Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. (J.) V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 ir 3 dalis, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 272 straipsnio 2 dalį - 2 mrtų atėmimo bausme. Vadovaujantis BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 42 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2000 m. gegužės 11 d., pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnį, subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su šeima, šiuo metu nedirba. 2020 m. spalio 14 d., dienos metu, buvo kartu su savo broliu E. V.. Jie buvo lauke, turėjo alaus, susitiko N. V.. N. pasiūlė eiti pas jį namo. Atėjo pas N. į namus, buvo trise ir ten gėrė alų. Jiems pritrūko išgerti, o pinigų neturėjo, todėl jis (J. V.) pasiūlė N. priduoti televizorių į lombardą, o po to jį išpirkti. N. pasakė, kad gali daryti kaip nori ir išėjo iš buto. Kur jis nuėjo – nežino. E. tuo metu irgi išėjo iš buto namo, nes jam paskambino jo žmona. Jis (J. V.) paėmė minėtą televizorių ir jį nunešė į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Lombarde už televizorių gavo 100 Eur. Tuomet pas N. nebegrįžo, o nuėjo namo. Nežinojo, kad N. paskambino į policiją. Dėl to, kad pavogė televizorių labai gailisi. Televizoriaus savininko V. K. atsiprašė, televizorius jam yra grąžintas. V. pasakė, kad jam atleidžia ir pretenzijų neturi (priedo b. l. 61-63).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

V. K. 2020 m. spalio 15 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 14 d., apie 14 val., iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis televizorius „Philips 43PUS6504“, kurio vertė 324 Eur. Jam padaryta žala, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusiuoju (priedo b. l. 12).

BIRT ataskaitos žiūryklės ir įvykio vietos apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio 14 d., 15.05 val., N. V. pranešė, kad pas jį į svečius (duomenys neskelbtini), buvo atėję draugai, kurie prieš 2 min. be leidimo išnešė jo televizorių. Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta ir nurodyta, kad gyvenamajame kambaryje, iš kairės yra rudos spalvos spintos, o tarp jų – komoda. Ant komodos guli televizoriaus pultelis, daug neprijungtų laidų. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (priedo b. l. 3-6, 15-19).

2020 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas dėl rastų daiktų, reikalaujamų daiktų, dokumentų, pateikimo protokolas ir 2020 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuose nurodyta, jog 2020 m. spalio 14 d. buvo nuvykta į lombardą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rastas pavogtas televizorius „Philips“. Lombardo darbuotojas nurodė, kad televizorių atnešė J. V., už jį gavo 100 Eur. Televizorius buvo paimtas. Televizorius 43 colių, juodos spalvos, modelis 43PU56504/12, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), su laidu, pastatomas ant dviejų kojelių. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (priedo b. l. 20-27).

„Cgates“ paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog V. K. sudarė sutartį su „Cgates“ dėl 324 Eur vertės televizoriaus „Philips 43PUS6504“ įsigijimo (priedo b. l. 28-34).

2020 m. spalio 15 d. pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog V. K. buvo grąžintas televizorius, jis pretenzijų neturi (priedo b. l. 35).

Liudytojo N. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog 2020 m. spalio 14 d., apie 14 val., pas jį į svečius atėjo pažįstami broliai E. V. ir J. V.. Jie pas jį namuose prabuvo apie pusantros valandos. Broliai gėrė alkoholinius gėrimus, o jis (N. V.) kartu su jais negėrė. Vėliau broliai jo akivaizdoje iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pasiėmė televizorių „Philips 6500“ ir išsinešė su savimi. Televizoriaus vertė 400 eurų. Svečius į namus įsileido pats, negalvojo, kad jie pasiims televizorių be jo leidimo ir išeis. Jis jiems nieko neskolingas. Kai nešė televizorių pasakė jiems, kad kvies policiją, bet broliai atsakė, kad jiems nerūpi ir išėjo (priedo b. l. 38-39).

Liudytojo E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog J. V. yra jo brolis. 2020 m. spalio 14 d., dienos metu, buvo susitikęs su J. ir kartu išgėrė alaus. Tuomet J. paskambino pažįstamas N. ir jie susitiko lauke. Atėjęs N. pasakė, kad jam yra bloga, kadangi prieš tai gėrė ir paprašė J. duoti jam išgerti. Jie parduotuvėje nusipirko degtinės ar šampano ir nuėjo pas N. namo, ten visi išgėrinėjo. Po kiek laiko jam (E. V.) pradėjo skambinėti žmona, todėl jis nutarė jau eiti namo. Jam išėjus iš N. buto neužilgo išėjo ir J., kuris nešė televizorių. J. paprašė eiti su juo kartu. Tada jis (E. V.) eidamas namo pakeliui su J. buvo užėjęs į lombardą, tačiau televizoriaus ten nepridavė. Negirdėjo N. ir J. pokalbio dėl televizoriaus, nes buvo išėjęs iš buto, todėl nežino, kaip ten viskas buvo, ar N. leido J. pasiimti televizorių, ar šis pats jį paėmė. Minėtą dieną daugiau pas N. užėjęs nebuvo, grįžo namo (priedo b. l. 54-55).

Liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog jis gyvena su N. V. ir P. (duomenys neskelbtini), visi gyvena atskiruose kambariuose. 2020 m. spalio 10 d. pasirašė sutartį su „Cgates“ dėl televizoriaus „Philips 43PUS6504“ įsigijimo, jo vertė 324 Eur. Televizorius stovėjo N. V. kambaryje. 2020 m. spalio 14 d., apie 15 val., grįžo namo, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė pamiegoti, namuose nieko nebuvo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir paklausė, kur yra televizorius, jis (V. K.) pasakė, kad kambaryje. Tačiau nuėjus į N. V. kambarį pamatė, kad jo nebėra. Kas vyko namuose nežino, N. jam nieko nepasakojo, tik pasakė, kad reikia nueiti į policiją pasiimti televizoriaus. Kadangi televizorius nesugadintas, civilinio ieškinio niekam nereikš (priedo b. l. 46-48).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė svetimą 324 Eur vertės turtą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: V. K. 2020 m. spalio 15 d. pareiškimu, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, liudytojų N. V., E. V. ir V. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl rastų daiktų, reikalaujamų daiktų, dokumentų, pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais, „Cgates“ paslaugų teikimo sutartimi.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, į tai, kad kaltinamojo veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. V. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 78-79).

Nukentėjusysis V. K. buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 81).

BK 178 straipsnio 1 dalis sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, pasekmes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas baigtas, pagrobtas turtas nukentėjusiajam grąžintas, jis pretenzijų neturi (priedo b. l 35). Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas 8 kartus, tame tarpe ir už panašaus ar analogiško pobūdžio veikas (vagystes, plėšimus), paskutinį kartą daugiau nei prieš dvejus metus, naują nusikaltimą padarė neišnykus ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo (priedo b. l. 68-72), per paskutinius metus 3 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat 1 kartą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galioja (priedo b. l. 73-74), nedirba (paskutinį kartą oficialiai dirbo 2017 metais), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (priedo b. l. 75-76). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. V. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurios trukmė nustatytina artima šios bausmės vidurkiui, kartu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Teismas mano, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir darys teigiamą įtaką kaltininko elgesiui.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, šiuo metu ji irgi nėra skirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. (J.) V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. (J.) V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.