Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-491-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-21
Bylos Nr.
1A-458-491-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
G. J.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Baudžiamoji byla 1 A – 458 – 491 / 2009Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.9. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėja Gražina KazilionienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant :prokurorui Ignui Railai,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 67 str. 1 d. 2 d. 4 p., 71 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta iki 2009-09-01.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 12 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 12 – ame kilometre, persisverdamas per tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės durelių atidarytą langą ir padėdamas į durelių daiktų dėtuvę pinigus, davė 200 eurų (690 litų) kyšį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio patruliams E. M. ir J. V. už tai, kad šie valstybės tarnautojai netikrintų vežamo be jokių nuosavybės ir įsigijimo dokumentų motociklo (duomenys neskelbtini) duomenų apie jo priklausomybę, galimą paiešką, t.y. siekdamas neteisėtos minėtų valstybės tarnautojų veikos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 227 str. 2 d. į 227 str. 1 d. ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes nuosprendis keistinas dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingos, aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo. Nurodo, kad kyšį policijos pareigūnams jis davė nenorėdamas būti nuvežtas į policijos komisariatą ir gaišti laiką. Jis netrukdė tikrinti vežamo motociklo duomenų – jo variklio ir kitų agregatų numerio. Esant būtinybei, pareigūnai galėjo paimti iš jo motociklą ir nepristatant jo paties į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai neturėjo įstatymais ar poįstatyminiais aktais nustatytos pareigos pristatyti jį į policijos komisariatą, ir jų veika nepristatant jo į policijos komisariatą nebūtų neteisėta. Kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje turėjo būti nurodyta, kokiais norminiais aktais uždraustų paperkamų asmenų veiksmų ar neveikimo jis siekė, kokius šių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus pareigūnai turėjo pažeisti, kad jis pasiektų norimą rezultatą, tačiau kaltinamajame akte ir nuosprendyje tai padaryta nebuvo, todėl jam nežinoma, kodėl jo veika kvalifikuota ne pagal BK 227 str. 1 d., o pagal BK 227 str. 2 d. Be to, skundžiamas teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, jame, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. reikalavimus, nenurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai. Jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar jį, kaip asmenybę, neigiamai vertinančių aplinkybių, todėl netgi pripažinus jį kaltu pagal BK 227 str. 2 d., nebuvo teisinio pagrindo skirti jam laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui ir jos vykdymą atidėti ilgiau nei minimaliam terminui.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo G. J. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę.

BK 227 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Tuo tarpu 227 str. 2 d. atsakomybė numatyta asmeniui, tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūliusiam, pažadėjusiam duoti arba davusiam kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (2005 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 5-V-201 redakcija) (toliau – Patrulių instrukcija) 65.8 punkte įtvirtinta, kad patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo <...> kilus įtarimams, sutikrinti transporto priemonės agregatų numerių ir įrašų registracijos dokumentuose atitikimą, patikrinti, ar transporto priemonė ir ja vykstantys asmenys nėra policijos ieškomi. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigūnas privalo <...> būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių <...> sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...>.

G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad policijos pareigūnams nusprendus važiuoti į policijos komisariatą ir aiškintis jo vežamo motociklo priklausomybę, ar jis nėra vogtas, nenorėdamas vykti į policijos komisariatą davė pareigūnams kyšį (22 b.l.). Teismo posėdžio metu G. J. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad policijos pareigūnams pasiūlius vykti kartu su jais į policijos komisariatą patikrinti, ar jo vežamas motociklas nėra vogtas, jis, nenorėdamas vykti į policijos komisariatą, davė pareigūnams kyšį (49 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai E. M. ir J. V. parodė, kad jiems tik pradėjus aiškintis, ar G. J. vežamas motociklas negali būti pavogtas, pastarasis pradėjo prašyti jų apie motociklą toliau nieko nebesiaiškinti, ėmė siūlyti kyšį bei jį davė (16 – 17 b.l.). Iš to akivaizdu, kad nuteistojo parodymai šiuo atveju yra priešingi jį patikrinimui sustabdžiusių policijos pareigūnų nuosekliems parodymams, kuriais šiuo atveju nėra jokio pagrindo netikėti. Pagal pareigūnų parodymus kyšis jiems buvo duotas ne todėl, kad nuteistasis, vežęs įtarimų pareigūnams sukėlusią transporto priemonę be įsigijimo dokumentų, dėl laiko stokos nepageidavo būti pristatytas į policijos komisariatą, o dėl to, kad policijos pareigūnai iš viso netikrintų vežto motociklo dokumentų ir toliau nebesiaiškintų jo įsigijimo aplinkybių.

Kita vertus, G. J. taip pat visiškai be jokio pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina, kad policijos pareigūnai neturėjo įstatymais ar poįstatyminiais aktais nustatytos pareigos pristatyti jį į policijos komisariatą ir jų veika nepristatant jo į policijos komisariatą nebūtų neteisėta. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad G. J. gabeno motociklą be jo įsigijimo ar nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl policijos pareigūnai E. M. ir J. V. turėjo pagrindą įtarti, jog šis motociklas gali būti vogtas, o G. J., gabendamas jį, padarė įstatymų uždraustą veiką. Policijos pareigūnų įtarimo pagrįstumą patvirtina faktas, kad dėl G. J. veikos gabenant minėtą motociklą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 76-1-00282-09 (18 b.l.). Nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai E. M. ir J. V., vykdydami Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Patrulių instrukcijos 65.8 punkto reikalavimus, privalėjo patikrinti, ar G. J. gabenta transporto priemonė nėra ieškoma policijos, o įtarus, kad padaryta įstatymų uždrausta veika (įtarus, jog G. J. gabeno vogtą motociklą), imtis neatidėliotinų priemonių sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą gabentą įtartiną motociklą bei patį G. J.. Tačiau G. J., nenorėdamas būti sulaikytu ir kartu su jo gabentu motociklu aplinkybių tolimesniam aiškinimusi pristatytu į policijos komisariatą bei siekdamas, kad policijos pareigūnai neatliktų Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Patrulių instrukcijos 65.8 punkte įtvirtintų savo pareigų, t.y. veiktų neteisėtai, pažeisdami jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, jiems davė kyšį. Akivaizdu, jog G. J. kyšį policijos pareigūnams davė siekdamas neteisėtos jų veikos (šiuo atveju neveikimo) vykdant įgaliojimus, todėl G. J. nusikalstama veika pagal BK 227 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai. Šia prasme kolegija pažymi, kad tiek BK 227 str. 1 d., tiek BK 227 str. 2 d. numatytos nusikaltimų sudėtys nėra blanketinės, todėl tiek kaltinime, tiek nuosprendyje nėra būtinos nuorodos į konkrečius teisės aktus, reglamentuojančius kelių policijos patrulių veiklą, kaip kad tai nurodo apeliantas. Nė kiek neabejotina ir visuotinai suprantama, kad kelių policijos patrulis turi teisę pats pasirinkti, kur jam patogiau patikrinti įtartiną asmenį ar transporto priemonę, ir siekiamo patikrinti asmens nuomonė ar siūlymai šiuo klausimu neturi ir negali turėti jiems lemiamos įtakos.

Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepakankamai motyvavo savo poziciją dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo – nuosprendyje tiesiog konstatuota, kad nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 277 str. 2 d. Tai vertinama kaip nuosprendžio trūkumas, tačiau jis, šiuo atveju, kolegijos nuomone nelaikytinas esminiu, dėl ko pats nuosprendis turėtų būti laikomas neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tokiu atveju kaltinamasis privalo prisipažinti kaltu kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, pageidauti tuojau pat duoti parodymus dėl jos ir sutikti, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Taip pat būtina, kad su tokiu įrodymų tyrimu sutiktu ne tik prokuroras, bet ir kaltinamojo gynėjas. Tokiu įrodymų tyrimo metodu siekiama efektyviau įgyvendinti BPK 1 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Iš šioje byloje esančių dokumentų matyti, kad G. J. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., pageidavo tuojau pat duoti parodymus apie ją ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu įrodymų tyrimu taip pat sutiko byloje dalyvavęs prokuroras ir nuteistąjį gynęs gynėjas. Nei nuteistasis, nei gynėjas teisme nepareiškė, kad jiems yra neaiškus kaltinimas ar atskiros jo dalys, kad jie nesupranta, kuo nuteistasis yra kaltinamas ir dėl ko perduotas teismui. Todėl laikyti, kad nuteistasis G. J. po teismo nuosprendžio ėmė nebesuprasti už jis yra nuteistas, nėra jokio pagrindo.

G. J. neteisus ir skunde tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo bausmės jam skyrimą. BK 227 str. 2 d. numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl kitos bausmės G. J. skirti teismas negalėjo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad skirdamas bausmę G. J. atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir į tai, jog G. J. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, baustas administracine tvarka, padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, taip pat pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Naujų aplinkybių, kurių, skirdamas bausmę, apylinkės teismas neįvertino, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė. Jų savo skunde apeliantas taip pat nenurodė. Paskyręs G. J. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už jos vidurkį, pirmosios instancijos teismas BK 61 str. 4 d. reikalavimų nepažeidė. Taip pat teismas tinkamai taikė BK 75 str. nuostatas ir G. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Įvertinus tai teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas ir G. J. paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio pagrindo.

Todėl kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo G. J. nusikalstamą veiką ir paskyrė jam teisingą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo argumentų, su kuriais sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Algirdas GaputisNijolė Sušinskienė