- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-706-51-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vilmantas Gaidelis (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- R. V.
Pranešėjas Vilmantas Gaidelis Baudžiamoji byla Nr. 1A-706/2007 m.
1.1.8., 1.2.28.3., 2.1.4.10.1.
NUTARTIS
2007 m. liepos 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Gaidelio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. įstatyminės atstovės Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007m. gegužės 14d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinus šiuo nuosprendžiu ir 2006-10-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad jis 2007-05-05 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, balkone, esančiame tarp penktojo ir šeštojo aukšto, teigdamas, jog nukentėjusysis V. R. jam yra nesumokėjęs pinigų už automobilio dešiniojo sparno remontą, kurį šis neva sudaužė, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, ėmėsi savavališkai įgyvendinti šią nukentėjusiojo pripažintą, bet nerealizuotą tariamą teisę: panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinę prievartą – sudavęs vieną smūgį į koją, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, kaip užstatą atėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3120, kurio vertė 150 Lt, reikalaudamas, kad V. R. grąžintų tariamą skolą.
Šalies argumentai
Nuteistojo atstovė pagal įstatymą Ž. V., nesutikdama su šiuo teismo nuosprendžiu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir be pagrindo nusprendė, kad R. V. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą – savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą, todėl nuosprendis yra naikintinas. Pažymi, kad panaudota fizinė prievarta – spyris į koją, nesusijęs su telefono Nokia atėmimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nuteistasis, tiek liudytojai nurodė, kad R. V., eidamas pro gyvenamąjį namą, išgirdo necenzūrinius šauksmus, ir pagalvojo, kad jie adresuojami jam. Todėl jis užėjo į to namo balkoną ir, nieko nesakęs ir nereikalavęs, įspyrė nukentėjusiajam, taip atsilygindamas už įžeidimą. Tik po to, prisiminęs apie tariamą skolą, ištraukė telefoną iš nukentėjusiojo rankų.
Nurodo, kad nors byloje neginčijamai įrodyta, jog R. V. savavaldžiavo, t.y. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo tariamą, pripažįstamą teisę, jis turi būti išteisintas, kadangi nėra kvalifikuojančių požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. (didelės žalos) ar 2 d. (fizinės prievartos panaudojimas), t.y. nėra nusikaltimo sudėties.
Apeliantės nuomone ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeistos jos procesinės teisės, kadangi apie pareikštus įtarimus jos sūnui ir apie teisminį nagrinėjimą ji nebuvo informuota, todėl negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 54 ir kituose straipsniuose.
Pažymi, kad jos sūnus serga, turi psichikos sutrikimų, jam būtinas stacionarus gydymas.
Prašo panaikinti nuosprendį ir R. V. išteisinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo įstatyminė atstovė Ž. V. ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. V. įstatyminės atstovės Ž. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. nuteistas pagrįstai: jo nusikalstama veika neginčijamai įrodyta, ji tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, jog R. V., nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Apeliacinio skundo argumentas, jog R. V. panaudotas fizinis smurtas (spyris nukentėjusiajam į koją) nesusijęs su telefono atėmimu, yra nepagrįstas, nes prieštarauja bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis V. R. parodė, jog būdamas (duomenys neskelbtini) namo balkone, esančiame laiptinėje tarp penktojo ir šeštojo aukšto, būdamas su draugu, pašaukė kitą savo draugą. Po kiek laiko į balkoną atėjo R. V. su dviem savo draugais ir nieko nesakęs spyrė jam į koją; iškart paklausė, kada bus pinigai, o pamatęs mobilųjį telefoną, griebė jį ir ištraukė jam iš rankos. Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. M. ir P. J.. Jie patvirtino, kad einant pro (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas iš balkono šaukia. Jie (R. V., V. M., P. J.) užlipo į penktą aukštą ir balkone pamatė du nepilnamečius. R. V. nieko nesakęs spyrė vienam nepilnamečiui į koją. Tada nukentėjusiojo paklausė, kada šis atiduos 30 Lt skolą. Po to R. V. atėmė iš to paties nepilnamečio mobilųjį telefoną ir pasakė, kad, kai šis grąžins skolą, tada jis atiduos telefoną. Nei nukentėjusysis, nei liudytojai nepatvirtino, kad V. R. necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiai šaukė nuteistajam, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas baudžiamosios bylos medžiaga. Kolegija, įvertinusi paties kaltininko prisipažinimą, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, laiko, jog nuteistasis R. V. panaudojo fizinę prievartą tam, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai įvykdytų pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, t.y. neteisėtu būdu išreikalautų tariamą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. nuteisė už savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą (Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.).
Skunde apeliantė klaidingai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeistos jos procesinės teisės; ji neva negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos BPK 54 str. numatytomis teisėmis. Pagal įstatymą nepilnamečio įtariamojo bei kaltinamojo įstatyminis atstovas įgyja procesines teises tik tuomet, kai yra priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kurios pagrindu yra leidžiama atstovui dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos BK 53 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu būtų pateikusi žodinį ar rašytinį prašymą, leisti jai dalyvauti procese, taip pat nepateikė kitų prašymų, susijusių su nagrinėjama byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007-05-09 vaiko perdavimo ir priėmimo akte, kurį pasirašė apeliantė, užfiksuota, jog R. V. Vilniaus miesto VPK komisariate buvo perduotas Ž. V. (b.l. 46). Todėl Ž. V. žinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, jai nebuvo kliudoma pateikti prašymą, leisti jai dalyvauti procese, ar reikšti kitus su tyrimu susijusius prašymus. Kita vertus, tiriant ir nagrinėjant bylą nuteistąjį atstovavo ir gynė advokatas, o Ž. V. nedalyvavimas procese nesutrukdė visapusiškai ištirti bylą ir ją išnagrinėti. Todėl kolegija yra laiko, kad apeliantės ir nuteistojo procesinės teisės nebuvo pažeistos ar kitaip suvaržytos.
Nuteistajam R. V. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, atitinkanti jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Nuteistasis nepilnametis, anksčiau tris kartus teistas, jam du kartus jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo suteikto pasitikėjimo jis nepateisino ir naują apysunkį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis dėl ligos negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti, kad jis susirgo nepagydoma liga, dėl kurios paskirtą bausmę jam būtų atlikti per sunku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. V. įstatyminės atstovės Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.