- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- A11.-1177-1065/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00128-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pažeidėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 12.1Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus (ANK 235 str.)
- 12.7.1Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas (ANK 247 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovui G. C.,
teismo posėdyje išnagrinėjo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, P. kaime, dirbančio UAB „P“, neteisto,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. birželio 14 d. 13.30 val., atliekant UAB „P“ patikrinimą nustatyta, kad iš UAB „P“ (į/k (duomenys neskelbtini), adresas: Pakruojis) aikštelės į P. kaimą esantį privatų sklypą (bendras plotas: 9,8092 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra vežamos ir ten laikomos pelenų atliekos kodu (10 01 03). Pagal pateiktus atliekų susidarymo apskaitos dokumentus ir UAB „P“ direktoriaus paaiškinimą nustatytą, kad 2019 m. sausio 1 dienai likutis šių atliekų buvo 31,09 t., iki 2019 m. birželio 14 įmonėje susidarė dar 56,01 t. minėtų atliekų. Viso 2019 m. pagal apskaitos dokumentus įmonėje susidarė 87,1 t. medienos pelenų, iš kurių per 2019 m. iki gegužės 10 d., pagal 2018-03-13 sudarytą sutartį Nr. SVT-6, perdavė 75 t. atliekų (medienos pelenų). Įmonė neapskaito pelenų kiekių, kurie susidaro kūrenant grūdų išvalas, nes pagal atliekų susidarymo apskaitos duomenis įmonėje turėtų būti tik apie 12 t medienos pelenų. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 – 2019-06-14 UAB „P“ iš susidarymo vietos, t. y. Pakruojis, vežė susidariusias medienos pelenų atliekas (10 01 03) – 85 t į žemės sklypą adresu P. km., Pakruojo r. Tokiu būdu, UAB „P“ protokole nurodomas atliekas teritorijoje, esančioje P. km., Pakruojo r., laikė (atliekų apdorojimas) neturėdama šiai veiklai vykdyti būtino taršos leidimo, leidžiančio minimas atliekas laikyti toje teritorijoje. Į atliekų susidarymo apskaitą įmonė neįtraukė visų jų veikoje susidariusių atliekų, tai yra neįtraukiamos atliekos, kurios susidaro kūrenant grūdų išvalas.
Šiais veiksmais L. B., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „P“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 8, 9 ir 13 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 37 dalyje.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovas teismo posėdyje išdėstė aplinkybes, analogiškas nurodytoms byloje esančiame patikrinimo akte.
Šalies argumentai
L. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jis informuotas, dalyvavo ir surašant administracinio nusižengimo protokolą; jo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teikdamas paaiškinimą protokole nurodė, jog su nustatytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 8 punkte nustatyta, kad įmonės į atliekų susidarymo apskaitą įtraukia visuose struktūriniuose padaliniuose (filialuose, atstovybėse) ar atskiruose įmonės padaliniuose (skyriuose) susidariusias atliekas, išskyrus tų struktūrinių padalinių (filialų, atstovybių) ar atskirų įmonės padalinių (skyrių), kurie atitinka Taisyklių 6 punkto reikalavimus ir atskirai vykdo atliekų susidarymo apskaitą;
Šio įsakymo 9 punkte nustatyta, kad į atliekų susidarymo apskaitą įtraukiamos visos Taisyklių 6.1.–6.8. papunkčiuose nurodytų įmonių, įmonių struktūrinių padalinių (filialų, atstovybių) ar atskirų įmonės padalinių (skyrių) veikloje susidariusios atliekos, išskyrus atliekas, nurodytas Taisyklių 10 punkte.
Šio įsakymo 13 punkte nustatyta, kad už atliekų susidarymo apskaitos žurnalo pildymą, teisingų duomenų pateikimą, taip pat už teisingą susidariusių atliekų svorio nustatymą atsako įmonės, įmonės struktūrinio padalinio (filialo, atstovybės) ar atskiro įmonės padalinio (skyriaus) vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog L. B. padarytos veikos atitinka ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 37 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuotos, kadangi jam esant atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi UAB „P“, bendrovėje nebuvo apskaitomas pelenų kiekis, susidarantis kūrenant grūdų išvalas, o laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-06-14 į P. kaime esantį privatų sklypą atvežė ir ten laikė apie 85 t medienos pelenų atliekų, neturint šiai veiklai vykdyti būtino taršos leidimo, - leidžiančio šias atliekas laikyti toje teritorijoje. UAB „P“ 2015 m. sausio 20 d. išduotas Taršos leidimas Nr. TK-Š.5-2/2015, kurio specialioji dalis: aplinkos oro taršos valdymas.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. B. pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, L. B. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos minimalaus dydžio baudos, numatytos atitinkamų straipsnių sankcijose (ANK 25, 32, 34-36 straipsniai).
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl už atskirus administracinius nusižengimus L. B. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles – galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34-36 straipsniais, 38 straipsnio 2 dalimi, 630, 635-637, 646 straipsniais,
nutaria:
L. B. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 37 dalyje, bei paskirti jam administracines nuobaudas:
– pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą;
– pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį – 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, L. B. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK 19102879004).
Neturint galimybės sumokėti visą baudą iš karto, ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.