Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

2013-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. -5 MGL dydžio bauda, pagal BK 260 str. 1 d. išteisintas, 2014-03-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeista 2013-11-15 nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 260 str. 1 d., nuteistas pagal BK 260 str. 1 d.- 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 259 str. 2 d., galutinė bausmė - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, 2015-07-13 Kauno apygardos teismo lygtinai paleistas, neatlikus 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės laikas baigėsi 2016-09-13,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: E. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2015-08-11 apie 06.45 val. viešoje vietoje – restorano "(duomenys neskelbtini) lauko kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu T. J. į nosį ir du kartus sudavė kumščiu į pakaušį, nuo ko nukentėjusysis trenkėsi kakta į stalo briauną, taip padarydamas T. J. nosies kaulų lūžimą ir muštinę kaktos žaizdą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo T. J..

Tokiu būdu E. I. įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis E. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dienos nepamena, atsimena, kad vasarą, gali būti įtarime nurodytu laiku t. y. 2015-08-11 apie 06.20 val. su draugu M. D., taksi automobiliu atvažiavo prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ten sėdėjo T. J. su draugu ir mergina. Jis prisėdo prie tos merginos. Pasiūlė prisėsti ir visiems kitiems. T. J. pradėjo mane įžeidinėti, sakė žodžius: „gaidys“, „pydaras“, epamena tiksliai visų žodžių ir jų negali paminėti. T. J. kitų asmenų neįžeidinėjo. Kodėl tik jį įžeidinėjo, nežino, gal nepatiko. Apsižodžiavome. Sudavė T. J. porą kartų į veidą. Suprato, kad negerai pasielgė. Atsiprašinėjo T. J., sakė, kad atlygins žalą, išvežė pats jį į ligoninę. Pripažįsta, kad dėl jo suduotų smūgių buvo kaulų lūžiai. Po to nuvažiavo į kitą (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Nelabai atsimena detalių. Iš jo ten pavogė telefoną. Buvau neblaivus, saulė švietė į jį ir apsvaigino. Su T. J. nebesusisiekė tada, nes iš jo buvo pavogtas telefonas. Išvažiavo į Angliją užsidirbti pinigų, kad galėtų kompensuoti už padarytą žalą nukentėjusiajam. Kai grįžo iš Anglijos, skambino tyrėjai. Tuo metu dar turėjo reikalų ir su darbo birža. Tuomet susisiekė facebooke su T. J., susiskambino. Susitiko, padavė pinigus, susirašė raštą dėl skolos gražinimo ir išsiskyrė. Kvailas jo sprendimas buvo nepranešti apie savo gerus ketinimus gražinti žalą. Gailisi labai. Suprato, kad nereikia taip daryti. Visai neturi priklausomybės nuo narkotikų, nors buvo teistas už tai. Prieš teismą jam buvo depresija, nemiga, todėl aš vartojo. Šiuo metu jam, pirmomis dienomis, esant suimtam, buvo labai sunku. Prieš suėmimą dirbo tris mėnesius. Nespėjo atidirbti 6 mėnesių, kas jam buvo nustatyta darbo biržos, bet darbo biržos darbuotoja teigė, kad, jeigu jis nebus įkalintas, galės atidirbti likusius mėnesius.

Nukentėjusysis T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jo pozicija yra pasikeitusi, jis atleido kaltinamajam. Susitikus su E. I. apšnekėjo įvykį, priėjo išvados, kad kaltinamasis E. I. negalėjo pats taip padaryti, tai buvo jų apsižodžiavimas, jis savo veiksmais išprovokavo tokį jo elgesį. Gal ir jis buvo šiek tiek išgėręs, sakė kaltinamajam: „ko žiūri, eik nachui“. Jis pats, matomai, išprovokavo konfliktą, atsivežė butelį su savimi, iš to paties butelio ir gėrė. Žala jam yra atlyginta. E. I. pats jį susirado ir sumokėjo žalą. Neturi jokių pretenzijų E. I., jam atleido.

Nukentėjusysis T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-11 apie 06:00 su draugu D. N. ir dar dviem merginomis, merginų jokių anketinių duomenų nežino, atvyko pavalgyti į restoraną (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jie atsisėdo restorano laukinėje terasoje, nuo įėjimo prie antro ar pirmo staliuko. Jis su draugu į restoraną atvažiavo išgėrę. Lauke, terasoje daugiau niekas nesėdėjo, žmonių daugiau nebuvo. Po to atvažiavo taksi automobilis ir iš jo išlipo 2 vaikinai, vienas iš jų,- tai E. I.. Abu vaikinai buvo neblaivūs. Jie atėjo prie jų staliuko, su savimi turėjo viskio butelį ir mandagiai paklausė, ar gali prisijungti prie jų. Jiems prisėdus, pokalbis vyko draugiškai, be jokių konfliktų ar įžeidimų. Visi bendrai kalbėjosi, juokavo. Tuo metu E. I. atsistojo iš už stalo, apėjo jį ir atėjo prie jo. Jis pamanė, kad pastarasis nori šalia atsisėsti, minties, kad gali suduoti smūgį nebuvo. Priėjęs E. I., nieko jam nesakydamas, be žodžių jam sėdinčiam sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į nosį ir į galvą ir praskėlė kaktą bei sulaužė nosį. Tada jis atsistojo ir jį sugriebė, prispaudė jo galvą sau prie pilvo, kad daugiau nebemuštų, jis jam smūgių nesudavė. Juos išskyrė jo draugas ir su E. I. atvykęs vaikinas. Tuo metu merginos nuo jų nuėjo. Po to E. I. su draugu pasitraukė į vieną pusę, o jis su draugu pasitraukė į kitą pusę. Po suduotų smūgių jam iš nosies ir iš kaktos smarkiai bėgo kraujas. Nuo kraujo nepataisomai buvo sugadinti jo drabužiai. Pristabdžius kraujavimą, visi kartu nuėjo prie „Statoil“ degalinės, kuri yra šalia restorano. Einat E. I. jo atsiprašinėjo, sakė, kad nežino kaip čia taip gavosi. Jis pasiūlė važiuoti į ligoninę, o paskui sakė, kad jiedu susitars kiek sumokės už viską. Jis sutiko, E. I. su draugu davė savo telefono numerius. Tada visi taksi automobiliu išvažiavo į Klaipėdos Respublikinę ligoninę. Važiuojant tiek E. I., tiek jo draugas prašė jo nerašyti pareiškimo į policiją. Jis jiems pasakė, kad jeigu atsiskaitys už sužalojimus bei sugadintus rūbus, niekur nesikreips. E. I. sutiko atsiskaityti. Kai atvažiavo prie ligoninės, jis su draugu nuėjo į ligoninę, o E. I. taksi automobiliu nuvažiavo. Kai jį apžiūrėjo gydytojai ir išėjo iš ligoninės, jis skambino duotais telefonų numeriais, tačiau telefonai buvo išjungti. Jam nosis buvo sulaužyta pirmo smūgio metu, suduodant į ją kumščiu, kakta prakirsta, kai E. I. sudavė pakaušį ir jis nuo smūgio galva trenkėsi į stalo briauną (1t.,b. l. 15,18-19,22-23,26-27).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. J. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 23-24).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad T. J. padaryta: muštinė kaktos žaizda ir nosies kaulų lūžimas. Nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.1t., 32-33,37-38).

Iš rašto matyti, kad T. J. elektroniniu paštu informavo, jog žiūrėdamas laidą „Reidas“ atpažino E. I., kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgius (b.l.1t., 156)

Iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos gauta informacija, iš kurios matyti, kad 2015-07-21 E. I. kaip savo kontaktinį telefoną nurodė telefono numerį 861129137, tokį pat, kaip po suduotų smūgių nurodė ir T. J. ( 1t., b. l. 160-162).

Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-11 apie 06:00 val. su draugu T. J. ir dviem merginomis, jų anketinių duomenų nežino, atvyko į restoraną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsisėdo lauke, restorano terasoje, sėdėjo prie antro staliuko nuo įėjimo. Jis ir T. J. buvo išgėrę, tačiau girti nesijautė. Už 10 min., prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie paklausė, ar gali prisėsti. Jie jiems pasakė, kad gali prisėsti. Abu vaikinai buvo neblaivūs. Daugiau restorane žmonių nebuvo. Maždaug po 30 min., sėdint prie staliuko pirmasis vaikinas atsistojo nuo stalo, apėjo merginas ir atėjęs prie jo draugo su ranka paėmė jam už pakaušio ir stūmė vieną kartą draugo galvą į stalą, ar daugiau trenkė, nepamena. Tada T. J. atsistojo ir su tuo vaikinu vienas kitam įsikibo į rūbus. T. J. iš kaktos smarkiai bėgo kraujas, nes nuo smūgio buvo praskelta kakta, ar daugiau jis buvo sužalotas, neprisimena. Tada jis ir antrasis vaikinas juos išskyrė. Merginos pamačiusios muštynes, išėjo. Po to visi nuėjo į šalia esančią degalinę „Statoil“, sustojo prie degalinės kampo. Einant su nepažįstamais vaikinais nekalbėjo, nuėjus prie degalinės, pirmasis vaikinas pradėjo atsiprašinėti T. J., sakė jog pats nežino, kodėl taip pasielgė. Ką daugiau jie kalbėjo, nepamena. Jis matė, kad abu nepažįstami vaikinai davė T. J. savo telefono numerius. Po to jie nuėjo prie prekybos centro „Akropolis“, visi įsėdę į taksi automobilį atvažiavo prie Klaipėdos Respublikinės ligoninės. Jis su T. J. nuėjo į ligoninę ir įėjus į ligoninę pamatė, kad tų vaikinų nebėra. T. J. pasakė, kad tie vaikinai tuo pačiu taksi automobiliu nuvažiavo (1t.,b.l.41).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. I. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2015-08-11 apie 06.45 val. viešoje vietoje – restorano "(duomenys neskelbtini) lauko kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu T. J. į nosį ir du kartus sudavė kumščiu į pakaušį, nuo ko nukentėjusysis trenkėsi kakta į stalo briauną, taip padarydamas T. J. nosies kaulų lūžimą ir muštinę kaktos žaizdą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo T. J.. Liudytojų parodymus apie kaltinamojo E. I. veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes.

Dėl kaltinamojo E. I. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas T. J., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka.

Nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis E. I. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamasis E. I. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis E. I. yra jauno amžiaus, vieną kartą teistas, nevedęs, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, savo noru nukentėjusiajam atlygino žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, bei tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pačio nukentėjusiojo rizikingas elgesys, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam E. I. skiriama LR BK 138 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, bausmės vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kaltinamasis E. I. prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Visos šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus kaltinamajam įpareigojimus. Kita vertus, spręsdamas E. I. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į civilinio ieškovo interesus – būdamas laisvėje kaltinamasis turės daugiau galimybių atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, E. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, šios dalies 5, 6 ir 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo jei tai nesusiję su darbu, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitomas suėmime išbūtas laikas nuo 2016-11-18 iki 2016-12-16 29 (dvidešimt devynios) dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. I. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 46,65 Eur turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo T. J. gydymo išlaidos. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Kaltinamajam, atlyginus nukentėjusiojo T. J. patirtą žalą, procesą dėl civilinio ieškinio, nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą Nr. NTP-7-13413 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad advokatė Julija Manako-Galminė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. I., vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. I. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 77,24 Eur advokato užmokestis. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo E. I.. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kaltinamajam E. I. paskyrė gynėją, vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas asmuo yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nepagrįstas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Kardomoji priemonė – suėmimas naikintinas, kaltinamąjį paleidžiant teismo salėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinti paskirtą bausmę su 2014 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu likusia neatlikta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę - 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2016-11-18 iki 2016-12-16 29 (dvidešimt devynios) dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant E. I. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo jei tai nesusiję su darbu, 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo E. I. 46,65 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl civilinio ieškinio, pareikšto nukentėjusiojo T. J., nutraukti, kaltinamajam atlyginus žalą.

Atmesti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 77,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. I..

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir kaltinamąjį paleisti teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.