Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui advokatui Zigmui Burbai, suinteresuotam asmeniui S. B., institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismui teiktoje išvadoje ir teismo posėdžio nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo jo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atstovė pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams. Nepateikė duomenų, kad vyksta stabilus bendravimas, emocinis ryšys yra su vaiku užmegztas, reguliariai teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Atstovė akcentavo, kad tėvo elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis. Pareiškėjo santykiai su vaiko motina turi būti koreguoti, atsižvelgta į vaiko sveikatos būklę pareiškėjui bendraujant su juo, tačiau pareiškėjas nesikreipė į atvejo vadybininkus pagalbos dėl tėvo socialinių įgūdžių ugdymo, užmegzti saugų emocinį ryšį su vaiku. Be to, tėvas nedėjo pastangų skirti išlaikymą vaikui. Atstovė akcentavo, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į specialistus, kad būtų sudaromas planas, kaip atstatyti tokį bendravimą su vaiku, kad neprieštarautų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. F. S., dabar pavardė pakeista į B, gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. S. ir S. B.. Vaiko tėvui Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus F. S. atžvilgiu. Iki valdžios apribojimo 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimu buvo nustatyta A. S. ir sūnaus F. bendravimo tvarka. Teismas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nuteistas 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, nes mušdamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą S.I.. Jis tyčia stūmė nukentėjusiąją S.I., kuri susitrenkė nugarą, kairiąją ranką, kumščiu trenkė vieną kartą į nosį, S.I. rankomis užsidengus veidą, kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į kaktos sritį ir kairės rankos plaštaką bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, prie namo antrosios laiptinės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, plastikiniu buteliu tyčia trenkė du kartus nukentėjusiajai S.I. į galvos sritį.

Tokius veiksmus šios bylos pareiškėjas atliko šalių sūnaus akivaizdoje, ne tik tiesiogiai matant, tačiau ir pačiam vaikui būnant šalia. Už šio nusikaltimo padarymą subendrinus su kitais pareiškėjo teistumais pareiškėjas nubaustas dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pareiškėjas atlikęs jam skirtą bausmę laiko, kad jo nuostatos yra pasikeitusios ir jis norintis bendrauti su sūnumi, todėl prašo panaikinti laikiną jo tėvo valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios turinys – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui buvo apribota tėvo valdžia, tai reiškia, jam buvo taikyta civilinė sankcija už prieš tai minėtų pareigų nevykdymą arba netinkamą teisių įgyvendinimą. Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį bei gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos, įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios apribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.

Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Konkrečiu atveju tai reiškia tėvo pastangas išlaikyti ryšį su vaiku, domėtis jo reikmėmis, ugdymu, vystymusi, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų vykdymas bei pakankamų pajamų gavimas iš darbinės veiklos. Iš minėto teismo sprendimo ir kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui tėvo valdžia apribota ir dėl fizinio smurto vaiko motinos S. B.atžvilgiu.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad būtina vertinti ir individualias vaiko charakteristikas. Teismas byloje liudytojais apklausė vaiko klasės auklėtoją (mokytoją), vaiką konsultuojančią psichologę, vaiką gydančią gydytoją psichiatrę. Iš šių duomenų teismas nustatė, kad vaikas ne tik turi specialių poreikių, kai kuriuos dalykus mokosi pagal adaptuotą programą, yra labai jautrus, psichoemociškai greit sujaudinamas, turintis aiškių dėmesio sutelkimo ir koncentracijos sunkumų.

Vaikui sujaudinimo fone pasireiškia nevalingas šlapinimasis ir nevalingas tuštinimasis. Be to, F. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir hiperaktyvumas. Tiek vaiko auklėtoja, tiek psichologė patvirtino, kad vaikas su tėvu bendrauti nenori, sužinojęs, kad tėvas ateina jo pasiimti, sunerimsta. Iš apklaustų specialistų teismas nustatė, kad vaiko santykis su tėvu nėra pozityvus. Vaikas vengia kalbėti apie tėvą. Tokios vaiko nuostatos yra nulemtos ir vaiko patirčių, t.y. labai neigiamos vaiko tėvo laikysenos motinos atžvilgiu. Vaikas yra ne tik matęs, kaip jo akivaizdoje buvo mušama motina, tačiau vaikas mato ir kitus tėvo poelgius žeminančius motiną – jos užgauliojimas nenormine leksika, spjaudymas į ją. Šie veiksmai, teismo vertinimu, negali būti interpretuojami niekaip kitaip, kaip tik kito asmens, šiuo atveju S. B., žeminimas ir niekinimas.

Tiek suinteresuotas asmuo, tiek vaiko gydytoja, nurodė, kad minėti nevalingi šlapinimosi epizodai padažnėja vaikui pabendravus su tėvu, kai vaikas ima jausti nerimą. Teismas pažymi, kad tai nevyksta kiekvieną kartą po bendravimo su tėvu, tačiau šis bendravimas vertinant vaiko būklę, jo psichoemocinę brandą yra rizikos faktorius. Nors, teismo vertinimu, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad vaikas su tėvu yra vaiką traumuojančiame santykyje, tačiau toks santykis, teismo įsitikinimu, negali būti apibrėžtas kaip visiškai saugus ir vaiką ugdantis. Tokia situacija, teismo vertinimu, susiklostė pareiškėjui aiškiai pervertinant savo pastangas ir galimybes. Pareiškėjas nevertina nei vaiko būsenos, bei valdžios apribojimo panaikinimo galimos įtakos vaiko būsenai.

Kaip teismas nurodė, kad pareiškėjas tokioje byloje turėtų parodyti savo pastangas, nuostatas ir pasiryžimą. Tačiau šioje byloje teismas nei pastangų, nei teigiamų nuostatų, nei pareiškėjo pasiryžimo negali konstatuoti. Pareiškėjas netgi nurodė negalintis pateikti duomenų apie teikiamą išlaikymą, nes tokie duomenys pas antstolį yra mokami.

Kaip teismas minėjo, tėvų valdžios apribojimas negali būti suprastas niekaip kitaip, kaip civilinė sankcija tėvams. Todėl dėl tokios sankcijos panaikinimo būtina vertinti tėvo kokybinius pasikeitimus. Teismas neabejoja pareiškėjo geromis intencijomis vaiko atžvilgiu, tačiau šiuo atveju vėl susirašymas keliomis trumposiomis žinutėmis nėra pagrindas nustatyto apribojimo panaikinimui. Teismo įsitikinimu, yra būtini pamatuoti sisteminiai veiksmai saugiam ir visapusiškam vaiko ir tėvo ryšiui atkurti (šiuo atveju labiau tikėtina sukurti).

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tinkamai vykdo savo tėvo pareigas ir teikia vaikui išlaikymą. Teismas negali konstatuoti, kad kurios nors iš aplinkybių, buvusių valdžios apribojimo metu, būtų esmingai pasikeitusios. Todėl teismas sprendžia pareiškimo netenkinti. Tačiau teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjui bendradarbiaujant su socialinėmis institucijomis, teismo vertinimu, situacija ateityje gali keistis. S. B. šeimai yra vykdoma atvejo vadyba, kaip minėta, vaikas yra konsultuojamas kitų specialistų, todėl esant aiškiam pareiškėjo norui ir pakankamoms pastangoms, jis gali būti integruotas į vaiko gyvenimą ir su specialistų pagalba bei priežiūra tėvo vaidmuo ir reikšmė gali didėti. Tokius rezultatus pasiekus pareiškėjas pakartotinai gali reikšti šioje byloje reikštą reikalavimą.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad būdamas įkalinimo įstaigoje pareiškėjas lankė pozityvios tėvystės kursus, grupę smurtaujantiems šeimoje, narkotikų vartojimo prevencijos veiklas, teismo vertinimu, šie pasiekimai yra labiau formalūs nei realūs. Nes esminės pareiškėjo nuostatos ir elgesys nėra teigiamai pasikeitęs iš esmės.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas išlaikymą teikia tik labai fragmentiškai. Pareiškėjas pripažino, kad iš darbo užmokesčio antstolis išskaičiuoja išlaikymą. Suinteresuotas asmuo S. B. patvirtino, kad antstolio išskaičiuojamos iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitos siekia tik apie 20 Eur. Prie papildomų vaiko poreikių pareiškėjas neprisideda, tik kartą ar kelis yra nupirkęs sauskelnių, maisto ir porą kartų sūnų nusivedė prapramogauti.

F. B. 2022 m. gegužės 18 d. buvo išklausytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Skyriaus specialistei vaikas nurodė, kad susitinka su tėčiu, tačiau jo matyti nenori, kai pamato, bėga namo ir užsirakina duris, nes blogi reikalai su tėčiu. Jį mušė, mamą mušė. Kaip jau teismas nurodė, tokia situacija gali būti pakeista sisteminėmis ir nuolatinėmis pareiškėjo pastangomis ir bendradarbiavimu su socialinėmis tarnybomis.

Įvertinus visas aplinkybes, byloje nėra galimybės daryti išvados, kad pareiškėjas šiai dienai yra įvykdęs visas sąlygas ir įgijęs pakankamai įgūdžių, kad jam būtų panaikintas laikinas tėvo valdžios apribojimas.

Nors pareiškėjas ir deda kai kurias pastangas, jos akivaizdžiai dar nėra pakankamos teismui priimti sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, kad pareiškėjas galėtų savarankiškai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, užtikrinant jo saugumą, komfortą ir vaiko ugdymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, numato sąlygą, pagal kurią net esant pasikeitusiam tėvo, kuriam apribota valdžia vaiko atžvilgiu, elgesiui, tėvo valdžios apribojimo panaikinimas turi neprieštarauti vaiko interesams. Taigi nepakanka įrodyti pasikeitusio elgesio ir galimybių auklėti vaiką. Net ir nustačius šias aplinkybes būtina įsitikinti, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas atitiks geriausius vaiko interesus. Teismas pažymi, kad būtent pareiškėjas turi įrodinėjimo pareigą patvirtinti aplinkybes, kad jo elgesys yra pasikeitęs ir jis gali tinkamai auklėti sūnų ir kad tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog pareiškėjas visiškai nėra atkūręs (arba sukūręs) ryšio su savo vaiku, emocinio ryšio su vaiku nėra, vaikas tėvo bijo, todėl laikinojo tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neatitinka ir geriausių vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju F. interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka namuose, todėl nesant CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytų tėvo valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų bei teismui konstatavus, kad šiuo metu tėvo valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų vaiko interesams, tenkinti pareiškimo nėra pagrindo.

Byloje šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 99 straipsnio 2 dalis, 408 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 406, 408 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. S. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.