors toks priešieškinio reikalavimas iki civilinės bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje ar vėliau nebuvo pareikštas.

30. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.

31. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, kad atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 straipsnis nustato priešieškinio padavimo sąlygas. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, civilinio proceso kodekse nustatytas ieškiniui pareikšti.

32. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamos reikalavimus, nesirėmė civilinės bylos šalys (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais bylos šalys nesirėmė teikdamos reikalavimus, ir išplėsti reikalavimų ribų apimties bei priteisti daugiau nei bylos šalys prašė. Minėta, jog atsakovės byloje nėra pareiškusios savarankiškų reikalavimų dėl mirusiojo R. Š. nuosavybės dalies nustatymo ieškovės J. Š. turimoje nuosavybėje, be to, tokį reikalavimą atsakovės žodžiu pareiškė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir baigiamosiose kalbose. Nesant byloje pareikšto priešieškinio, toks pastarųjų reikalavimas šioje byloje negali būti tenkinamas, nes nėra šios civilinės bylos nagrinėjimu dalyku (CPK 135 straipsnio 4 dalis).

33. Esant tokioms civilinėje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, surinktiems įrodymams, remiantis šiame teismo sprendime išdėstyta teismų praktika, ieškinio reikalavimas tenkinamas, nustatytina, kad ieškovei J. Š. nuosavybės teise priklauso 16,5/100 arba 165/1000 dalių R. Š. iki jo mirties priklausiusiose 64/100 nuosavybės dalyse pastato – Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovėms sumokėjo 80,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 400,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismui nusprendus ieškinio reikalavimą patenkinti pilna apimtimi (100 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis. Iš atsakovių lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 40,16 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimą patenkinti.

Nustatyti, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip pergyvenusios sutuoktinį R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), dalis, R. Š. iki mirties priklausiusiose 64/100 dalyse pastato – Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra 16,5/100 arba 165/1000 dalių.

Priteisti iš atsakovių L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovių L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 20,08 Eur (dvidešimt eurų 08 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.