Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas), Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 169 str. ir nubaustas 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 2 d. apie 12.30 val. Biržų mieste, Maironio g. 8, E. K. prekybos įmonės, kurios viena iš veiklos sričių yra maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, patalpose, prekybos įmonės darbo laiku, būdamas šios įmonės savininku, nurodydamas jam pavaldžiam asmeniui – padavėjai J. M. pasakyti pietauti atėjusiam Biržų rajono savivaldybės tarybos nariui K. S., dirbančiam UAB „Š“ pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, kad jis, kaip laikraščio „Š“ atstovas, yra nepageidaujamas restorane ir, kad jis išeitų iš restorano, bei leisdamas J. M. suprasti, kad to nepadariusi ji turės nemalonumų darbe, ir J. M. įvykdžius šį nurodymą, taip diskriminavo K. S., ryšium su jo darbu UAB „Š ” laikraštyje, suvaržydamas jo teises ir laisves.

E. K. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai K. S. parodymus laikė nuosekliais, kadangi to nepatvirtina bylos įrodymai. K. S. 2009-12-23, 2009-05-12, 2010-03-19, 2011-04-20 vykusių apklausų metu duoti parodymai dėl meniu gavimo aplinkybių, nurodant, kad meniu buvo pateiktas padavėjos, taip pat nurodnt, kad meniu pasiėmė, yra skirtingi. K. S. parodymų, jog jis davė nurodymus J. M. ir girdėjo ištartus žodžius „š“, nepatvirtina jokie įrodymai. Šie parodymai prieštarauja E. K. parodymams, kad jis J. M. sutiko koridoiuje ir jo K. S. matyti ir girdėti negalėjo. J. M. taip pat parodė, kad E. K. sutiko darbo patalpų koridoriuje. Apeliantas abejoja nukentėjusiosjo K. S. parodymais, jog išeinat iš restorano prie P. J. priėjo E. K., kadangi jie abu šį faktą neigia. K. S. parodymai, kad restorano patalpose yra nepageidaujamų asmenų sąrašas su nuotraukomis yra išgalvoti. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog J. M. negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog įėjimas į restorano salę buvo užstatytas kėdėmis, kadangi J. M. pirmosios 2010-01-29 vykusios apklausos metu parodė, kad praėjimas buvo užstatytas kėdėmis. Teismas nurodė, kad jo veiksmai pasireiškė tuo, kad būdamas savininku nurodė darbuotojai J. M. neaptarnauti nukentėjusiojo K. S., tačiau dėl neaptarnavimo yra nuteista J. M., o jis negali būti nurodyto nusikaltimo vykdytoju. Nurodo, kad kaltinimas iš kurstymo į vykdymą buvo pakeistas išvengiant veikos kvalifikavimo pagal BK 170 str. Apeliantas nurodo, kad teismo nustatyta, jog K. S. diskriminuotas ryšium su jo darbu UAB „Š“, tačiau nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvuose nurodyta, kad nukentėjusysis diskriminuotas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, t.y. laikraščio „Š“ kolektyvui. Nuosprendyje nenurodytas konkretus nusikaltimo, numatyto BK 169 str. objektas – dėl ko ar kokiu pagrindu buvo suvaržytos K. S. teisės ar laisvės. Tėra nurodyta, kad „ryšius su jo darbu UAB „Š“ laikraštyje“ ir kad nukentėjusysis „priklausė tam tikrai socialinei žmonių grupei – laikraščio „Š“ kolektyvui“. Tuo tarpu pagal BK 169 str. baudžiamąją atsakomybę užtraukia lygių teisių suvaržymas dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Dėl išvardinto K. S. teisės nebuvo suvaržytos, o tai, kad nukentėjusysis priklausė laikraščio kolektyvui, nereiškia nukentėjusiojo socialinės padėties, kadangi laikraščio kolektyvas negali būti socialinė grupė, nes kolektyve gali dirbti skirtingi žmonės.

Nukentėjusysis K. S. atsikirtimu į E. K. apeliacinį skundą teigia, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendis pagrįstas ir prašo jį palikti galioti. K. S. nurodo, kad liudytojas P. J. parodė, jog J. M. sakė, kad laikraščio šiaurės rytai atstovai restorane neaptarnaujami, liudytoja I. P. parodė, kad girdėjo E. K. sakant – S. išprašėm iš restorano. J. M. pripažino K. S. iš restorano išprašiusi kaip „Š“ atstovą, o jai taip pasielgti liepė restorano savininkas E. K.. Nurodo, kad E. K. apeliaciniu skundu ginčija aplinkybes dėl restorano meniu paėmimo, tačiau liudytojų parodymai tik patvirtina situacijos tikrumą. Nurodo, kad jis buvo pažemintas dėl profesinės priklausomybės. Pažymi, kad teisme E. K. paklausus, ar K. S. galės užeiti į jo vadovaujamą restoraną, šis atsakė, kad po viso šito – neįsivaizduoja.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nusikaltimo, numatyto BK 169 str., objektas yra žmonių grupių ar joms priklausančių individų teisės ir lygiateisiškumas. Straipsnio dispozicijoje yra konkrečiai išvardintos savybės, kurių pagrindu diskriminavimas laikomas nusikaltimu – tai dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Iš esmės analogiškai diskriminacija apibrėžiama ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnyje apibrėžiant sąvokas pasakyta: Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kad K. S. priklausytų bent vienai iš BK 169 str. išvardintų grupių. Veikos aprašyme nurodyta, kad K. S. buvo diskriminuojamas ryšium su jo darbu UAB „Š“ laikraštyje. Iš šio apibūdinimo galima daryti išvadą, kad K. S. buvo diskriminuojamas kaip tam tikro kolektyvo narys. Kitaip tariant, kaip priklausantis tam tikrai socialinei grupei. Būtent taip ir nurodyta skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Tačiau diskriminavimo už priklausymą socialinei grupei BK 169 str. nenumato. Šiame straipsnyje yra minima diskriminacija dėl socialinės padėties. Socialinė padėtis ir socialinė grupė nėra tapačios sąvokos. Socialinė grupė – tai dviejų ar daugiau žmonių grupė, susibūrusi bendrai veiklai ir bendraujanti tarpusavyje. Tai gali būti tiek darbo kolektyvas, tiek bendraminčių susibūrimas pagal pomėgius (sportas, hobis) ir t.t. Jau minėtas LR Lygių galimybių įstatymas nurodo, kad socialinė padėtis – tai fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų sistemai priklausančiose įstaigose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad K. S. nėra nusikaltimo, numatyto BK 169 str., objektu. O nesant bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, nėra ir nusikaltimo sudėties, t.y. veika negali būti laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Šiuo atveju situacija, kai E. K. (restorano savininko) nurodymu buvo atsisakyta aptarnauti K. S. viešo maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje, vertintina kaip paslaugų tiekėjo ir paslaugų vartotojo konfliktas ir šis konfliktas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta tvarka ir būdais.

Priėmus sprendimą išteisinti nuteistąjį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kiti apeliacinio skundo motyvai (dėl nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir t.t.) nebenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.